Per 2004 metų dvylika mėnesių mūsų šalyje užregistruoti 6 383 eismo įvykiai. Žuvo 749 ir sužeisti 7 895 žmonės. Palyginti su 2003 metų tuo pačiu laikotarpiu, eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius atitinkamai padidėjo 7 proc., 5,6 proc. ir 8,7 proc. (2003 metų atitinkami skaičiai: 5 965 – 709 – 7 266). Tarp visų eismo įvykių rūšių didžiausią dalį sudarė užvažiavimai ant pėsčiųjų – 2 263, arba 35,5 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, ir transporto priemonių susidūrimai – 1 801, arba 28,2 proc.
Tamsiu paros metu įvyko 1 993 eismo įvykiai (tai sudaro 31,2 proc. visų eismo įvykių). Jų metu žuvo 380 žmonių, arba 50,7 proc. visų žuvusiųjų, ir 2 364 (29,9 proc.) sužeisti. Šiuo paros metu daugiausia žuvo pėsčiųjų – 189, tai sudaro 72,7 proc. eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų, ir 49,7 proc. žmonių, žuvusių tamsiu paros metu.
Eismo įvykiuose daugiausia žuvo pėsčiųjų – 260 (tai sudaro 34,7 proc. visų žuvusių žmonių), vairuotojų – 229 (30,6 proc.), keleivių – 166 (22,2 proc.), dviratininkų – 87 (11,6 proc.). Tarp sužeistųjų – 2 814 keleivių (tai sudaro 35,6 proc. visų sužeistųjų), 2 208 vairuotojai (28 proc.), 2 161 pėsčiasis (27,4 proc.), 662 dviratininkai (8,4 proc.).
Daugiausia eismo įvykių – 4 714, arba 73,9 proc. visų užregistruotų, įvyko dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės. Tarp jų 4 123, arba 87,5 proc. vairuotojų įvykdytų eismo įvykių, – dėl lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės. Dėl vairuotojų kaltės eismo įvykiuose žuvo 508 žmonės (2003 m. – 466), arba 67,8 proc. visų žuvusių, ir sužeisti 6 371 (80,7 proc. visų sužeistųjų).
741 eismo įvykį, arba 11,6 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, padarė neblaivūs vairuotojai (tai 13,8 proc. daugiau nei 2003 metais). Dėl asmenų, neturinčių teisės vairuoti, kaltės įvyko 519 eismo įvykių (30,7 proc. daugiau negu 2003 metais); 217 (+41,8 proc.) iš jų buvo neblaivūs
Dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 1 151 eismo įvykis, arba 18 proc. visų užregistruotų įvykių (žuvo 176, sužeisti 1 009 žmonės).
Užregistruoti 1 494 (133 įvykiais daugiau negu 2003 metais) eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo vaikai. Žuvo 50 vaikų (2003 metais – 55), 1 664 sužeisti. Tarp žuvusių vaikų – 12 pėsčiųjų (6 iš jų žuvo dėl savo neatsargumo).
Eismo įvykių skaičius, palyginti su 2003 metais, padidėjo septyniose, t. y. Vilniaus (18,6 proc.), Alytaus (16,1 proc.), Telšių (16 proc.), Klaipėdos (11,4 proc.), Tauragės (10,3 proc.), Panevėžio (6,3 proc.) ir Kauno (0,7 proc.), apskrityse.
Žuvusių žmonių skaičius padidėjo šešiose apskrityse: Telšių (72,7 proc.), Tauragės (40 proc.), Panevėžio (26,8 proc.), Marijampolės (25,5 proc.), Kauno (20,9 proc.), Šiaulių (4,2 proc.).
Sužeistų žmonių skaičius (7 apskrityse) – Panevėžio (19,6 proc.), Vilniaus (18,2 proc.), Telšių (14 proc.), Klaipėdos (13,6 proc.), Alytaus (6,8 proc.), Tauragės (5,6 proc.), Kauno (3,7 proc.) apskrityse.
Eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius padidėjo aštuoniose apskrityse: Panevėžio (55,3 proc.), Alytaus (53,1 proc.), Telšių (50 proc.), Vilniaus (32,5 proc.), Šiaulių (17,6 proc.), Utenos (15,1 proc.), Klaipėdos (10,5 proc.) bei Tauragės (10,3 proc.).
Pagrindiniai eismo įvykių statistiniai rodikliai padidėjo Kauno, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Be to, 2004 metų statistiniai avaringumo rodikliai, palyginti su 2003 metais, padidėjo:
Policijos departamento prie VRM
Valdymo vyriausiosios valdybos
Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos
Eismo priežiūros skyrius
Atnaujinimo data: 2024-06-25