Išsami analizė
Eismo įvykiai Lietuvoje »

2003 ir 2004 metų palyginimai:
Eismo įvykių skaičiumi »
Sužeistųjų skaičiumi »
Žuvusiųjų skaičiumi »
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės »

Eismo įvykių pasiskirstymas laike:
Pagal mėnesius »
Pagal savaitės dienas »
Pagal valandas »

Eismo įvykių pasiskirstymas pagal aplinkybes:
Pagal apšvietimo sąlygas »
Pagal dangos būklę »

Transporto priemonės:
Eismo įvykių pasiskirstymas pagal dalyvavusių TP kiekį »
Eismo įvykių pasiskirstymas pagal apgadintų TP kiekį »

Sužeistieji:
Pasiskirstymas pagal dalyvių tipą »
Pasiskirstymas pagal kiekį eismo įvykyje »

Žuvusieji:
Pasiskirstymas pagal dalyvių tipą »
Pasiskirstymas pagal kiekį eismo įvykyje »

Per 2004 metų dvylika mėnesių mūsų šalyje užregistruoti 6 383 eismo įvykiai. Žuvo 749 ir sužeisti 7 895 žmonės. Palyginti su 2003 metų tuo pačiu laikotarpiu, eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius atitinkamai padidėjo 7 proc., 5,6 proc. ir 8,7 proc. (2003 metų atitinkami skaičiai: 5 965 – 709 – 7 266). Tarp visų eismo įvykių rūšių didžiausią dalį sudarė užvažiavimai ant pėsčiųjų – 2 263, arba 35,5 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, ir transporto priemonių susidūrimai – 1 801, arba 28,2 proc.
Tamsiu paros metu įvyko 1 993 eismo įvykiai (tai sudaro 31,2 proc. visų eismo įvykių). Jų metu žuvo 380 žmonių, arba 50,7 proc. visų žuvusiųjų, ir 2 364 (29,9 proc.) sužeisti. Šiuo paros metu daugiausia žuvo pėsčiųjų – 189, tai sudaro 72,7 proc. eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų, ir 49,7 proc. žmonių, žuvusių tamsiu paros metu.
Eismo įvykiuose daugiausia žuvo pėsčiųjų – 260 (tai sudaro 34,7 proc. visų žuvusių žmonių), vairuotojų – 229 (30,6 proc.), keleivių – 166 (22,2 proc.), dviratininkų – 87 (11,6 proc.). Tarp sužeistųjų – 2 814 keleivių (tai sudaro 35,6 proc. visų sužeistųjų), 2 208 vairuotojai (28 proc.), 2 161 pėsčiasis (27,4 proc.), 662 dviratininkai (8,4 proc.).
Daugiausia eismo įvykių – 4 714, arba 73,9 proc. visų užregistruotų, įvyko dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės. Tarp jų 4 123, arba 87,5 proc. vairuotojų įvykdytų eismo įvykių, – dėl lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės. Dėl vairuotojų kaltės eismo įvykiuose žuvo 508 žmonės (2003 m. – 466), arba 67,8 proc. visų žuvusių, ir sužeisti 6 371 (80,7 proc. visų sužeistųjų).
741 eismo įvykį, arba 11,6 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, padarė neblaivūs vairuotojai (tai 13,8 proc. daugiau nei 2003 metais). Dėl asmenų, neturinčių teisės vairuoti, kaltės įvyko 519 eismo įvykių (30,7 proc. daugiau negu 2003 metais); 217 (+41,8 proc.) iš jų buvo neblaivūs
Dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 1 151 eismo įvykis, arba 18 proc. visų užregistruotų įvykių (žuvo 176, sužeisti 1 009 žmonės).
Užregistruoti 1 494 (133 įvykiais daugiau negu 2003 metais) eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo vaikai. Žuvo 50 vaikų (2003 metais – 55), 1 664 sužeisti. Tarp žuvusių vaikų – 12 pėsčiųjų (6 iš jų žuvo dėl savo neatsargumo).
Eismo įvykių skaičius, palyginti su 2003 metais, padidėjo septyniose, t. y. Vilniaus (18,6 proc.), Alytaus (16,1 proc.), Telšių (16 proc.), Klaipėdos (11,4 proc.), Tauragės (10,3 proc.), Panevėžio (6,3 proc.) ir Kauno (0,7 proc.), apskrityse.
Žuvusių žmonių skaičius padidėjo šešiose apskrityse: Telšių (72,7 proc.), Tauragės (40 proc.), Panevėžio (26,8 proc.), Marijampolės (25,5 proc.), Kauno (20,9 proc.), Šiaulių (4,2 proc.).
Sužeistų žmonių skaičius (7 apskrityse) – Panevėžio (19,6 proc.), Vilniaus (18,2 proc.), Telšių (14 proc.), Klaipėdos (13,6 proc.), Alytaus (6,8 proc.), Tauragės (5,6 proc.), Kauno (3,7 proc.) apskrityse.
Eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius padidėjo aštuoniose apskrityse: Panevėžio (55,3 proc.), Alytaus (53,1 proc.), Telšių (50 proc.), Vilniaus (32,5 proc.), Šiaulių (17,6 proc.), Utenos (15,1 proc.), Klaipėdos (10,5 proc.) bei Tauragės (10,3 proc.).
Pagrindiniai eismo įvykių statistiniai rodikliai padidėjo Kauno, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Be to, 2004 metų statistiniai avaringumo rodikliai, palyginti su 2003 metais, padidėjo:

  • eismo įvykių skaičius – Palangos (25 proc.), Vilniaus (24,9 proc.), Marijampolės (22,6 proc.), Alytaus (21,8 proc.), Klaipėdos (17,8 proc.), Panevėžio (10,3 proc.), Kauno (2,5 proc.) miestuose bei Birštono (3,7 karto), Šilalės r. (41,1 proc.), Marijampolės (40,6 proc.), Trakų r. (40,4 proc.), Telšių r. (39,4 proc.), Pagėgių (35,3 proc.), Jonavos r. (24,8 proc.), Alytaus r. (23,8 proc.), Kretingos r. (19 proc.) savivaldybėse;
  • žuvusių žmonių skaičius – Panevėžio ir Šiaulių (3 žuvusiais), Alytaus, Klaipėdos, Palangos, Visagino (1 žuvusiu) miestuose ir Plungės r. (5,5 karto), Jonavos r. (3,1 karto), Biržų r. (3 kartus), Šakių r. (2,2 karto), Jurbarko r. (2 kartus), Tauragės r. (80 proc.), Trakų r. (77,8 proc.), Kretingos r. (75 proc.), Kauno r. (71,9 proc.), Pakruojo r. (71,4 proc.), Kelmės r. (62,5 proc.), Alytaus r. ir Raseinių r. (po 60 proc.) savivaldybėse;
  • sužeistų žmonių skaičius – Panevėžio (26,9 proc.), Vilniaus (23,3 proc.), Klaipėdos (18,8 proc.), Alytaus (15,4 proc.), Marijampolės (15,3 proc.), Kauno (8,1 proc.), Palangos (8 proc.) miestuose bei Birštono (7 kartus), Zarasų r. (81,1 proc.), Šilalės r. (66,1 proc.), Panevėžio r. (52,4 proc.), Varėnos r. (45,8 proc.), Telšių r. (45,1 proc.), Marijampolės (44,2 proc.), Ukmergės r. (40,2 proc.), Joniškio r. (36,6 proc.), Jonavos r. (34,3 proc.), Kretingos r. (32,8 proc.), Trakų r. (29,9 proc.) savivaldybėse;
  • eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės – Marijampolės (75 proc.), Šiaulių (63,6 proc.), Panevėžio (60 proc.), Vilniaus (56,6 proc.), Kauno (7,7 proc.) miestuose bei Zarasų r. (3,3 karto), Varėnos r. (2,6 karto), Anykščių r. (2,4 karto), Rokiškio r. ir Šilutės r. (po 2,3 karto), Alytaus r., Mažeikių r. ir Ukmergės r. (po 2,1 karto), Biržų r. ir Trakų r. (po 2 kartus), Marijampolės (88,9 proc.), Radviliškio r. (72,7 proc.), Kretingos r. (66,7 proc.), Akmenės r. ir Kupiškio r. (po 57,1 proc.) savivaldybėse.
    2004 metų avaringiausios dienos: penktadieniai (1 082 eismo įvykiai, arba 17 proc. visų eismo įvykių), šeštadieniai (1 005 eismo įvykiai, arba 15,7 proc.) ir pirmadieniai (897 eismo įvykiai, arba 14,1 proc.).
    Daugiausia žmonių eismo įvykiuose žuvo sekmadieniais – iš viso 146 (tai sudaro 19,5 proc. visų žuvusių žmonių), šeštadieniais – 137 (18,3 proc.) ir penktadieniais – 106 (14,2 proc.).
    Daugiausia sužeista žmonių: penktadieniais – iš viso 1 341 (17 proc. visų sužeistųjų), šeštadieniais – 1 325 (16,8 proc.) bei sekmadieniais – 1 165 (14,8 proc.).
    Avaringiausios valandos: nuo 17.00 iki 19.00 (iš viso 1 066 eismo įvykiai, arba 16,7 proc. visų užregistruotų). Daugiausia žmonių (72, arba 9,6 proc. visų žuvusių) žuvo nuo 20.00 iki 21.00 valandos.
    Avaringiausi mėnesiai: rugpjūtis (670 eismo įvykių, arba 10,5 proc. visų užregistruotų), spalis (638, arba 10 proc. visų užregistruotų), rugsėjis (616, arba 9,7 proc.).
    Daugiausia žmonių žuvo gruodžio – 87 (11,6 proc. visų žuvusių), lapkričio – 84 (11,2 proc.) bei spalio – 82 (10,9 proc.) mėnesiais.
    Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2004 metais skelbė dvi saugaus eismo akcijas: gegužės 3–16 d. – ,,Kelių eismo taisyklių reikalavimai privalomi visiems“ ir rugpjūčio 25–31 d. – ,,Kelyje esi ne vienas“. Policijos departamento nurodymu gruodžio 13–20 d. apskrityse buvo organizuotos prevencinės saugaus eismo priemonės.

    Policijos departamento prie VRM
    Valdymo vyriausiosios valdybos
    Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos
    Eismo priežiūros skyrius

Atnaujinimo data: 2024-06-25