Ieškoma efektyvesnių būdų kovoti su elektroniniais sukčiavimais
Policijos departamente susirinkę Lietuvos banko, teisėsaugos, reguliavimo institucijų ir finansų rinkos dalyvių asociacijų atstovai diskutavo apie finansinio sukčiavimo prevencijos ir užkardymo valstybės mastu sistemas.
Pasak policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko, sukčiavimai registruojami kone kasdien, todėl turime ieškoti būdų, kad sukčiavimas, kaip nusikalstama veika, taptų komplikuota. „Jau ir dabar institucijos blokuoja telefonų numerius, uždarinėja interneto svetaines, taiko kitas priemones, tačiau norėtųsi efektyvesnių priemonių ir būdų su jais kovoti. Mūsų tikslas - kad ką tik nukentėjęs žmogus, turėtų galimybę bet kuriuo paros metu operatyviai pranešti apie sukčiavimą ir tikėtis greitos reakcijos"-sakė policijos vadovas.
Pasak A. Paulausko, paprastai tyrėjai seka jau atvėsusiomis pėdomis ir rezultatas būna ne koks. Tad reikalinga efektyvi sistema, kurioje sukčiams į ratus būtų kaišiojama kuo daugiau pagalių, siekiant apsunkinti jų veiklą.
Lietuvos banko vertinimu, siekiant efektyviai valdyti finansinio sukčiavimo keliamą riziką, būtina valstybės lygmens prevencijos ir užkardymo sistema, koordinuojanti institucija, veiklos strategija ir veiksmų planas. Jame į visumą būtų sujungtos atskiros viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvos. O koordinuojanti institucija efektyviai vienytų pastangas užkardyti finansinį sukčiavimą, siekiant ne atskiroms institucijoms, o visai sistemai nustatytų bendrų tikslų, įskaitant reagavimą į incidentus, keitimąsi informacija.
„Kovoje su sukčiavimu matome daug svarbių iniciatyvų, bet būtinas sisteminis požiūris. Siekdami stiprinti ir valstybės, ir gyventojų atsparumą sukčiavimui, teikiame savo idėjas ir pasiūlymus, kaip spręsti šią problemą, ypač žvelgiant į ateities perspektyvą ir iššūkius. Pagrindiniai mūsų siūlomi sprendimai susiję su šio klausimo koordinavimu valstybės lygmeniu, bendradarbiavimu ir keitimusi informacija“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus..
Tarp spręstinų klausimų – ir teisinis reguliavimas. Šiuo metu finansinio sukčiavimo prevencijos ir užkardymo reglamentavimas yra fragmentiškas, t. y. jis išskaidytas tarp atskirų teisės aktų. Dėl įvairių priežasčių (įskaitant asmens duomenų apsaugos reikalavimus) trūksta ir tarpinstitucinio, ir tarpsektorinio bendradarbiavimo, operatyvaus keitimosi reikšminga informacija. Institucijos, atsakingos už su finansiniu sukčiavimu susijusių ir jį įgalinančių sričių priežiūrą, ne visada veikia koordinuotai, ne visos atsakingos institucijos ir rinkos dalyviai yra vienodai įsitraukę į prevencijos procesą.
Pasitarimo dalyviai sutarė, kad labai svarbus sklandus visų institucijų bendradarbiavimas, nes pavienė atskirų institucijų veikla nėra labai efektyvi. Labai svarbi ir realaus laiko prevencija, kad realiu laiku būtų galima identifikuoti sukčiavimų bangas ir jas stabdyti. Nukentėjęs žmogus turi žinoti vieną langą, kur galima bet kada pranešti apie sukčiavimus. Taip pat negalima pamiršti ir finansinio švietimo, žmonių konsultavimo.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, nuo 2020 m. sukčiavimo atvejų skaičius išaugo daugiau kaip 7 kartus. Sukčių išviliotų lėšų suma 2020 m. siekė 4,8 mln. Eur, 2021 m. – 10,2 mln. Eur, 2022 m. – 11,8 mln. Eur, 2023 m. – 12,3 mln. Eur.