Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl verslininko Vilmanto Dundulio nužudymo. Labai sunkus, rezonansinis nusikaltimas išaiškintas per 2 paras.
2015 metų pradžioje ramią žiemos popietę sudrumstė drastiškas nusikaltimas – vasario 10 d., antradienį, vidury dienos, uostamiesčio centrinėje dalyje esančiame daugiabutyje, tėvų namuose, aptiktas V. Dundulio lavonas su šautine žaizda galvoje.
Pagal iš Bendrojo pagalbos centro gautą iškvietimą į nukentėjusiojo namus atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai tegalėjo konstatuoti vyro mirtį. Netrukus atvyko ir policijos patruliai, kurie nustatė pirminius įvykio liudytojus ir apsaugojo įvykio vietą iki ikiteisminio tyrimo grupės atvykimo.
Klaipėdos apskrities VPK budėtojai apie nusikaltimą nedelsdami informavo ir dvejų padalinių – Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) ir Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (SNTV) vadovus, kurie į įvykio vietą nukreipė gausias pareigūnų pajėgas.
Paaiškėjo, kad nužudytą sūnų kambaryje aptiko motina. Liudytoja nurodė, kad prieš tai, būdama virtuvėje, du kartus iš eilės išgirdo stiprų garsą sūnaus kambaryje. Ji matė ir iš sūnaus kambario greitai pasišalinusio žmogaus siluetą. Kas tai per žmogus – moteris nežinojo, taip pat nenurodė jo veido bruožų, nes matė jį vos kelias akimirkas.
Pasak liudytojos, rytą prieš šiuos įvykius pas sūnų buvo atėjęs jo draugas, kuris apie 13 valandą išėjo. Tuo pačiu metu į jų namus, be jokio skambučio į duris, atėjo dar kažkoks vyriškis. Įeinant jo nepastebėjo, tačiau netrukus išgirdo, kad sūnus kambaryje su kažkuo kalbėjosi.
Auka pati įsileido galimą žudiką, tačiau niekas iš liudytojų negalėjo nurodyti nei „lankytojo“ požymių, nei, tuo labiau, jo asmens duomenų. Tokios aplinkybės rodė, kad atskleisti nužudymą nebus paprasta.
Klaipėdos apskrities VPK nedelsiant priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl pareigūnų tyrimo grupės sudarymo. Į ją įtraukti tyrėjai, turintys didelę ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos patirtį, analitikai bei informacinių technologijų specialistai.
Iš karto po nužudymo atlikti didelio masto neatidėliotini nusikaltėlių, galimų jų naudojamų transporto priemonių, paliktų įkalčių paieškos veiksmai, galimų liudytojų apklausos. Nusikaltimas sukėlė didelį visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą.
Įvykio vietos apžiūros metu tyrėjai nužudytojo kambaryje ant sienos aptiko kulkos pėdsaką, rado ir paėmė dvi iššautų šovinių tūteles, vieną kulką, nužudytojo mobilųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį. Būtent pastaruosiuose daiktuose vėliau aptikti duomenys, kurie padėjo pasirinkti pagrindinę tyrimo kryptį. Tyrėjai iškėlė versiją, kad auka buvo nužudyta vieninteliu šūviu į kairę galvos pusę. Nužudytasis nesipriešino – kovos ar savigynos pėdsakų kambaryje neaptikta.
Pareigūnai nedelsdami apklausė nužudytojo artimuosius ir prieš pat nusikaltimą aukos bute buvusį asmenį. Jis parodė, kad V. Dundulis už 400 eurų pardavinėjo savo legaliai laikomą ginklą. Jam būnant pas V. Dundulį, pastarasis su kažkuo kalbėjo telefonu ir aiškino, kur gyvena, iš kambaryje esančio seifo išėmė ginklą.
Nužudytojo sūnus patvirtino, kad tėvo prašymu pirkimų-pardavimų tinklalapyje buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą pistoletą „Sig Sauer“, jog tėvas minėjo, kad kažkoks žmogus domėjosi pistoletu. Įvykio vietos apžiūros metu aukos kambaryje pareigūnai rado atidarytą seifą, kuriame aptiko nužudytojo vardu išduotą leidimą laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą. Nei pistoleto, nei šaudmenų, nei kitų ginklo priedų ar amunicijos seife nebuvo. Dar dirbant įvykio vietoje preliminariai nustatyta, kad bute rastos tūtelės ir kulka galėjo būti iššautos iš aukos pistoleto „Sig Sauer“, ką vėliau patvirtino išsamūs ekspertų balistiniai tyrimai.
Pareigūnai neapsiribojo tik artimųjų apklausomis. Nemaža dalis jų buvo nukreipti ieškoti galimų liudytojų – apklausti namo, kur buvo nužudytas V. Dundulis, ir greta esančių namų gyventojai.
Pavyko nustatyti keletą žmonių, kurie probėgšmais matė įtariamąjį, tačiau liudytojai daug reikšmingos informacijos nesuteikė ir esminių žudiko požymių nenurodė. Pagal liudytojų parodymus buvo sudarytas tik pirminis įtariamojo „žodinis atvaizdas“.
Lygiagrečiai buvo modeliuojami įtariamojo atėjimo pas nužudytąjį ir pasišalinimo iš jo buto maršrutai, ieškoma netoliese esančių vaizdo stebėjimo kamerų. Iš karto po nužudymo nei teisėsaugininkams, nei nužudytojo artimiesiems nebuvo aiškūs nusikaltimo motyvai ir žudiko tikslai.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo iškeltos ir patikrintos kelios nusikaltimo versijos, viena iš jų – nužudymo, siekiant pagrobti nukentėjusiojo ginklą, versija. Gauta informacija, kad ginkluotas nusikaltėlis su neaiškiais kėslais gali vaikščioti po miestą, skatino pareigūnus aktyviai veikti.
Apžiūrėjus nužudytojo nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną, taip pat per gana trumpą laiką gavus ir išanalizavus didelės apimties telekomunikacinius duomenis, gauta informacija davė pagrindą identifikuoti galimą žudiką.
Tyrėjai ėmė aktyviai rinkti informaciją apie vieną uostamiesčio gyventoją. Buvo nustatyta, kad 2010 m. jis buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme už ginkluotą juvelyrikos parduotuvės apiplėšimą. Pataisos namuose nuteistasis buvo charakterizuojamas neigiamai, todėl paleistas į laisvę tik 2013 m. lapkričio mėn. – visiškai atlikęs bausmę, grįžęs niekur neįsidarbino. Duomenys apie įtariamojo asmenybę ir jo biografija skatino tyrėjus išsamiai „atidirbti“ jo prisididėjimo prie nusikaltimo versiją.
Buvo sutelktos pajėgos ir parengta sulaikymo grupė iš ONTV ir SNTV pareigūnų bei Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojų.
Dvi paras po nužudymo teisėsaugininkai ieškojo įtariamojo – Marius Jonkus buvo labai atsargus, be to, jam „pavydėtinai“ sekėsi. Nustatyta, kad kaltininkas kelis kartus buvo pasirodęs skirtinguose Klaipėdos miesto rajonuose.
Tačiau pareigūnai nutarė nerizikuoti tol, kol visiškai nekontroliavo situacijos – įtarė, kad įtariamasis gali būti ginkluotas koviniu pistoletu ir turėti dvi dėtuves su šoviniais, jog gali priešintis.
Pagaliau įtariamasis buvo identifikuotas viename iš barų. Buvo užblokuotas visas rajonas, galimuose įtariamojo pasitraukimo keliuose išstatyti užkardos postai. Priimtas sprendimas atlikti sulaikymą artimiausioje teritorijoje, įtariamajam išėjus iš baro.
Įvertinta ir tai, kad galimas žudikas, pastebėjęs į barą besiveržiančią sulaikymo grupę, galėjo paimti įkaitus ar, vengdamas sulaikymo, panaudoti ginklą, dėl ko galėjo nukentėti pašaliniai žmonės ar policijos pareigūnai.
Po kelių minučių įtariamajam išėjus iš baro, buvo duota komanda pradėti sulaikymą. Įtariamasis greičiausiai pastebėjo kažką įtartino ir sulėtino žingsnį. Pamatęs „Arą“ jis apsisuko ir pradėjo bėgti į baro pusę, tačiau kelią atgal jam užkirto Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai. Tuo metu įtariamojo ranka siekė ginklo, tačiau jo išsitraukti jis nebespėjo – po kelių sekundžių buvo „Aro“ kovotojų sulaikytas.
Asmens kratos metu pas sulaikytąjį rastas diržais per pečius pritvirtintas pistoleto dėklas su iš nužudytojo pagrobtu pistoletu „Sig Sauer“, kurio rankenoje buvo įdėta dėtuvė su 6 šoviniais. Vidinėje palto kišenėje rasta antroji dėtuvė su 7 šoviniais.
Gauta duomenų, kad kaltininkas nužudė V. Dundulį, nes buvo reikalingas ginklas. Kadangi buvo teistas, neturėjo jokių galimybių įsigyti jo legaliai.
Kratos gyvenamojoje patalpoje metu pas įtariamąjį buvo rasti užrašai apie įvairius ginklų modelius, kainas, pardavėjų telefonų numerius, internetinius skelbimų puslapius, tame tarpe – ir apie V. Dundulio skelbimą dėl parduodamo pistoleto „Sig Sauer“.
Įtariamojo kompiuteryje užfiksuota, kad jis intensyviai ieškojo ginklų, jog perskaitė nužudytojo skelbimą dėl ginklo pardavimo bei peržiūrėjo vaizdo įrašą apie pistoleto „Sig Sauer“ naudojimą. 2015 m. birželio mėn. surašytas kaltinamasis aktas, byla dėl V. Dundulio nužudymo baigta bei šiuo metu nagrinėjama teisme. M. Jonkus iki šiol suimtas.
Jis kaltinamas tuo, kad panaudojęs fizinį smurtą, iš V. Dundulio pagrobė šaunamąjį ginklą-pistoletą „Sig Sauer“, 15 vienetų 7,65 mm kalibro šaudmenų, dvi pistoleto dėtuves ir dėžutę su priemonėmis, skirtomis ginklo priežiūrai.
Dėl savanaudiškų paskatų ir siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą -ginklo pagrobimą bei netrukdomas pasišalinti iš buto, kaltinamasis nužudė žmogų.
Pagrobtą šaunamąjį ginklą ir 13 vienetų šaudmenų kaltinamasis, neturėdamas leidimo, nešiojosi Klaipėdos mieste, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Baudžiamajame procese nužudytojo tėvai, vaikai bei buvusi žmona pareiškė beveik 150 000 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Dabar jau tvirtai galima teigti, kad buvo nužudytas atsitiktinis žmogus, paskelbęs apie teisėtai laikomo ginklo pardavimą. Po šiek tiek daugiau nei dviejų parų nepertraukiamo darbo pareigūnams pavyko sulaikyti sunkiai prognozuojamą asmenį, kuris vaikščiojo po miestą su užtaisytu koviniu ginklu.
Didelės policijos pajėgos – vien tik iš ONTV ir SNTV kelios dešimtys pareigūnų, neskaitant kitų padalinių, padėjusių vykdyti tyrimo veiksmus, dirbo dieną ir naktį bei atliko milžinišką darbą per gana trumpą laiką.
Nors įtariamasis M. Jonkus elgėsi labai atsargiai, pareigūnai ne tik atskleidė rezonansinį nužudymą, bet ir užkirto kelią galimiems kitiems planuotiems nusikaltimams.
Tyrimo, kurio metu intensyviai ir kryptingai rinkti įrodymai, sėkmę lėmė gerai koordinuotas įvairių padalinių komandinis darbas. Kriminalistų darbą teigiamai jau įvertino uostamiesčio meras ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovybė.
Už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis numatytas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
2015 m. „Metų sekliu“ pripažintas Raimondas Alseika.