1999 m. „Vagie, kepurė dega!“

Viskas prasidėjo kaip tikrame trileryje. Gegužės 21-ąją 117-ajame automagistralės Vilnius-Klaipėda kilometre sunkiasvorį automobilį „Iveco" su puspriekabe aplenkė lengvasis automobilis „Audi". Šalia vairuotojo sėdėjęs vyriškis ženklais rodė sunkiasvorio vairuotojui į ratus, neva kažkas atsitiko. Vairuotojas suktelėjo į kelkraštį, sustojo ir išlipęs norėjo pasižiūrėti, kas gi atsitiko tam puspriekabės ratui. Ir čia, kaip filme, sucypė balto automobilio stabdžiai. Iš jo iššokę du vyriškiai trinktelėjo vairuotojui į veidą, žaibiškai ant galvos užmovė maišą ir stipriai suspaudę už abiejų rankų įgrūdo ant galinės sėdynės. Jam buvo liepta palenkti galvą, tylėti ir nieko neklausinėti.

„Iveco" liko nežinomybėje. O jame - įvairių maisto produktų, foto medžiagų, parfumerijos - prekių daugiau kaip už 580 tūkst. Lt. „Iveco" vairuotojas tuo metu buvo vežiojamas keturias valandas. Kokiais keliais, jis neįsidėmėjęs. Kai baigėsi prievartinis pasivažinėjimas Raudondvario - Babtų kelyje, ties Gailiušių kaimu, jis buvo išstumtas iš automobilio, o grobikai nurūko. Pagrobtasis vairuotojas pėsčias ėjo į Kauną. Po daugiau kaip dviejų valandų pasiekė miestą. Vilijampolės priemiestyje, netoli „Inkaro" bendrovės, vairuotojas atrado ir savo automobilį. Deja, jis buvo tuščias. Štai tokią istoriją Kauno rajono policijos komisariato kriminalistams papasakojo vairuotojas Jonas P.

Komisaras inspektorius Valdemaras Krasauskas iškart savo vyrams paskelbė „kovinę padėtį". Ne juokai: automagistralė – karštas taškas, krovininiai automobiliai čia plėšiami nebe pirmą kartą. Praėjusių metų vasarą netoli Babtų buvo sumuštas autovežio „Skania" vairuotojas, dingo šeši lengvieji automobiliai. Nukentėjo ir lenkų vairuotojas: iš jo mašinos buvo pagrobta didelis kiekis džinsų. Automagistralėje ypač nukentėdavo užsieniečiai. Banditų gauja stabdydavo rusų automobilių prekeivius ir atiminėdavo pinigus, mašinas. Tiesa, gauja buvo išaiškinta, o vienas jos narys nusižudė.

Kiekvienas nusikaltimas, jei už jo kabinamasi nedelsiant, gali būti išaiškintas. Jungtinė grupė, kurioje buvo ir vyr. komisaro pavaduotojas, viešosios policijos pareigūnai, ekspertai kriminalistai, kruopščiai ištyrinėjo vietas, kur klostėsi vairuotojo nupasakoti įvykiai. Patruliavo jie automagistralėje ir kelyje, einančiame vaizdingomis Nevėžio pakrantėmis – nuo Raudondvario iki Babtų. Jonas P. parodė tą vietą, kur buvo išmestas iš pagrobėjų automobilio. Šalikelėje tikrai matėsi automobilio vėžės. Komisaras inspektorius V. Krasauskas čia stabtelėjo kiek ilgiau. Automagistralėje, kur buvo sustabdytas „Iveco", jo vairuotojas parodė net tą dėmelę, kur lašėjo kuras iš bako. V. Krasauskas vairuotojo paprašė dar kartą pakartoti, iš kur paėmęs krovinį. Tas paaiškino: iš Mastaičių, Padainupio kaimo, žemės ūkio bendrovės sandėlių.

Kitą dieną vairuotojo versiją tikrino jaunas, bet kruopštus tardytojas Algis Eitmontas. Tandemas: kriminalistas-tardytojas dirbo įtemptai, nematė poilsio nei šeštadienį, nei sekmadienį. Pirmadienį komisaras inspektorius grupės vyrams tarė: vyrai, kodėl mes nerėkiame „Vagie, kepurė dega!".

- Visa ši istorija – gryniausias blefas. Sakykim, tave pagrobia, užmauna maišą ant galvos, dar prilupa, o paskui paleidžia. Ką tu darai? Ieškai pagalbos. Jei jau ne policijos, tai bent gyventojų. Ir ko pėsčiomis kulniuoti į Kauną, kai už kelių kilometrų – Babtai? Ten yra telefonas, policija ir žmonių pakankamai. Kėlė įtarimą ir tos vėžės šalikelėje. Kodėl taip staigiai nudūmė, kad žvyras į visas puses išsilakstė? Jei jau tu nereikalingas, galima ir neskubant nuvažiuoti. „Susivyniojo" vairuotojas pasakodamas ir apie dėmes ant asfalto, ir apie ratą, į kurį jam rodė iš pravažiuojančio automobilio. Toliau dar gražiau. „Nuken­tėjęs" kaip žirnius į sieną ar atmintinai išmoktus poterius dėstė savo parodymus. Vargu ar po tokio užpuolimo viską taip sklandžiai prisimintum... Užsikirto tik tada, kai paklausėme, ar jis teistas. Tą klausimą išprovokavo tatuiruotė ant jo rankos. Po pauzės Jonas P. atsakė, kad ne. VRM Informacinio centro duomenys buvo tokie: teistas už savavaldžiavimą, paskirtas kardomasis kalinimas, bet vykdymas atidėtas- pasakojo komisaras inspektorius V. Krasauskas.

Kriminalistai operatyviai išaiškino „Mastaičių variantą", kur, pasak vairuotojo, buvo pakrautos prekės. Apklausę vietos gyventojus, sužinojo, jog čia pastaruoju metu nebūta jokių krovininių automobilių. Kai atidarė angaro duris, kur neva buvo saugomos prekės, jie išvydo tik priplėkusį šieną. V. Krasauskas ir jo kolegos stebėjosi, jog mažiausiai rūpesčių dėl apiplėšto furgono turįs prekių savininkas, individualiosios įmonės „Rebera" direktorius Artūras Č. Beje, šis asmuo policijai gerai pažįstamas. Jis nujautė „apiplėšimą" ir, įvertinęs krovinį 587 617 litų, jį apdraudė Verslo draudimo kompanijoje. Draudėjams buvo pateikti visi dokumentai, prekių sąskaitos-faktūros. Nelabai jaudinosi ir UAB „Liudona" vadovas Liutauras L., kuris, be šių pareigų, dar yra ir Gydytojų sąjungos prezidentas, vienos gydymo įstaigos pediatras. „Liudona" nesamas prekes pirkusi iš „Reberos", norėjusi jas nugabenti į vieną Panevėžio firmą ir ten parduoti. Visų šių operacijų tikslas - inscenizuoti apiplėšimą ir gauti draudimo pinigus.

Atviriau prabilo ir banditų „auka" Jonas P. Praėjus keturioms paroms po „pagrobimo", pareigūnams jis sakėsi nieko nežinojęs nei apie inscenizaciją, nei apie kitus sukčių planus. Tik atvykęs prie sandėlių sužinojo, kas ir kaip. Ten atpažinęs UAB „Liudona" dirbanti Algirdą P. bei Audrių B. iš kažkokios firmos. Jie ir atskleidę jam visą inscenizacijos planą. Vairuotojas tokiu variantu pasipiktinęs. Tačiau kai jam buvo priminta apie teistumą, jog vėl gali „sėsti", bei pasiūlyta 4000 litų už tai, kad policijai sakys, ką reikia, jis sutikęs. Audrius B. nuvežė į tą automagistralės vietą, kurioje neva turėjo įvykti apiplėšimas, paskui apsilankė ir ten, kur „plėšikai" jį turėjo išmesti iš automobilio.

Grįžę į sandėlius, inscenizatoriai įvarė „Iveco" į angarą ir užrakino kartu su vairuotoju. Vidurdienį „išlaisvino" ir liepė važiuoti į Kauną prie „Inkaro" bendrovės, ten palikti furgoną, į kurį jokių prekių nebuvo nei prikrauta, nei iškrauta. Jos liko popieriuose. Prieš išleisdami Joną P., aferistai keletą kartų jam stuktelėjo. Kad policininkams įtikinamiau atrodytų: banditai apdaužė… Deja, deja... Ne viską numatė inscenizatoriai. Senam „kriminalkės" vilkui V. Krasauskui ir jo vyrams taip lengvai miglos neįpūsi. Kiekvienas aferistų veiksmas atsispindėjo lyg veidrodyje. Svarbu, kad visi pareigūnai veikė vieningai, operatyviai. Čia buvo bendras visų darbas. O apgaulė ir liks apgaule. Tik blogai, kad ji tampa vieninteliu gyvenimo tikslu.

1999 m. „Metų sekliu“ pripažintas a. a. Valdemaras Krasauskas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-24