2007 m. Atskleista dar negirdėta žmogžudystė dėl milijono

Vilniaus apygardos prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriuje baigta tirti ir liepos 10-ąją perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui baudžiamoji byla dėl ukmergiškės Ingridos Skorupskaitės nužudymo 2005-ųjų liepą iš savanaudiškų paskatų. Lukiškių kalėjime įkalintas R. Simaška bylą tiriantiems Vilniaus apygardos prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (Biuras) pareigūnams prisipažino nužudęs savo žmoną. Jis nurodė ir tris bendrininkus, kurie suplanavo šį šalyje analogo neturintį nusikaltimą ir koordinavo jo įvykdymą. Į teisiamųjų suolą sėdo Lietuvos ir Švedijos pilietis Ričardas Simaška, Algimantas Vilkas, Andrius Drungilas ir Giedrius Kavaliauskas. Už tokį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Tiriant gerai suplanuotą ir apgalvotą I. Skorupskaitės nužudymą sumaniai vadovavo Biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos (NTVV) skyriaus viršininkas Darius Žukauskas (dabar – Kauno m. VPK viršininkas), jam talkino vyriausieji tyrėjai Robertas Krikštaponis ir Pavel Brovko.

Ištekėjo už ... vedusio

2005-ųjų liepos 18-ąją mįslingomis aplinkybėmis nuskendo I. Skorupskaitė. Simaškiene ji pabuvo vos du mėnesius. Ji nė nespėjo gauti paso su naująja pavarde – dokumentų tvarkymas įstrigo, nes prieš susituokdamas su Ingrida, R. Simaška buvo pateikęs tik pirmosios santuokos nutraukimo liudijimą (pirmoji žmona gyvena Lietuvoje). O tai, kad Švedijoje buvo vedęs kitą moterį – nuslėpė. Paaiškėjus, kad trečioji santuoka gali būti fiktyvi, buvo paprašytas pateikti pažymą apie antrosios nutraukimą. Kadangi su Švedijos piliete išsiskyręs nebuvo, tokio dokumento, žinoma, jam niekas neišdavė.

Dažnai lankėsi Lietuvoje

R. Simaška į Švediją išdūmė dar sovietmečiu. Čia atsidūrė nelegaliai kirtęs kelių valstybių sienas. Motyvavo esąs politinis bėglys, persekiojamas už tai, kad vengia tarnauti okupantų armijoje. Pasiprašė politinio prieglobsčio ir gavo šios šalies pilietybę. Susirado darbą. Tačiau netrukus patyrė nugaros traumą. (Vyriškį dar prieš išvykstant iš gimtosios šalies vargino nugaros skausmai dėl stuburo disko išvaržos). Iš dalies netekusiam darbingumo atvykėliui Švedijoje paskirta 5000 litų invalidumo pensija.

Turėdamas marias laiko ir pragyvenimo šaltinį, R. Simaška dažnai lankydavosi Lietuvoje, atnaujino pažintis su A. Vilku, G. Kavaliausku, kitais asmenimis, praeityje, kaip ir jis, teistais už plėšimus, vagystes bei kitas nusikalstamas veikas.

Mėgo lengvus pinigus

Atgavę laisvę, kriminaline praeitimi susieti bičiuliai G. Kavaliauskas ir A. Vilkas buvo sumanę naują būdą lengvai užsidirbti. Sėkmė vainikavo kelias jų aferas su draudimo kompanijomis: vyrai apdrausdavo automobilius, išvarydavo juos į Baltarusiją ar Rusiją ir ten parduodavo. Po to imituodavo, kad transporto priemonės buvo pavogtos, ir išsireikalaudavo iš draudikų išmokas. Nors šios machinacijos sekėsi, gaunamos pajamos bendrininkų netenkino. Supratę, kad draudimo kompanijas įmanoma apgauti, vyrai nusprendė susitikti su G. Kavaliausko pažįstamu draudimo agentu A. Drungilu.

Sumanė suktą planą

Susitikimas su garsios draudimo kompanijos „Commercial Union” interesams atstovaujančios bendrovės brokeriu A. Drungilu A. Vilko ir G. Kavaliausko nenuvylė. Brokeris puikiai išmanė draudimo subtilybes, žinojo, kaip veikti, kad būtų galima gauti išmokas. Be to, draudikas turėjo finansinių sunkumų, tad pinigų ir jam reikėjo. Taip 2005-ųjų pradžioje gimė planas nusikalstamu būdu gauti per milijoną litų (apdraudus žmogų mišriuoju gyvybės draudimu). Sumanymas trijulei buvo prie širdies, bet teptis rankų nė vienas nenorėjo.

Rado vykdytoją

Tuomet G. Kavaliauskas su A. Vilku prisiminė R. Simašką. Šis tiko visais atžvilgiais. Turėjo Švedijos pilietybę, legalų pragyvenimo šaltinį ir galėjo apsidrausti niekam nesukeldamas įtarimo. Be to, mėgo pinigus ir nevengė veltis į aferas. Ilgai nedelsdama trijulė pasikvietė R. Simašką, pasiūlė bendradarbiauti ir išdėstė pasipelnymo iš gyvybės draudimo planą, t. y. sumanymą nužudyti stambia suma apdraustą žmogų. Planas R. Simaškai pasirodė geras, todėl be ilgų įkalbinėjimų sutiko dalyvauti. Už tai jam buvo pažadėta dalis iš draudimo kompanijos gautų išmokų. R. Simaška turėjo vaidinti turtingą Švedijos verslininką, „pakabinti” naivią merginą, su ja susituokti, padovanoti gyvybės draudimo polisą, o paskui – išsiųsti Anapilin.

Susipažino gatvėje

Netrukus R. Simaška bendrininkams pasakė turįs merginą, tinkančią į potencialias aukas. Su ja buvo susipažinęs Ukmergėje – automobiliu važinėdamas po miestą, vienoje iš sankryžų pastebėjo išvaizdžią merginą. Stabtelėjęs praleido per perėją. O kai vėliau ją pamatė kitoje miesto dalyje, sustojo ir užkalbino. Buvo malonus, negailėjo komplimentų, apsikeitė telefono numeriais...

Ši R. Simaškos gatvės pažintis ir buvo 26-erių I. Skorupskaitė. Ji puikiai tiko į potencialias aukas. Kilusi iš neturtingos šeimos, baigusi devynias klases. Iš vyresnės sesers pramokusi siuvėjos amato, dirbo siuvykloje. Vos sudurdavo galus. Abu tėvai buvo neįgalūs. Tokią merginą Švedijos piliečiui turėjo būti nesunku užliūliuoti pažadais apie laimingą bendrą gyvenimą.

Ilgai nedelsdamas būsimasis jaunikis vėl lėkė į Ukmergę susitikti su savo „išrinktąja“. Vaidino įsimylėjėlį, apakintą perpus jaunesnės merginos žavesio, nepailsdamas pasakojo, kokia nuostabi šalis Švedija, į kurią ketino išsivežti ir ją.

Nusprendė pradėti naują gyvenimą

Įvykiai sparčiai vijo vienas kitą. 2005 metų vasarį, prabėgus dviem savaitėms po pažinties su R. Simaška, Ingrida nusprendė palikti savo vaikiną Evaldą, su kuriuo kartu gyveno. Įteikė prašymą atleisti iš darbo siuvykloje ir ryžosi pradėti naują gyvenimą.

Dėdamasis turtingu, nieko negailinčiu mylimajai, R. Simaška išnuomojo sodybą ir surengė atsisveikinimo vakarėlį, į kurį laime trykštanti Ingrida sukvietė geriausias drauges ir bendradarbes.

Netrukus pora apsigyveno Vilniuje, o po poros mėnesių, 2005-ųjų gegužės pabaigoje, sostinės civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką.

Vestuvės buvo daugiau nei kuklios. Iš jaunosios pusės dalyvavo vos keletas artimųjų, iš jaunikio – rezgamo nusikaltimo bendrininkai G. Kavaliauskas ir A. Vilkas. Deja, iš pradžių partnerio visaip lepinamai moteriai nė nekilo klausimų, kodėl jos piniguose besimaudantis mylimasis gyvena nuomojamame vieno kambario bendrabučio tipo bute, retai būna namie, o vestuvinis šampano butelis atkimštas dalyvaujant nepažįstamiems vyriškiams čia, o ne romantiškesnėje aplinkoje…

Dovanojo draudimo polisą

Dar prieš registruojant santuoką, porai kuriant rožinius planus, R. Simaška prakalbo apie ketinimą apsidrausti gyvybę – draudimo polisą sužadėtinis ketino įteikti Ingridai kaip vestuvinę dovaną. Sprendimą argumentavo tuo, kad jo sveikata ne itin gera, tad jei kas atsitiktų, žmona gautų išmoką.

2005-ųjų kovą jiedu nuvyko į draudimo kompanijos „Commercial Union“ atstovybę pas brokerį A. Drungilą. Viskas įvyko pagal nusikaltimo organizatorių scenarijų. A. Drungilas papasakojo apie gyvybės draudimo sutarčių rūšis, išaiškino jų privalumus, pasiūlė porai apsidrausti mišriuoju gyvybės draudimu. Kad merginai nekiltų įtarimų, draudikas parodė tik vieną iš sutarties punktų, kur buvo įrašyta 100 tūkstančių litų (ši suma būtų išmokėta apdraustajam netekus darbingumo). O iš tikrųjų kiekvieno iš sužadėtinių mirties atveju kitam draudimo kompanija įsipareigojo išmokėti 1 milijoną 100 tūkstančių litų.

Draudimo įmokas, kurios kas mėnesį sudarė pusketvirto tūkstančio litų, turėjo mokėti R. Simaška. Po keleto tvarkingų atsiskaitymų su draudimo bendrove, Ingridą nuspręsta pašalinti.

Aptarinėjo eismo įvykio inscenizavimą

Apdraudus merginą, sėkmingai buvo realizuota pirmoji kruvino sumanymo dalis. Dabar nusikaltėliams liko rasti būdą moterį nužudyti. Kad bendrininkai pakiltų iš purvo švarūs, Ingrida turėjo iškeliauti Anapilin per tariamą nelaimingą atsitikimą.

Iš pradžių vyrai suko galvas, kaip imituoti autokatastrofą. Aptarinėjo, kuri vieta tam geriausiai tiktų. A. Vilkas siūlė Baltarusiją arba Rusijos Kaliningrado sritį – ten į užsieniečius ištikusias nelaimes keliuose žiūrima pro pirštus.

R. Simaška bendraminčiui papasakojo, kad važiuojant su Ingrida jam tekę keisti automobilio ratą. O mergina tuo metu stovėjusi kelkraštyje. Vyrai tarėsi, kaip vėl sudaryti panašią situaciją, kad prie sutuoktinio automobilio stovinčią I. Skorupskaitę galėtų mirtinai partrenkti kita transporto priemonė, kurią vairuotų specialiai tam surastas asmuo.

Prasitarė nemokanti plaukti

Bendrininkų pastangas rasti tinkamiausią būdą nužudyti I. Skorupskaitę palengvino ji pati – kartą prasitarė vyrui, kad nemoka plaukti. Kai R. Simaška apie tai atraportavo A. Vilkui, bendrininkai nutarė, kad moteris turi nuskęsti.

Rankos nesudrebėjo

Žmogžudystė buvo apgalvota iki smulkmenų. Jai pasirinktas atokus Miško ežeras Trakų rajone. Ten liepos 18-ąją R. Simaška pakvietė žmoną paiškylauti. Kai pora nuvažiavo prie ežero, vyras pripūtė čiužinį ir pasakė jį specialiai nupirkęs, kad nemokanti plaukti Ingrida galėtų pasimėgauti ant vandens. Pats rengėsi kepti šašlykus, pažadėjęs nuo kranto stebėti, kad jai ko neatsitiktų. Bet vos mergina įsitaisė ant čiužinio , R. Simaška ją stumtelėjo toliau nuo kranto ir, smarkiai truktelėjęs čiužinį, įmetė vandenį. Staigiai gilėjantis ežeras nepaliko jokių šansų nemokančiam plaukti išsikapanoti iš vandens, o išgąstingas pagalbos šauksmas sutuoktinio širdies nesuminkštino. Jis lyg niekur nieko išlipo į krantą, apie dešimt minučių lukterėjo, kad įsitikintų, jog žmona nuskendo, ir paskambino į policiją, pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Buvo pusė vienuoliktos vakaro.

Smurto žymių nebuvo

Atvyko Trakų r. PK pareigūnai bei gelbėtojai. Apklausė žuvusiosios vyrą, bet įtarimų jam nepareiškė. R. Simaška aiškino nežinojęs, kad žmona nemoka plaukti. Sakė buvęs ant kranto, kai ji nuėjo išsimaudyti. Išgirdęs riksmą, puolęs ją gelbėti, bet dėl skaudančios nugaros nieko negalėjęs padaryti, ir ji nuskendusi.

Skenduolės kūną visai netoli kranto keturių metrų gylyje narai aptiko tik kitą dieną. Atlikus pirminę apžiūrą, smurto žymių nerasta. Skrodimo rezultatai taip pat nerodė nieko, kas keltų abejonių, kad tai – ne nelaimingas įvykis. Trakų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal mirties priežasties nustatymą.

Palengva atsivėrė akys

Artimiesiems pasirodė keista, kad žentas, ėjęs iš proto dėl meilės Ingridai ir labai skubėjęs susituokti, jai žuvus pirmiausia lėkė į morgą išsiimti mirties liudijimą. Kaip vėliau paaiškėjo, šį dokumentą R. Simaška turėjo pristatyti draudimo kompanijai, kad gautų išmokas, kurias nusikaltimo organizatoriai jau dalijosi. Greičiausiai šis reikalas jiems būtų išdegęs, jei ne vis keistesnis R. Simaškos elgesys – žuvusiosios artimieji ėmė įtarti, kad Ingrida galėjo būti nuskandinta.

Įgrisus vaidinti mylintį vyrą, į laidotuves našlys (kartu su A. Vilku) atvyko tik išnešant karstą. Su niekuo nebendravo, palydėjo skenduolę į kapines, padėjo krepšelį gėlių ir dingo. Po mėnesio, per vadinamąjį keturnedėlį, išvis nerodė akių – vienam iš artimųjų pranešė turįs svarbių reikalų užsienyje.

Žuvusiosios draugės prisiminė, kad trumpam atvažiavusi į Ukmergę Ingrida gyrėsi, jog prieš sutuoktuves sužadėtinis jai dovanojęs 100 tūkstančių litų draudimo polisą. Šis meilės įrodymas merginoms nepatiko, įtarė, kad toks gestas ne šiaip sau. Perspėjo draugę, kad ši labai rizikuoja, patarė būti atsargesnei. Tačiau aklos meilės vedama Ingrida neįžvelgė jokio pavojaus ir grįžo į Vilnių ruoštis vestuvėms.

Kai žento elgesys atvėrė žuvusiosios artimiesiems akis, jie kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Išnagrinėti bylą buvo pavesta šios įstaigos ONKT skyriaus prokurorui Mindaugui Jancevičiui. Nuo šio momento bylos tyrime dalyvavo LKPB NTVV pareigūnai D. Žukauskas, R. Krikštaponis, P. Brovko.

Pėdsakai buvo dingę

Po I. Skorupskaitės mirties R. Simaškos pėdsakai kurį laiką buvo dingę. Manyta, kad jis išvyko į Švediją. Nuo ikiteisminio tyrimo slapstėsi ir G. Kavaliauskas.

2005-ųjų spalio 4-ąją R. Simaška, vairuodamas automobilį „Volvo S 60“ automagistralėje Klaipėda -Vilnius viršijo leistiną greitį ir buvo sustabdytas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnų. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vairuotojas bandė juos papirkti ir už tai atsidūrė Vilniaus m. VPK areštinėje. Už kyšio pasiūlymą valstybės tarnautojams prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla ir sujungta su ankstesne. Pusantrų metų R. Simaška visaip bandė išsisukti nuo atsakomybės ir tik priremtas kruopščiai surinktų įrodymų prisipažino kartu su bendrininkais suplanavęs ir nužudęs I. Skorupskaitę. Įtariamajam prisipažinus, kad nužudė žmoną, netrukus buvo sulaikyti ir šio nusikaltimo bendrininkai. Žingsnis po žingsnio buvo atskleista tikroji ukmergiškės išėjimo iš gyvenimo istorija.

2007 m. „Metų sekliu“ pripažintas Darius Žukauskas.

Atnaujinimo data: 2023-12-04