1998 m. Žudikų gaujos krachas

Šis organizuotas nusikaltėlių susivienijimas gyvavo nuo 1992 metų. Šiuo metu suimta 18 gaujos narių, su gaujos veikla susiję per 30 asmenų. Baudžiamojoje byloje gaujos nariai įtariami per 6 m. nužudę 13 asmenų, jiems inkriminuojami 5 pasikėsinimai nužudyti, 6 turto prievartavimo atvejai, 2 ginkluoti plėšimai.

Nusikaltėliai pagrobė turto daugiau kaip už 1 mln. litų. Kratų metu surastas tikras ginklų, šaudmenų ir sprogmenų arsenalas: 10 šaunamųjų ginklų, 4316 įvairaus kalibro šovinių, per 20 kg sprogstamųjų medžiagų, 6 kovinės granatos, dvi savadarbės minos ir daug kitokios ginkluotės.

Nusikalstamos grupuotės padaryti žiaurūs nusikaltimai buvo kruopščiai tiriami, analizuojami, tačiau policijai vis nesisekė aptikti profesionaliai užsimaskavusių nusikaltėlių pėdsakų. O nusikaltimai išties buvo rezonansiniai, sulaukę didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Tai Gariūnų turgavietės administratorės G.J. nužudymas, po poros mėnesių prie „Rigondos" parduotuvės susprogdintas automobiliu važiavęs R. Gr., 1996 m. gruodyje nužudytas „Oazės" inkasatorius R.G. bei pasikėsinta nužudyti inkasatorių V. V. ( pagrobė 50 tūkst. litų), pernai Vilniuje nužudyti verslininkas V.T., valiutos keitėjai S.K., A.K., Trakuose – Gariūnų turgavietės valiutos keitėjas S.O. ( pagrobė 4 500 JAV dolerių), gegužės mėn. Pašilaičių g. esančiuose garažuose nužudyti L. ir V. B-ai ir tai dar ne galutinis žudikų aukų sąrašas. Tiek daug baisių nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, žmonių grobimo atvejų, reikalaujant išpirkų, kurie vienu metu būtų atskleisti, per 20 metų policijoje dar nebuvo.

Tai, kad buvo atskleista skandalingiausia šio dešimtmečio nusikaltėlių gauja, ne atsitiktinė policijos sėkmė. Prie to eita ilgai ir kantriai. Visi „tamsūs" nusikaltimai nebuvo palikti likimo valiai. Po kiekvieno nusikaltėlių išpuolio, kuris sudomindavo „operus", buvo rengiamos įvairios kombinacijos, ieškoma sąsajų su ankstesniais nusikaltimais.

Ryškėjo nusikaltėlių braižas: nužudant su valiutų operacijomis susijusius žmones siekiama užvaldyti daug pinigų. Pagal nužudymo braižą, turimą informaciją nusikaltimai buvo priskiriami organizuotoms nusikalstamoms struktūroms.

Tiriant L. ir V. B-ų nužudymus, buvo iškelta keletas oficialių jų nužudymo versijų (kaip ir dėl kitų rezonansinių nužudymų). Po kelių dienų sostinės VPK pareigūnai iškėlė dar vieną versiją: L. ir V. B-ų nužudymas – užsakyta žmogžudystė dėl pinigų. Išanalizavus VPK turimą medžiagą prieita išvados, jog realiausia ir vienintelė versija - sutuoktinius nužudė Valerijus Januške­vičius (g. 1956 m.). Tik vienas „bet": kaip šį nusikaltimą įrodyti? Pradėta ieškoti V. Januškevičiaus. Ši VPK pareigūnų versija porą mėnesių buvo laikoma paslapty, ji buvo aptariama tik operatyviniuose pasitarimuose. Aišku, atliekant tardomuosius veiksmus, buvo galima įvykius paskubinti. Tačiau, vargu, ar po to, neturint pakankamai įrodymų, lengvai būtų gautos sankcijos suimti nusikaltėlius.

Ypatingas slaptumas policijai buvo reikalingas tam, kad per porą mėnesių būtų atliktos operatyvinės priemonės, užfiksuoti nusikaltėlių ryšiai, surinkta daiktinių įrodymų. Tai ir buvo padaryta: vyko „juodas" operatyvinis, žvalgybinis darbas, kurio metu prisikapstyta iki V. Januškevičiaus bei kitų gaujos narių sulaikymo su įkalčiais. Per tą laiką nusikaltėlių gauja padarė dar vieną nusikaltimą - pagrobė verslininką V.U. ir gavo 50 tūkst. JAV dolerių išpirką. Žinodami visą žmonių grobimų priešistorę, pareigūnai neabejojo šios gaujos kaltumu..

Tai unikaliai atliktas kriminalinės policijos darbas: ONTT pareigūnai atskleidė nusikaltimus ne „karštomis pėdomis", bet atlikę milžinišką analitinį tiriamąjį darbą.

1998 m. „Metų sekliu“ pripažintas Jonas Subačius.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-24