2003 metai
Išsami analizė
Eismo įvykiai Lietuvoje »
1998-2003 metų analizė »
2002 ir 2003 metų palyginimai:
Eismo įvykių skaičiumi »
Sužeistųjų skaičiumi »
Žuvusiųjų skaičiumi »
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės »
Eismo įvykių pasiskirstymas laike:
Pagal mėnesius »
Pagal savaitės dienas »
Pagal valandas »
Eismo įvykių pasiskirstymas pagal aplinkybes:
Pagal apšvietimo sąlygas »
Pagal dangos būklę »
Transporto priemonės:
Eismo įvykių pasiskirstymas pagal dalyvavusių TP kiekį »
Eismo įvykių pasiskirstymas pagal apgadintų TP kiekį »
Sužeistieji:
Pasiskirstymas pagal dalyvių tipą »
Pasiskirstymas pagal kiekį eismo įvykyje »
Žuvusieji:
Pasiskirstymas pagal dalyvių tipą »
Pasiskirstymas pagal kiekį eismo įvykyje »
Eismo įvykių metu žuvo 709 arba 1,7 proc. daugiau ir buvo sužeisti 7 257 žmonės arba 2,3 proc. mažiau (2002 m. atitinkami skaičiai: 6 091 – 697 – 7 428). Tarp žuvusiųjų – 55 vaikai (19 iš jų žuvo dėl savo neatsargumo). Žuvo 14 vaikų - pėsčiųjų, tarp jų 9 dėl savo neatsargumo.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 651 eismo įvykis (2002 m. – 766).
Eismo įvykių skaičius, palyginti su 2002 m., padidėjo Vilniaus (4,3 proc.) ir Klaipėdos (4,1 proc.) apskrityse.
Žuvusių žmonių skaičius padidėjo Utenos (62,9 proc.), Alytaus (36,7 proc.), Klaipėdos (15 proc.), Vilniaus (13 proc.) bei Kauno (8,9 proc.) apskrityse.
Sužeistų žmonių skaičius padidėjo Klaipėdos (10,6 proc.) ir Telšių bei Vilniaus (po 5 proc.) apskrityse.
Eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius padidėjo Klaipėdos (8,6 proc.) ir Šiaulių (2,7 proc.) apskrityse. Visose kitose apskrityse šis skaičius žymiai sumažėjo.
Visi pagrindiniai eismo įvykių statistiniai rodikliai padidėjo Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos r., Kėdainių r., Rokiškio r., Skuodo r., Ukmergės r. savivaldybėse.
Daugiausia eismo įvykių – 4 188 arba 70,29 proc. įregistruota dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės, tarp jų 3 661 arba 87,41 proc. vairuotojų įvykdytų eismo įvykių – dėl lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės.
Dėl vairuotojų kaltės eismo įvykių metu žuvo 466 (65,72 proc.) žmonės ir sužeisti 5 621 (77,45 proc.). 651 eismo įvykį, arba 10,9 proc. visų įregistruotų, padarė neblaivūs vairuotojai.
Dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 1 156 eismo įvykiai, arba 19,4 proc. visų įregistruotų.
Eismo įvykiuose žuvo 218 pėsčiųjų (30,74 proc. visų žuvusiųjų), 216 vairuotojų (30,46 proc.), 176 keleiviai (24,82 proc.) ir 85 dviratininkai (12 proc.).
Tamsiu paros metu įvyko 1 887 eismo įvykiai arba 31,67 proc. visų įregistruotų. Jų metu žuvo 350 (49,36 proc. visų žuvusių) ir buvo sužeisti 2 192 (30,2 proc. visų sužeistų) žmonės. Daugiausia tamsiu paros metu žuvo pėsčiųjų – 149 (šviesiu paros metu – 69), tai sudaro 68 proc. visų žuvusių pėsčiųjų. Be to, tai sudaro 21 proc. visų žuvusių eismo dalyvių ir 43 proc. žuvusių tamsiu paros metu.
2003 m. avaringiausios dienos: šeštadieniai (973 eismo įvykiai arba 16,33 proc.) ir penktadieniai (969 eismo įvykiai arba 16,26 proc.).
Avaringiausios valandos: nuo 17.00 iki 20.00 (1 524 eismo įvykiai arba 25,6 proc.).
Avaringiausias mėnuo: rugpjūtis (623 eismo įvykiai arba 10,45 proc.).
Daugiausia žmonių žuvo gruodžio mėn. – 96 (13,54 proc. visų žuvusių).
Policijos departamento prie VRM
Valdymo vyriausiosios valdybos
Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos
Eismo priežiūros skyrius
Atnaujinimo data: 2024-06-25