2000 m. Nužudė, nes patiko ... ginklai

Visą Lietuvą sukrėtusi keturių AB „Senukai" apsaugos darbuotojų - 23 metų Laimio J., 24 m. Vytauto M., 53-ejų Viktoro E. bei 65-erių Ksavero Č. - žūtis, be abejo, sulaukė didelio rezonanso visuomenėje ir įvairių atgarsių, nes sargai buvo ginkluoti pistoletais, kurie po užpuolimo dingo, įvykio vietoje aptikta tik penkiolika šovinių tūtelių. Tragedija įvyko iš rugpjūčio 10-osios į 11-ąją. Vyrai žudiko buvo užklupti netikėtai. Iš pradžių operatyviniai darbuotojai manė, kad šį nusikaltimą įvykdė Ksaveras Č. Bet pastarojo lavonas su 1-ojo vidaus tarnybos pulko karių bei kinologo šuns pagalba buvo rastas tuščių padėklų rietuvėje. Beje, sargai buvo ginkluoti pompiniu šautuvu „Mosberg 500" ir pistoletais. Jeigu užpuolikas būtų apiplėšimą įvykdęs asmeniniais sumetimais, jis ką nors pasisavintų. Tačiau nužudytųjų daiktai liko nepaliesti.

Kaip pasakojo policijos pareigūnai, įvykio versijų buvo įvairiausių. Tačiau iš galvos niekaip neišėjo, kad nusikaltimą įvykdė savas žmogus, t. y. žinantis, kada ir kur eina apsaugos darbuotojai arba psichikos ligonis, gal narkomanas. Kita vertus, piršosi mintis, jog galbūt saugos darbuotojai be vadovybės žinios priėmė saugoti kokį nors nelegalų krovinį. Tačiau šią versiją kategoriškai paneigė „Senukų" šeimininkai: jie labai pasitikėjo savo darbuotojais. „Iš įvykio aplinkybių ir nusprendėme, jog nusikaltimą įvykdė vienas žmogus. Šaudyta juk iš vieno ginklo. Kita vertus, pirmiausia mus suklaidino tai, jog manėme, kad žmonės buvo nužudyti apiplėšimo tikslais. Tačiau, išskyrus ginklus, nieko pavogta nebuvo. Iš pradžių net negalėjome patikėti, kad dėl ginklų žmogus gali ryžtis nužudyti keturis bendradarbius. Tuo labiau, kad pagrobtų ginklų kaina nėra didelė. „Gal kokius 2000 litų ir galima gauti, tačiau kas be dokumentų ginklus pirks?" - retoriškai klausė pareigūnai. Pasak jų, į akiratį patekęs žudikas Vladimiras V. iš pradžių neišsidavė. Bet įvykio vietoje buvo aptikta būtent jo batų pėdsakų ir areigūnams kilo įtarimų, kai Vladimiras V. lyg niekur nieko parodė, kur paslėptas ketvirtas nužudytas saugos darbuotojas. Suimtas po paros paprašė leisti paskambinti motinai. Tada ir prisipažino įvykdęs nusikaltimą. Pareigūnai su Vladimiru nuvyko į įvykio vietą. Beje, pats prisipažino, jog beveik kelis mėnesius rengėsi tam „žygiui", tuo tikslu netgi įsirengė bunkerį. Visi pareigūnai atmetė versiją, kad prie Vladimiro V. „prikibo" dėl to, jog šis po šiurpių žudynių sumanė pakeisti darbą - įsidarbinti kurioje nors Kauno kavinių virėju.

„Vladimiras nustebino tik labai šaltakraujišku paaiškinimu, kodėl žudė darbuotojus. Tikslas vienas - ginklai. Jie jam labai patiko. Apie keturių žmonių nužudymą pasakojo taip, lyg būtų apšvarinęs butą",- pasakojo pareigūnai. Su įtariamuoju pareigūnai kalbėjosi apie viską: vaikystę, mokyklos laikus, jaunystę. Ir analizavo. Suprato, jog šis žmogus - labai pažeidžiamas. Be to, jis fanatiškai domėjosi ginklais, skaitė specialių knygų šia tema. Pasak pareigūnų, Vladimiras V. labiau išgyveno ne dėl to, ką įvykdė, o todėl, kad įkliuvo. Po žudynių jis netgi neišmetė savo kareiviškos striukės, nes... labai gailėjo. Tik kaip jis pasiteisins nužudytųjų artimiesiems?

2000 m. „Metų sekliu“ pripažintas Edgaras Mažeika.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-24