2014 m. Kaip buvo triuškinama „Agurkinių“ gauja

2014 metais Lietuvos kriminalinės policijos biure (Biuras) buvo baigtas didelės apimties, daugiaepizodinis ikiteisminis tyrimas dėl Kauno apskrityje veikusio „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo padarytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Nuo 2009 metų Biure - kaip centrinėje kriminalinės policijos institucijoje - vis daugėjo kriminalinės žvalgybos informacijos apie Kauno mieste veikiančios „Agurkinių“ organizuotos nusikalstamos grupuotės veiklą. Kriminalinės žvalgybos informacija gaunama iš viešo ir neviešo pobūdžio šaltinių, o taip pat iš užsienio šalių policijos partnerių, uždavė klausimą – galbūt Kauno mieste susibūrė ir aktyviai veikia galinga, pavojinga, turinti savitus bruožus nusikalstama struktūra, su ryškiu lyderiu ir hierarchija.

Kilo įtarimų, kad grupuotės nusikaltimai vykdomi ne tik įvairiuose Lietuvos regionuose, bet ir užsienio valstybėse - Rusijoje, Ukrainoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir kt. Šių šalių teisėsaugos institucijos ir Europolas dažnai signalizuodavo Lietuvai apie lietuvių nusikalstamumo plėtrą bei pavojingumą visuomenei. Buvo įtariama, kad pagrindinė „Agurkinių“ gaujos veikla buvo kontrabanda ir prekyba narkotikais.

Toks kriminalinės žvalgybos informacijos kiekis, pobūdis ir svarba negalėjo nekelti Lietuvos ir kitų Europos šalių policijos pareigūnų operatyvinio susidomėjimo. Todėl 2010 metais klausimas dėl „Agurkinių“ veiklos tapo vienu iš Biuro prioritetinių tyrimų.

Jau tyrimo pradžioje buvo nustatytas galimai šio nusikalstamo susivienijimo lyderis. Buvo gaunama informacijos, kad Kauno mieste ir daugelyje Europos šalių jis buvo žinomas, kaip atskiro nusikalstamo susivienijimo lyderis, stambių narkotikų tiekimo kanalų organizatorius. Pats tiesiogiai niekada nedalyvaujantis nusikaltimų vykdyme, o tik juos organizuojantis, turintis daug kriminalinių ryšių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, važinėjantis šarvuotu automobiliu, turintis asmens sargybinius ir didelę įtaką nusikalstamų struktūrų tarpe.

Buvo aišku, kad norint efektyviai, profesionaliai ir savalaikiai dokumentuoti šios gaujos veiklą, reikia suburti profesionalių tyrimo pareigūnų komandą. Vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo aktyviai bendradarbiaujama su Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokurorais, kurie paskui kontroliavo šį sudėtingą ikiteisminį tyrimą.

Pirminiai realūs kriminalinės žvalgybos duomenys pasitvirtino, kai 2011-ųjų gegužės 4 d. surengus operaciją, kratų metu buvo rasta apie 11 kg tablečių, kuriose buvo psichotropinė medžiaga - klonazepamas.

Prasidėjo sulaikymai ir intensyvus darbas. Realizuojant turimą informaciją 2011-ųjų rugpjūčio 16 d. Klaipėdos rajone buvo sulaikytas krovininis vilkikas ir jį vairavę vairuotojai. Vilkiko puspriekabėje buvo rasta apie 560 litrų narkotinių priemonių prekursoriaus BMK, kuris buvo skirtas Nyderlandų Karalystės rinkai. Tą pačią dieną buvo sulaikyti keli asmenys, priklausę „Agurkinių“ nusikalstamam susivienijimui, kurie buvo atsakingi už sulaikyto krovinio logistiką.

Tolimesnio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viena iš pagrindinių „Agurkinių“ nusikalstamų veiklų buvo kokaino kontrabandos organizavimas iš Ispanijos į Nyderlandus, o vėliau į Jungtinę Karalystę, o taip pat ir į Rusijos Federaciją. Tam ištirti reikėjo glaudaus bendradarbiavimo su užsienio partneriais. Sulaikymai tęsėsi Jungtinėje Karalystėje. Doverio uoste buvo sulaikytas vilkikas bei jo vairuotojas, kuris gabeno 3 kg kokaino.

Tęsiant tyrimą ir bendradarbiaujant su Rusijos teisėsaugos pareigūnais 2012-ųjų liepos 4 d. Maskvoje buvo sulaikytas narkokurjeris su automobiliu, kurio slėptuvėje buvo rasta 1 kg kokaino ir 15 kg kanapių. Taip pat buvo sulaikytas vienas iš „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių, kuris pasitiko atvykusį narkokurjerį.

Surinkti įrodymai netrukus leido priimti lemiamą sprendimą sulaikyti galimai pagrindinius šio susivienijimo lyderius. 2013-ųjų sausio 22 d. Vilniaus bei Kauno miestuose buvo sulaikyti kaip įtariama visi šeši pagrindiniai „Agurkinių“ lyderiai.

Tolimesnio tyrimo metu taip pat buvo renkami įrodymai dėl, kaip įtariama, „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių įvykdyto nužudymo. O būtent, 2011-ųjų kovo 4-ąją, anksti ryte Kaune, automobilyje devyniais šūviais buvo nužudytas Vidmantas Sadauskas. Tyrimo metu rastas šaunamasis ginklas, kuriuo buvo įvykdytas šis nužudymas, nustatyti ir perduoti teismui ir nužudymo užsakovai, ir vykdytojai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo užkardytas gaujos narių galimai organizuotas pasikėsinimas į vieno iš bendradarbiaujančių su teisėsauga asmenų gyvybę.

Tyrimas sėkmingai stūmėsi į priekį, tačiau grupuotės keliamas pavojus nemenko, nes buvo akivaizdžių požymių, kad egzistuoja ginklų arsenalas. Teko pasukti galvą, kaip jį atrasti, ir buvo sugalvota nestandartinių kombinacijų. Kriminalistams pavyko nustatyti pagrindinę „Agurkinių“ ginklų bei šaudmenų buvimo vietą. Nustatytoje vietoje Kaune kratos metu buvo rastas šaunamųjų ginklų bei šaudmenų arsenalas: šautuvas „Sauer“ su optiniu taikikliu, snaiperinis šautuvas SVD su optiniu taikikliu, trys automatiniai šautuvai „Kalašnikov“, pistoletas-kulkosvaidis „Scorpion“ ir kt., o taip pat labai didelis kiekis įvairaus kalibro šovinių, sprogmenų, neperšaunamos liemenės, garso slopintuvai ir kt.

„Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariams pavyko inkriminuoti apie 2 tūkst. litrų narkotinių medžiagų prekursoriaus BMK bei apie 240 kg kokaino kontrabandą ir realizavimą, o dėl neteisėto praturtėjimo buvo apribota nusikalstamo susivienijimo narių turto už maždaug 6 mln. litų. Visa tai perduota teismui.

Tyrimo grupės pareigūnai nuolat bendradarbiavo su kitų šalių teisėsaugos institucijomis. Tarp tokių šalių būtina paminėti Estiją, Latviją, Nyderlandų Karalystę, Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Rusiją, Ispaniją. Labai didelį vaidmenį atliko Europolas ir Eurojustas, suteikdami įvairiapusę metodinę bei praktinę pagalbą. Taip pat buvo nuolat ir glaudžiai bendradarbiaujama su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais, tokiais kaip Muitinės kriminalinė tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Kalėjimų departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, betarpiškai keičiantis tyrimui aktualia kriminalinės žvalgybos informacija.

Baudžiamoji byla, kurią sudaro 104 tomai, išsiųsta į teismą. Teismui atiduotoje baudžiamojoje byloje yra surinkta medžiaga dėl 14 pagrindinių „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių įvykdytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Už šį tyrimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, sutriuškinusiems garsią „Agurkinių“ nusikalstamą grupuotę, buvo skirtas 2014-ųjų „Metų seklio“ titulas.

Pagrindinis prizas - simbolinė Šerloko Holmso pypkė, įteikta Marek Gulbinovič, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkui. Tyrimo metu jis dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininku. Kartu su juo apdovanoti dar keturi aktyviausiai šios bylos tyrime dalyvavę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai: Artūras Garla, Darius Nalivaika, Jurij Skuder ir Ligita Vaivadaitė.

2014 m. „Metų sekliu“ pripažintas Marek Gulbinovič.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-24