>

Metų laikai, su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos, įtakoja transporto priemonių eismo intensyvumą, važiavimo greitį, nuo kurių didele dalimi priklauso ne tik tikimybė patekti į eismo įvykį, bet ir jo padariniai.

Ruduo ir žiema visiems eismo dalyviams gana sudėtingas laikotarpis. Transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą. Vairuoti – vadinasi, numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėti, prognozuoti, numatyti ne tik savo, bet ir kitų eisme dalyvaujančiųjų veiksmus. Sumanus (protingas) vairuotojas važiavimo greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja, greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.

Kiekvienam vairuotojui reikėtų tinkamai įvertinti tai, kad rudenį–žiemą:

  • Važiuojama gerokai mažesniu greičiu, laikomasi saugaus (didesnio) atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės.
  • Būtina tinkamai ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai).
  • Kelyje yra ir kiti eismo dalyviai – pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai. Tad vairuotojai ypač atidūs turi būti važiuodami kelyje tamsiuoju paros metu, prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio keliuose.
  • Nuolat keičiasi eismo sąlygos.
Kelių eismo taisyklių 126 punktasVairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/val., ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/val.
Kelių eismo taisyklių 127 punktasVairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kelių eismo taisyklių 128 punktasJeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių XV skyrius „Važiavimo greitis“

  • Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
  • Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu.
  • Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
  • Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose balandžio–spalio mėnesiais – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, lapkričio–kovo mėnesiais – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
  • A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusais (įskaitant mokyklinius) automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.

Atkreiptinas dėmesys: Atsakomybė už nustatyto važiavimo greičio viršijimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnyje (Nustatyto greičio viršijimas).

Būtina tinkamai pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai ir kt.)

Prieš kiekvieną kelionę vairuotojas iš anksto turi pasirūpinti savo vairuojamos transporto priemonės technine būkle. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reglamentuota, kad mūsų šalyje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklių numatytus atvejus.

Vairuotojams nepamiršti pasikeisti automobilių padangas įpareigoja Kelių eismo taisyklės (230 punktas): nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios kelio dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi

Vairuotojas, atsižvelgdamas į tai, kokiais keliais jam dažniausiai tenka važinėti, pasirinkdamas padangas žiemos sezonui, turėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Dygliuotas padangas tikslinga būtų rinktis tais atvejais, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais.

Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų transporto priemonės šviesos (artimųjų ir tolimųjų žibintų šviesos, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritų, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė šviesos signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai), stiklų ir šoninių veidrodėlių apšildymo, paties automobilio šildymo sistema.

Keletas praktiškų patarimų vairuotojams

Kad rudenį–žiemą išvengtumėte nemalonumų kelyje:

● Venkite kelionių ypač blogomis meteorologinėmis sąlygomis. Atsižvelgdami į eismo sąlygas (lyja, sninga, plikledis, blogas matomumas), pasirinkite saugų važiavimo greitį, laikykitės reikiamo atstumo iki kitos transporto priemonės. Visada išvažiuokite gerokai anksčiau negu, pavyzdžiui, vasarą.
● Patikrinkite akumuliatorių, jei jo konstrukcija tai leidžia.
● Patikrinkite (pakeiskite) žvakes, taip pat aušinimo skystį, kad jis neužšaltų.
● Stiklų plovimo vandenį pakeiskite atitinkamu koncentratu, neužšąlančiu minusinėje temperatūroje.
● Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, kad nebūtų nusidėvėję jų šepetėliai.
● Sutepkite durų / bagažinės atrakinimo spyneles, taip pat jų ir liuko sandarinimo gumas, kad jos neužšaltų (neprišaltų) esant atodrėkiui ar paspaudus šaltukui.
● Turėkite stiklų valymo grandiklį. Prieš važiuodami, būtinai nusivalykite apsnigusius (apšąlusius) stiklus, automobilio stogą (ant jo gali būti sniego), krovininių automobilių puspriekabių (priekabų) viršų (ant jų gali būti prišalusio ledo ar jo gabalų). 
● Pakeiskite kuro / oro filtrus (jei jau artėja laikas keisti, nes tai geriau padaryti prieš žiemą, nelaukiant pavasario).
● Venkite per didelis šalčius plauti automobilį, jei po to jis stovės lauke.
● Venkite ilgam palikti per šalčius automobilį su užtrauktu rankiniu stabdžiu.
● Turėkite šiltas pirštines (laikykite jas automobilio daiktinėje, prireikus jomis pasinaudosite valydami sniegą nuo automobilio, taip pat vairuodami, jei vairas ne odinis).
● Atkreipkite dėmesį, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms (transporto priemonių spūstys, slidus kelias, nenumatytos kitos kliūtys), sunaudojama daugiau degalų.
● Pirkdami padangas, atkreipkite dėmesį į jų pagaminimo metus: padangoje esančiame įraše (spaude) du pirmieji skaičiai žymi savaitę, kiti du skaičiai – pagaminimo metus. Kuo senesnės padangos, tuo jų eksploatacinės savybės blogesnės.
Nepamirškite, kad:
● Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. 
● Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais. 
● Transporto priemonėje draudžiama įrengti važiavimo greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus. 

Esi pradedantysis vairuotojas ir pažeidei KET? Tu turi tai žinoti

Pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų 

● Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn).

● Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) Įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skiriamas areštas arba terminuotas laisvės atėmimas ir paskirtos bausmės vykdymas neatidėtas, papildomą vairuotojų mokymą privaloma baigti per vienus metus nuo paskirtos bausmės atlikimo.
Pastaba. Šios nuostatos netaikomos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki 2019 m. balandžio 1 d.


● Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) Įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pastaba. Šios nuostatos netaikomos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki 2019 m. balandžio 1 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas VIII-2043 Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (lrs.lt) 

Papildomas vairuotojų mokymas privalomas pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su:
– vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymu;
– lenkimo taisyklių pažeidimu (-ais);
– draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nevykdymu;
– eismo reguliavimo signalų nesilaikymu;
– įspėjamųjų signalų nenaudojimu nustatyta tvarka;
– važiavimo per sankryžas tvarkos nesilaikymu; 
– vairuotojų naudojimosi saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais; 
– nustatyto važiavimo greičio viršijimu; 
– transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės).
Taip pat – sukėlusiems eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvio (-ių) sveikata.

Papildomai mokytis galima bet kurioje mokymo įstaigoje (vairavimo mokykloje), kuriai suteikta teisė vykdyti vairuotojų mokymą: Kelių transportas | Lietuvos transporto saugos administracija (lrv.lt) 

Kas įvyksta automobiliui važiuojant 80 km/val. greičiu ir susidūrus su kita transporto priemone ar atsitrenkus į kliūtį?:

  • praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu;
  • po 0,039 sek. vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį apie 15 centimetrų;
  • po 0,044 sek. vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą;
  • po 0,050 sek., sumažėjus automobilio greičiui, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti inercijos jėga 80 kartų didesnė už jų svorio jėgą;
  • po 0,068 sek. vairuotojas 9 tonų jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį;
  • po 0,092 sek. vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis galvomis trenkiasi į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinas traumas;
  • po 0,100 sek., atsitrenkęs į vairą, vairuotojas nubloškiamas atgal;
  • po 0,110 sek. automobilis palengva pradeda judėti atgal;
  • po 0,113 sek. už vairuotojo sėdintis keleivis, jei jis taip pat neužsisegęs saugos diržo, atsiduria vienoje linijoje su vairuotoju, t. y., trenkiasi į vairuotojo sėdynę ar patį vairuotoją ir susižeidžia (dažniausiai mirtinai arba patiria sunkias traumas);
  • po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis...

Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės dalis...  

Užsegtas saugos diržas nuo žūties išgelbėja 40–60 proc. vairuotojų ir keleivių.

Kelių eismo taisyklės primena:

  • Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
  • Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
  • Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
  • Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
  • Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

Kelių eismo taisyklių XXVI skyrius. Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas

  1. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
  2. Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
  3. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
  4. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
    1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
    2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
    3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
    4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
    5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
  5. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 ar 1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 77/541/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir tvirtinimo sistemas, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.
  6. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
  7. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
  8. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
  9. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
  10. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
  11. Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma. 

Vairuotojai, nepamirškite, kad esate atsakingi ne tik už save, bet ir už tuos, kurie važiuoja kartu su Jumis.

Vairuotojai ir keleiviai, niekada neabejokite saugos diržo reikalingumu – jį privalote užsisegti!

Atkreiptinas dėmesys:

Atsakomybė už saugos diržų, šalmų nenaudojimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnyje (Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas):

  1. Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų.
  2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų.
  3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.

Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Ši transporto priemonė turi būti registruota valstybės įmonėje „Regitra“, turėti galiojančius privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą ir valstybinę techninę apžiūrą, o šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti AM kategorijos ar bet kurios kitos kategorijos motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą (traktorininkų pažymėjimai nesuteikia teisės vairuoti šią transporto priemonę).

Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW

Šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti B1 arba B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Sunkusis keturratis motociklas – keturratė savaeigė mašina, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW.

Asmenys, turintys teisę vairuoti motorines transporto priemones (išskyrus AM ir A1 kategorijų) arba TR1, TR2 kategorijų traktorius, gali įgyti teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus pasirinktinai vienu iš šių būdų: 

  1. Baigti profesinio mokymo teikėjo rengiamus sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų teorinio ir praktinio mokymo kursus pagal sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų mokymo programą ir išlaikyti kvalifikacijos egzaminą.
  2. Savarankiškai pasirengti ir eksternu išlaikyti kvalifikacijos egzaminą pagal kvalifikacinių egzaminų programą.

Kai asmeniui suteikiama teisė vairuoti tik sunkiuosius keturračius motociklus, traktorininko pažymėjimo skiltyje „SM“ kartu su žyma, nurodančia traktorininko pažymėjimo galiojimo laiką, įrašomi žodžiai „tik SKM“, o skiltyje „Papildoma informacija“ įrašoma „SKM – sunkieji keturračiai motociklai“.

Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

A ir B kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius.

Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Ši transporto priemonė turi būti registruota valstybės įmonėje „Regitra“, turėti galiojančius privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą ir valstybinę techninę apžiūrą, o šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti AM kategorijos ar bet kurios kitos kategorijos motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą (traktorininkų pažymėjimai nesuteikia teisės vairuoti šią transporto priemonę).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-498 patvirtintų traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti C1, C, C1E, CE, D, D1, DE arba D1E kategorijų motorines transporto priemones, patvirtina teisę vairuoti TR1, TR2 kategorijos traktorius ir SZ kategorijos savaeiges žemės ūkio mašinas. Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, patvirtina teisę vairuoti TR1 kategorijos traktorius.

Vaziuojant paspirtuku rekomenduojama.png(2) IG_Rekomendacijos vaziuojant paspirtuku.png(1) IG_Rekomendacijos vaziuojant paspirtuku.png

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530; 2009, Nr. 120-5147) patvirtintų Kelių eismo taisyklių XXX skyriaus nuostatomis, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, jeigu:

  1. Eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus.
  2. Padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Pranešti apie eismo įvykį policijai nereikia, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Tokiu atveju įvykio dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje ar ant švaraus popieriaus lapo nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti pasirašyti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams.

Rekomenduojame, kad eismo įvykio dalyviai įsitikintų, ar kitas vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir draudimo dokumentą.

Atkreipiame dėmesį, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 56-1977; 2007, Nr. 61-2340) 12 str. 5 p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas.

Informuojame, kad eismo įvykių deklaracijos yra platinamos draudimo įmonėse, policijos įstaigų budėtojų padaliniuose, jas tarnybiniuose automobiliuose turi policijos patruliai.

Dviratis – dviratė bemotorė, aplinką tausojanti transporto priemonė, naudojama pramogai, susisiekimui, laisvalaikio praleidimui, turizmui, sportavimui, varžyboms. Be to, dviratis – patogi, ekonomiška ir ekologiška transporto priemonė. Tokia transporto priemone patogu naudotis tiek mieste, tiek kaime.

Tikimybė žūti arba būti sužeistiems šios kategorijos eismo dalyviams yra keletą kartų didesnė nei asmenims, sėdintiems automobilyje. Todėl dviratininkų saugumas – viena iš svarbesnių eismo užtikrinimo užduočių.

Mūsų šalies eismo įvykių statistika patvirtina, kad dviračiais važiuojama pakankamai dažnai. Per eismo įvykius nemažą nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų dalį sudaro dviračių vairuotojai. Beje, daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, t. y. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo.

Primename, kad visi eismo dalyviai, tarp jų ir dviračių vairuotojai, privalo paisyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET).

2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2013 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XII-360 priimti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) pakeitimai, tarp jų ir „Reikalavimai dviračių vairuotojams“.

SEAKĮ 2 straipsnyje nauja redakcija išdėstytos pagrindinės sąvokos. Kartu įvesta nauja sąvoka „motorinis dviratis“ (tai transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val.).

SEAKĮ 17 straipsnis (Reikalavimai dviračių vairuotojams):

Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

  • Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
  • Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
  • Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

Reikalavimai dviračių vairuotojams (KET VIII skyrius)

  • Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val., paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
  • Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
  • Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
  • Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
  • Dviračio vairuotojui dviračio juosta arba kelkraščiu leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.
  • Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
  • Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.

Dviračių vairuotojams draudžiama:

  • Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus.
  • Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.
  • Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.
  • Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų.
  • Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
  • Būti velkamiems kitų transporto priemonių.
  • Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas.
  • Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
  • Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

Organizuota dviratininkų grupė gali važiuoti važiuojamąja dalimi.

KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje užregistruota 2863 eismo įvykiai. Žuvo 146 žmonės, 3 283 sužeisti. Palyginti su 2020 metais, žmonių žuvo 30 (arba 17 proc.) mažiau, sužeista žmonių 109 (arba 3,4 proc.) daugiau, eismo įvykių – 62 (arba 2,2 proc.) daugiau. Pažymėtina, kad žuvusiųjų skaičius – mažiausias nuo 1990 metų.

  • Tarp žuvusiųjų – 110 vyrų ir 36 moterys. 
  • Žuvo:
    • 27 pėstieji (25, arba 48,1 proc., mažiau negu 2020 metais) – jie sudarė 18,5 proc. visų žuvusių žmonių. Pažymėtina, kad net 15 pėsčiųjų (arba 55,6 proc.) žuvo tamsiuoju paros metu. 
    • Užregistruota 316 eismo įvykių (28, arba 9,7 proc. daugiau negu 2020 metais), kai pėstieji nukentėjo pėsčiųjų perėjose: 10 pėsčiųjų žuvo ir 315 buvo sužeisti.
    • 70 vairuotojų (1, arba 1,41 proc. mažiau negu 2020 metais) – jie sudarė 48,63 proc. žuvusių žmonių, tarp jų – 10 motociklų vairuotojų (7, arba 41,2 proc., mažiau negu 2020 metais);
    • 37 keleiviai (1, arba 2,7 proc., daugiau negu 2020 metais) – jie sudarė 25,3 proc. žuvusiųjų;
    • 11 dviračių vairuotojų (4, arba 26,7 proc., mažiau negu 2020 metais) – jie sudarė 7,5 proc. žuvusiųjų. 8, arba 72,7 proc., šių eismo dalyvių žuvo šviesiuoju paros metu.
    • 1 mopedo vairuotojas (kaip ir 2020 metais).
  • Sužeisti: 847 keleiviai, 1 309 vairuotojai, 636 pėstieji, 415 dviratininkų, 235 motociklų vairuotojai, 63 mopedų vairuotojai, 23 motociklų keleiviai ir 15 mopedų keleivių.
    • Dėl pėsčiųjų kaltės užregistruoti 128 eismo įvykiai (33 įvykiais, arba 20,5 proc., mažiau negu 2020 metais), tai sudarė 4,47 proc. visų eismo įvykių. Žuvo 11 žmonių (14, arba 56 proc., mažiau nei 2020 metais) ir 129 sužeisti (14, arba 9,8 proc., mažiau negu 2020 metais). Dėl neblaivių šių eismo dalyvių kaltės – 29 eismo įvykiai: žuvo 3, sužeisti 28.
    • Dėl dviračių vairuotojų kaltės – 250 eismo įvykių (71, arba 39,7 proc., daugiau negu 2020 metais). Žuvo 7 žmonės (2, arba 22,2 proc. mažiau negu 2020 metais), 259 sužeisti (83, arba 47,2 proc., daugiau negu 2020 metais). Dėl neblaivių šių eismo dalyvių kaltės – 39 eismo įvykiai: žuvo 2 (2 daugiau), sužeisti 38 (6, arba 18,8 proc., daugiau negu 2020 metais).
Vis dar dauguma pėsčiųjų, eidami keliu tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose) neturi prie drabužių prisisegę atšvaito, nesineša žibinto ar kito šviesą atspindinčio daikto, nevilki ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais.

Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus. Tai pavojinga situacija – pėsčiasis gali būti ne tik kliudytas, sužeistas, jis gali patirti ir mirtinas traumas. Dar pavojingesnė situacija, kai transporto priemonės kelyje prasilenkia: vairuotojai, trumpam apakinti žibintų šviesų, gali nepastebėti priekyje esančių kliūčių, taip pat einančių pėsčiųjų ar važiuojančių dviračiu ir juos kliudyti.

Su atšvaitu (žibintu) einantį ar dviračiu (vežimu) važiuojantį žmogų, vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį, saugiai prasilenktų su pėsčiuoju (dviračio vairuotoju, vadeliotoju), esant būtinumui – sustotų.

Kaip naudoti atšvaitą?

  • Atšvaitą prie drabužių reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas kitiems eismo dalyviams.
  • Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, prisegame prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
  • Atšvaitą-juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
  • Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis, kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio (Eismo saugumo užtikrinimas) 9 dalyje reglamentuota, kad policija, užtikrindama eismo saugumą, kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą keliuose, taip pat gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 223 punkte reglamentuota, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą.

KET 229 punktas: Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus, dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.

KET 230 punkte nurodyta, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

► Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai yra patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija).

Šių reikalavimų V skyriuje „Transporto priemonės ašys, ratai, padangos ir pakaba“ išdėstyta:

● Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).

● Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

● Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:

M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).

M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).

M3 klasės – 2,0 mm.

 

Atkreiptinas dėmesys:

1. Transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d.).

2. Privalomoji techninė apžiūra transporto priemonėms gali būti panaikinta (vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2B-91, 4 punktu), jei motorinės transporto priemonės arba jos priekabos protektoriaus rašto gylis mažesnis, nei nustatyta Techniniuose reikalavimuose arba nuo lapkričio 11 d. iki kovo 31 d. motorinės transporto priemonės, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, ir (arba) jos priekaba (jei priekaboje įrengti stabdžiai) eksploatuojama su padangomis, kurios neskirtos važiuoti žiemą (nepažymėtos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“), motorinė transporto priemonė arba jos priekaba nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. eksploatuojama su dygliuotomis padangomis.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams).

Dviračiu, motoriniu dviračiu, ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais ir pan., galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus. Atkreipiame dėmesį, kad šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis.

Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.

Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku – greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW)leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Suaugusieji turi užtikrinti, kad nepilnamečiai tinkamai elgtųsi kelyje, patiems rodyti tinkamą (gerą) pavyzdį.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad asmenys, važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantieji, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, būti atidūs, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Būtina sąmoningai suprasti – kelyje esi ne vienas, savitarpio pagarba ir atsargumas yra saugaus dalyvavimo eisme pagrindas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta: eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisyklės ir jų laikytis.

Nuorodos į galiojančius teisės aktus:

Kelių eismo taisyklės

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas

 

 

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose yra įrengtos saugaus eismo klasės. 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos padalinyje saugaus eismo klasė veikia nuo 2007 metų gegužės. Tai pirmoji tokia klasė, kuri buvo įrengta Lietuvos policijos įstaigoje.

Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių policijos padaliniuose šios klasės savo veiklą pradėjo nuo 2009 metų vasaros.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos padalinyje saugaus eismo klasė duris atvėrė 2012 m. balandžio 4 dieną.

Kaune („Vilko kartodrome“) policijos pareigūnai nuo 2016 m. balandžio 6 d. (iki 2018 m. vasaros) dirbo mobilioje saugaus eismo klasėje. 2019 m. sausio 23 d. saugaus eismo klasė atidaryta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje (adr. Kaunas, Chemijos g. 4B).

Nuo 2021 m. spalio 1-osios saugaus eismo klasė pradėjo veikti ir Elektrėnų policijos komisariate (ji įkurta įgyvendinant Elektrėnų savivaldybės administracijos finansuotą prevencinį projektą).

Saugaus eismo pamokos (paskaitos) vedamos ir Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje. 

Saugaus eismo klasė buvo įrengta ir Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje (veikė nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasaros).

2009 metais saugaus eismo klasėse apsilankė 15 133 mokiniai ir jų auklėtojai. 2012 metais šiose klasėse saugaus elgesio kelyje pamokas išklausė 17 119 mokinių.
2013 metais saugaus eismo pamokos šiose klasėse vestos 18 005 neformaliojo švietimo mokyklų auklėtiniams ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, jų mokytojams, 2014 metais – 15 406. 2017 metais policijos pareigūnai minėtose klasėse organizavo ne mažiau kaip 800 susitikimų su  eismo dalyviais (apie 21 390), 2018 metais – daugiau nei 630 užsiėmimų dalyvavo per 16 500 įvairaus amžiau visuomenės narių.
Policijos įstaigose veikiančiose saugaus eismo klasėse 2019 metais apsilankė ir saugaus eismo pamokas išklausė ne mažiau kaip 14 960 švietimo ir ugdymo įstaigų auklėtinių, pedagogų, tėvų ar kt. suaugusiųjų, t. y. organizuota per 590 saugaus eismo pamokų (susitikimų). Kelių policijos pareigūnai kartu su savo kolegomis iš kitų padalinių, socialiniais partneriais organizavo ir dalyvavo daugiau nei 344 kituose saugaus eismo renginiuose, skirtuose visuomenei. 

Policijos įstaigose įrengtų saugaus eismo klasių paskirtis – ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, kitiems visuomenės nariams sudaryti sąlygas ugdyti ir plėtoti savo, kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, vairuotojo) saugaus eismo kompetenciją, mokytis ir gilinti teorines ir praktines saugaus elgesio kelyje žinias, ugdyti pagarbą žmogaus gyvybei ir jos išsaugojimui, pagarbą eismo dalyviams, atsakomybę už savo elgesį kelyje, suvokti eismo sistemą „Eismo dalyvis–transporto priemonė–kelias–eismo aplinka“.

Kviečiame visus, vaikus ir suaugusiuosius, atvykti į saugaus eismo klases, padiskutuoti,  prisiminti ir aptarti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles, išklausyti pareigūnų svarbių patarimų, kad kelyje neištiktų nelaimė ir kiekvienas iš mūsų laimingai pasiektume kelionės tikslą. Saugią aplinką galime kurti tik visi kartu.

Prašome dėl susitikimų saugaus eismo klasėse kreiptis:

Įstaigos (padalinio) pavadinimas, pareigūno vardas, pavardė, pareigos, kontaktai

Vilniaus aps. VPK

Saugaus eismo klasė

(adr. Vilnius, Mėnulio g. 11, 202 kab.) –

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos skyriuje

Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas

Irina Gaidelienė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 616 18 169

El. p. [email protected]

Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas

Aistė Prunskienė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 686 78 089

El. p. [email protected]

Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas

Rūta Jonavičienė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 607 12 873

El. p. [email protected]

Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas

Laura Šimonienė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 698 84 891

El. p. [email protected]

Jolanta Baranauskienė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 616 96 276

El. p. [email protected]

Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK

(adr. Elektrėnai, Draugystės g. 32, 221 kab.)

Erika Venskutonienė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 643 14 988

El. p. [email protected]

Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK

(adr. Šalčininkai, Vilniaus g. 50, 311 kab.)

Olga Jasiukaitė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 607 11 697

El. p. [email protected]

Vilniaus aps. VPK Širvintų r. PK 

(Širvintų ,,Atžalyno“ progimnazija (adr. Širvintos, Ukmergės g. 4, 122 kab.).

Ginta Čepienė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 693 21 980

El. p. [email protected]

Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK

(adr. Švenčionys, Vilniaus g. 30, 214 kab.)

Giedrius Kamarauskas (bendruomenės pareigūnas)

Tel. 8 700 62 583, mob. 8 663 01 803

El. p. [email protected]

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK

(adr. Trakai, Vytauto g. 57, 218 kab.)

Vladzė Černienė (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 673 83 209

El. p. [email protected]

Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK

(Mostiškių mokykla-daugiafunkcis centras (adr. Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mostiškių k., Mokyklos g. 35, 207 kab.) arba Vilniaus aps. VPK Kelių policijos skyrius (adr. Vilnius, Mėnulio g. 11, 202 kab.)

Violeta Vitlickaja-Zubanova (bendruomenės pareigūnė)

Mob. 8 601 56 056

El. p. [email protected]

Kauno aps. VPK Kelių policijos skyrius

(adr. Kaunas, Chemijos g. 4B, 5 a.)

Rasita Henriot (vyresnioji specialistė)

Tel. 8 700 64 449

El. p. [email protected]

Greta Kimbirauskienė (vyresnioji specialistė)

Tel. 8 700 64 448

El. p. [email protected]

Klaipėdos aps. VPK Kelių policijos skyrius

(adr. Klaipėda, Kauno g. 6, 129 kab.)

Aurelijus Jankauskas (vyriausiasis specialistas)

Tel. 8 700 61 061

El. p. [email protected]

Šiaulių aps. VPK Kelių policijos skyrius

(adr. Šiauliai, Purienų g. 48, 223 kab.)

Teisutis Beržinskas (vyriausiasis specialistas)

Tel. 8 700 63 734

El. p. [email protected]

Jūratė Glodenytė (vyresnioji specialistė)

Tel. 8 700 63 742

El. p. [email protected]

Panevėžio aps. VPK Kelių policijos skyrius

(adr. Panevėžys, Beržų g. 46)

Jūratė Povilavičienė (vyresnioji specialistė)

Tel. 8 700 62 663

El. p. [email protected]

Telšių aps. VPK

(adr. Telšiai, Žemaitės g. 34)

(Sporto komplekso pastatas, 2 a.) (vidinis kiemas)

Rasa Gureckienė (vyriausioji tyrėja)

Tel. 8 700 61 273, mob. 8 683 04 641

El. p. rasa [email protected]

Vilma Kuzminskienė (vyresnioji tyrėja)

Tel 8 700 61 273, mob. 8 678 12 508

El. p. [email protected]

Utenos aps. VPK Kelių policijos skyrius

(adr. Utena, Maironio g. 4)

Gediminas Kviklys (vyriausiasis specialistas)

Tel. 8 700 60 185

El. p. [email protected]

Atnaujinimo data: 2024-04-04