1994 m. Šitie mirtimi nebeprekiaus

Iš visų nusikalstamų veiklos rūšių pačios pelningiausios yra dvi: prekyba ginklais ir narkotikais. Pasaulio mastu mafijos pelnas šioje srityje siekia milijardus dolerių, gerokai aplenkdamas lošimo biznį ir reketą. Tokia veikla neįmanoma be ypatingų apsaugos priemonių, tobulos organizacijos, išvystytos infrastruktūros, patikimų ryšių, griežto pasidalijimo pareigomis. Todėl geriausios visų civilizuotų valstybių policijos pajėgos nukreiptos kaip tik prieš šiuos aštuonkojo čiuptuvus. Nėra išimtis ir Lietuvos policijos elitas - VRM PD Organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinių procesų tyrimo valdyba (ONKP), anks­čiau labiau žinoma 6-ojo skyriaus pavadinimu.

Ši istorija prasidėjo prieš pusantrų metų. Tiesa, ginklų prekyba nuolat buvo pareigūnų akiratyje. Matėsi, jog daugiausia ginklų į Lietuvą patenka tais pačiais kanalais - per Klaipėdą ir Šiaulius. Visų šaunamųjų ginklų, kurie buvo patekę į policijos rankas, panašūs numeriai, serijos.

Sekliai taip pat dalijasi darbo sferas, todėl nieko nuostabaus, kad ginklų prekybą ėmė kontroliuoti ONKP komisaras inspektorius Valerijus Pogorelskis - tarnybinės daugiakovės sporto meistras, 1986 metų šaudymo iš kovinių ginklų Lietuvos čempionas, puikus boksininkas, imtynininkas, vienas iš nedaugelio ginklų žinovų. Kaip pats prisipažino, „baltų dėmių" ten, kur kalbama apie ginklus, jam nėra, todėl ir visos jo bylos susijusios su nužudymais, teroristiniais aktais.

Patirtis taip pat nekelia abejonių: šį darbą Valerijus dirba nuo 1985 metų. Baigęs Minsko milicijos mokyklos Vilniaus fakultetą iškart pateko į Vilniaus m. vidaus reikalų valdybos 6-ąjį skyrių.

Savotišku stimulu „forsuoti" darbą tapo liūdnai pagarsėjęs sprogimas Šiauliuose. Kaip tik tada ir buvo sėkmingai baigtas pirmasis šios nuolatinės operacijos etapas: buvo sulaikyti penki asmenys - prekiautojai ginklais, iš vadinamosios žemutinės grandies. Suprantama, būtų ne pro šalį ir toliau sekti juos, išsiaiškinti visus ryšius, tačiau ir leisti platinti mirtimi alsuojančią prekę buvo nebegalima, šia prekyba vyrukai vertėsi ne pirmus metus, uždirbo solidų kapitalą ir gyveno taip, kaip doras pilietis pas mus turbūt niekada negyvens. „Populiariausios" buvo granatos F-l („limonkės"), pistoletai TT, kurių kulkų neatlaiko neperšaunama liemenė, vokiečių gamybos revolveriai, trotilas, sprogstamieji užtaisai su laikrodžio mechanizmu. Kaip sakė V. Pogorelskis, tai buvo puikiai organizuota grupė, kurioje kiekvienam nariui buvo skirtas tam tikras vaidmuo. Apie jokias sienas ar muitines negalėjo būti kalbos - jos jiems tiesiog neegzistavo. Be to, ir apie konspiraciją jie šį bei tą išmanė: atsitiktinis pirkėjas nebūtų priėjęs prie jų, visi ginklai buvo parduodami tik per patikimus žmones.

Ilgai sekė nusikaltėlius V. Pogorelskio grupės pareigūnai, kol gavo patikimą informaciją, kad artimiausiu metu bus realizuojama nemaža ginklų partija. Realizacijos metu jie ir buvo suimti Šiauliuose su įkalčiais. Du iš jų nuteisti penkeriems metams laisvės atėmimo. Atpildas dėsningas, tačiau, suėmus šią grupę, nutrūko ir kai kurios gijos, kurios galėjo atvesti policiją prie ginklų tiekimo šaltinių. Prekiautojai ginklais yra izoliuoti, neįeina į jokias kitas nusikalstamas grupuotes, niekam nemoka duoklės. Įdomi detalė: kai sulaikytieji buvo pristatyti į zoną, nusikalstamo pasaulio autoritetai iškart apmokestino juos. Vienas iš jų turėjo sumokėti 30 000 dolerių, kitaip ir pragaras jam būtų pasirodęs kurortu, lyginant su įkalinimo vieta.

Tačiau V. Pogorelskio sukaupta informacija davė savo vaisių. Neseniai Mažeikių rajone buvo sulaikytas ūkininkas Viktoras V., kuris po savo sodybos stogu dvejus metus prekiavo ginklais. Jo sodyba buvo ne tik ginklų sandėlis, bet ir savotiškas poligonas, kuriame pirkėjai išbandydavo jiems siūlomus ginklus. Visa tai, žinoma, girdėjo ir kaimyninių sodybų gyventojai, bet pabandyk, kad drąsus, nuginčyti „kalašnikovą“... Apie ūkininko Viktoro V. nusikalstamą veiklą V. Pogorelskis žinojo jau nemažai, tačiau suimti be įkalčių - reiškia sužlugdyti visą kruopščiai parengtą operaciją. Tad laukė kantriai, kol gavo svarbiausią informaciją: ginklai turi būti sodyboje. Grupė ONKP ir Šiaulių „Aro" pareigūnų bemat apsupo Viktoro V. sodybą ir po dešimties sekundžių ant žemės gulėjo pats šeimininkas ir trys pirkėjai: vienas - Lietuvos pilietis, du - atvykėliai iš Rusijos. Kratos metu buvo rasti trys „kalašnikovai", trys pistoletai TT, apie keturis tūkstančius vienetų įvairių šaudmenų, 5000 JAV dolerių ir 10000 litų. Nors, V. Pogorelskio nuomone, tai buvo tik vienos ginklų partijos likučiai. Be šaunamųjų ginklų, pareigūnai rado ir detonatorių, optinių taikiklių, dūminių įtaisų, durtuvų, peilių. Užtenka paminėti, kad pagal policijos turimą informaciją vien pistoletų TT šioje partijoje buvo penkiasdešimt. Pagrindiniai pirkėjai - Kauno, Vilniaus ir Marijampolės grupuotės.

Nors policijos rengiamos operacijos savaime neišsprendžia proble­mos, tačiau per tokį trumpą laiką padaryta labai daug: nutraukta daugybė nusikalstamų gijų, konfiskuotų ginklų piktavaliai niekada nenu­kreips į žmogų. O svarbiausia, kad po kiekvienos tokios operacijos sumažėja prekybos mirtimi mastai.

1994 m. „Metų sekliu“ pripažintas Valerijus Pogorelskis.