Sunku įsivaizduoti šiandieninį gyvenimą be kompiuterio ir jame esančios programinės įrangos - tai pagrindinė darbo, mokslo, o kartais ir pramogų priemonė. Pats kompiuterių programų naudojimo plitimas lemia būtinumą užtikrinti ir jų naudojimo teisėtumą, kadangi nežinodami pagrindinių reikalavimų keliamų kompiuterių programų teisėtam naudojimui galite susidurti su „piratinėmis“ kompiuterių programomis.

Kompiuterių programų „piratavimas“, tai neteisėtas autorių teisių saugomos kompiuterių programos panaudojimas. Kompiuterių programą galima naudoti atliekant įvairius veiksmus, pvz., įdiegiant, kopijuojant, parsisiunčiant, padarant viešai prieinama, pardavinėjant ar įdiegiant kompiuterių programų kopijas asmeniniuose ar darbo veiklai skirtuose kompiuteriuose, tačiau visiems šiems veiksmams atlikti reikalingas kompiuterių programos kūrėjo leidimas.

Dažnai net nesusimąstome apie tai, kad įsigydami kompiuterių programą, iš tiesų perkame jos naudojimo licenciją, o ne pačią kompiuterių programą. Licencija - tai sutartis, kurioje nurodytos sąlygos kaip leidžiama naudoti kompiuterių programą, todėl labai svarbu ją perskaityti.

Neteisėtų kompiuterių programų kopijų atgaminimas, platinimas ar siuntimas iš interneto yra laikomas autorių teisių pažeidimu, tad įsigydami kompiuterių programas įsitikinkite, kad visa vartotojui skirta medžiaga ir licencinės sutartys yra pridedamos prie įsigyjamos programinės įrangos.

Jeigu kompiuterių programos įsigyjamos kartu su nauju kompiuteriu (t.y. jau įdiegtos į kompiuterį) arba įsigyjamos iš teisėtų pardavėjų elektroniniu būdu, šioms programoms taip pat taikomos licencinės sutartys, todėl įsitikinkite, kad visa programinės įrangos pirkimo procedūra būtų užbaigta turint visą su ja susijusią ir vartotojams skirtą medžiagą, visas tinkamas licencijas bei įsigijimo dokumentus, kuriuose būtų aiškiai matoma kompiuterių programos įsigijimo data, pavadinimas ir versija (pvz. PVM sąskaita-faktūra).

Jei jūs ar jūsų bendrovė bus pripažinti neteisėtai atgaminę ar kitaip panaudoję kompiuterių programas, galite būti patrauktas tiek civilinėn, tiek baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Be to, diegdami neteisėtą kompiuterių programą savo kompiuteryje rizikuojate savo duomenų saugumu, kadangi tokia kompiuterių programa yra neapsaugota nuo išorinių įsibrovimų, dažnai būna užkrėsta virusais, šnipinėjimo ar kitomis žalingomis programomis.

Teisinė atsakomybė

Už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą Lietuvoje numatyta administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė.

Taikant administracinę atsakomybę, asmeniui neteistai naudojančiam kompiuterių programą arba įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, konfiskuojant neteisėtas kompiuterių programų kopijas. Jei pažeidimas yra kartotinis, asmeniui gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt su neteisėtų kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Baudžiamoji atsakomybė tokiems asmenims bus taikoma tuo atveju, kai neteisėtų kompiuterių programų bendra vertė sieks daugiau nei 13 000 litų ir kompiuterių programos bus naudojamos pasipelnymo tikslais. Taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Juridiniam asmeniui gali grėsti bauda iki 6,5 mln. Lt, juridinio asmens veiklos apribojimas ir netgi juridinio asmens likvidavimas.

Šalia administracinės arba baudžiamosios atsakomybės, kuri taikoma valstybės iniciatyva, gali atsirasti ir civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokį neteisėtą kompiuterių programų panaudojimą, o tokiu atveju reikės atlyginti žalą, padarytą tiesiogiai autorių teisių turėtojams.

Įmonė, kaip darbdavys, taip pat gali atsakyti už darbuotojų atliktus veiksmus su neteisėta programine įranga. Siekiant išvengti atvejų, kai darbuotojai be vadovų žinios, įdiegia ir naudoja neteisėtas kompiuterių programas įmonei priklausančiuose kompiuteriuose, kiekvienai įmonei (darbdaviui) rekomenduojama turėti labai aiškią vidinę politiką dėl neteisėtų kompiuterių programų naudojimo įmonės veikloje. Tokia įmonės politika gali atsispindėti darbo sutartyse, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareiginėse instrukcijose.

Daugiau informacijos:

• Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas;
• Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas;
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas;
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Atnaujinta: 2017 08 23

Būkite saugūs gatvėje

• Nenešiokite visų pinigų piniginėje, išdėliokite juos keliose vietose.
• Stenkitės nenešioti rankinės už nugaros.
• Neskolinkite mobiliojo ryšio telefono nepažįstamiems žmonėms, kai jie prašo paskambinti.
• Ne tik vakarais, bet ir dieną venkite vaikščioti nuošaliose vietose, neikite trumpiausiais maršrutais per kiemus, tarpuvartes.
• Jeigu nepažįstamasis Jus užkalbino gatvėje:
• nepirkite siūlomų daiktų,
• nesinaudokite siūlomomis paslaugomis,
• neskolinkite ir neduokite pinigų.
• Gatvėje, visuomeniniame transporte, žmonių susibūrimo vietose saugokite rankines, prispauskite jas arčiau kūno. Raktus visada laikykite ne rankinėje, bet kišenėje.
• Jei kas bando išplėšti rankinę, atkakliai nesipriešinkite, geriau atiduokite: Jūsų gyvybė ir sveikata brangesnė už bet kokią nuosavybę.
• Jei Jums atrodo, kad kažkas Jus seka, pereikite į kitą gatvės pusę. Jei spėjimas pasitvirtino, bėkite ten, kur gali būti žmonių (parduotuvę, autobusų, troleibusų stotelę) arba prie apšviestos gatvės dalies, šaukitės pagalbos.
• Eidami namo arba į darbą, dažniau keiskite įprastus maršrutus.

Būkite saugūs kelionėje

• Prie kasų, pirkdami bilietus, keisdami valiutą, pirkdami spaudą, nepalikite savo daiktų saugoti svetimam žmogui.
• Traukinyje, autobuse, savo daiktus laikykite Jums gerai matomoje vietoje. Pinigus, dokumentus laikykite prie savęs.
• Įsitikinkite, kad nieks nepastebėjo ir neišgirdo Jūsų renkamo šifro, jeigu savo daiktus ketinate palikti automatinėse saugojimo kamerose.
• Nerinkite automatinės saugojimo kameros kodo, jei šalia yra bent vienas pašalinis asmuo.

Atnaujinta: 2017 08 23

• Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.
• Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte savo namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akute, durų sklendę.
• Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles, ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose “slaptose” vietose.
• Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Esant galimybei, palikite bute įjungtą šviesą, radijo tašką.
• Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
• Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų.
• Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.
• Įsirenkite bute ar gyvenamajame name apsauginę signalizaciją, tokiu būdu jūsų namai bus saugomi 24 valandas per parą.
• Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
• Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Saugodami savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo, kas palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir grąžinti jį teisėtam savininkui.
• Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.
• Jeigu jus apvogė ar apgavo nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibudinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.

Apsaugokite savo namus!!! (video)

Atnaujinta: 2021 03 26

Oficialios baudžiamosios statistikos duomenimis vagystės sudaro 77,9 proc. visų užregistruotų kriminalinių nusikaltimų. Tobulėjantys vagių įgūdžiai, jų organizuotumas reikalauja įdiegti pažangią apsaugos technologiją. Tačiau objektų šeimininkai mažai investuoja į naujausias apsaugos priemones ir stengiasi apsisaugoti nuo turto grobimų minimaliomis sąnaudomis, kurios neadekvačios saugomoms materialinėms vertybėms.

Vis didėjantis žaibiškų vagysčių skaičius iš saugomų objektų, o pastaruoju metu iš juvelyrinių parduotuvių, verčia ieškoti naujų būdų ir metodų tokiam turtui apsaugoti. Kaip žinome iš paskutinių žaibiškų vagysčių atvejų, ne taip seniai buvo įvykdytas atviras juvelyrinės parduotuvės užpuolimas, kai plėšikai, užsimaskavę medicininėmis kaukėmis netikėtai įsiveržė į jos vidų. Taip pat pastaruoju metu padažnėjo juvelyrinių parduotuvių apiplėšimai, kai stengiamasi apgaulės būdu pagrobti papuošalus. Pardavėjos paprašius parodyti vieną ar kelias pasirinktas prekes, jos plėšikų yra stveriamos ir bėgama.

Kadangi panašūs atvejai dažnėja, reikia dažniau priminti juvelyrinių parduotuvių darbuotojams pagrindinius momentus į kuriuos jie privalo atkreipti dėmesį:

• būti atidiems aptarnaujant pirkėją;
• pirkėjui paprašius parodyti prekę, ją demonstruoti laikant tik savo rankose;
• pirkėjui paprašius pasimatuoti juvelyrinį dirbinį, atidžiai jį stebėti;
• nedemonstruoti ant prekystalio kelių prekių vienu metu;
• pirkėjui netinkančią prekę iš karto padėti į jai skirtą vietą;
• stengtis nepalikti pirkėjo vieno;
• tinkančią prekę pirkėjui atiduoti į rankas tik tada, kai jis už ją sumoka pinigus;
• pasirodžius įtartiniems pirkėjams parduotuvėje, atidžiai juos stebėti, o kilus pavojui (jeigu šalia nėra apsaugos darbuotojo), nedelsiant nuspausti pavojaus mygtuką ir kviesti apsaugą. 

Taip pat patariame pagal galimybes vitrinas su juvelyriniais dirbiniais įrengti kuo saugesnėje patalpos vietoje, kad parduotuvės darbuotoja saugiai galėtų juos iš ten išimti ir parodyti pirkėjui. Pasitaiko atvejų, kad atrakinus prekybos salėje esančią vitriną arba nuo jos trumpam nusisukus, lankytojas kaip mat susišluoja ten esančius juvelyrinius dirbinius ir pabėga.

Dažnai saugomų objektų atsakingi asmenys neišnaudoja elementarių apsaugos elementų potencialo: atsisakoma arba vilkinama grotuoti langus, blokuoti išorines žaliuzes signalizacijos priemonėmis, nevykdomi pasiūlymai nelaikyti vitrinose brangių daiktų, naudoti šiuolaikinius durų užraktus, apsaugotus nuo galimo mechaninio poveikio, pritvirtinti brangiai kainuojančią organizacinę ir kitokią techniką papildomomis mechaninėmis priemonėmis ir pan. Prevencijos sumetimais svarbu sukurti tokias sąlygas, kad patalpos atrodytų „nepatrauklios“ nusikaltėliams. Dar geriau, jei patenkant į patalpas būtų sugaišta daugiau laiko, per kurį reagavimo ekipažas gautų pavojaus signalą. Tam gali pasitarnauti: rakinamos laiptinės durys, apsauginė langų plėvė, papildomi fiksatoriai ar apkaustai, grotuoti langai arba apsauginės žaliuzes, dūžiui atsparus stiklas.

Prieš įvykstant vagystei, būna begalė planuojamos vagystės ženklų, į kuriuos tuo metu daugelis neatkreipia dėmesio. Visada pravartu suklusti, jei skirtingu paros metu pasitaiko atsitiktinių telefono skambučių, nepažįstamų asmenų vizitų įvairiais pretekstais ir kt.

Kiekvieno objekto saugumas pirmiausia prasideda nuo durų. Kad būtų saugiau, patariame įsistatyti patikimas ir tvirtas duris, kurios atlaikytų ne tik mechaninius smūgius, bet ir apsaugotų jus nuo gaisro ar kitokio poveikio. Durų sutvirtinimas arba pakeitimas tvirtesnėmis, įėjimą daro daug saugesnį ir patikimesnį. Dvigubos įėjimo durys nusikaltėliams visada sudaro papildomą kliūtį. Pačiose duryse patariame būtinai įtaisyti stebėjimo akutę. Įėjimo duris reikėtų rakinti bent jau dvejomis skirtingų konstrukcijų spynomis bei vidinėje pusėje įtaisyti grandinėlę. Patartina netvirtinti prie laukųjų durų užrašo, nurodančio vardą bei pavardę, nes tai palengvina nusikaltėliui surinkti reikiamą informaciją.

Patalpų saugumui, yra skirtos mechaninės apsaugos priemonės bei apsauginės signalizacijos priemonės. Labai svarbu tinkamai jas įsirengti bute ar objekte. Tai efektyvu ir padeda vykdyti turtinių nusikaltimų prevenciją. Mechaninės apsaugos nuo įsilaužimų priemonės yra įvairūs užraktai, žaliuzės, grotos, papildomos daiktų tvirtinimo priemonės ir kt.

Jeigu jau įsigijote tvirtas ir patikimas duris arba panorote padaryti saugesnes turimas duris, būtinai į jas įsistatykite gerą spyną. Gerų spynų dabar yra labai daug bei įvairių. Kiekvienas asmuo gali pasirinkti jas pagal savo galimybes ir kainas, nes paprasta spyna vagišiui nėra labai didelė kliūtis. Vietoje vienos spynos įsitaisykite dvi. Dvi spynos - tai du skląsčiai, nedidelės užtvarėlės. Prie jų ilgapirštis ilgiau „prakaituos“, kol pateks į vidų, ypač jei spynos skirtingų konstrukcijų. sustiprintų, siauro profilio. Spynų yra įvairių, pakabinamų su varikliu, solenoidinių ir kodinių. Reikia žinoti, kad sustiprintos spynos yra pagamintos su pagerintu korpusu ir su 22 mm grūdinto plieno skląsčiu. Pačios spynos spragtukas būna padengtas sustiprinto nikelio sluoksniu. Jei duris rakinate dažnai, rekomenduojame įsistatyti solenoidines spynas. Patartina įsigyti spynų su apsauginiais cilindrais. Cilindrai yra labai tikslūs ir sudėtingi, visiškai pašalinantys galimybę padirbti bei parinkti raktą. Tokios spynos turi ir apsauginius apsodus, kurie neleidžia išlaužti ir išgręžti spynų. Reikia atsiminti, kad visos spynos, vyriai ir durų rankenos sukurtos žmonių ir jų turto apsaugai.

Būtina žinoti, kad tvirtos Jūsų buto durys bei užraktai - dar ne viskas. Juk vagis gali įsibrauti ir kitu keliu. Pirmiausia jis gali patekti pro langą, balkono duris ir terasą. Langus geriausia apsaugoti grotomis. Kad jos nesuteiktų langams niūrumo, galite paieškoti įvairesnių formų, spalvų ir patikėkite, kai kurios netgi papuoš Jūsų langus.

Dabartiniu metu yra plačiai naudojamos apsauginės žaliuzės. Tai gera apsauga nuo įsilaužimo į patalpą. Jos padidina patalpų saugumą, saugo langų stiklus ir patalpas nuo pašalinių daiktų įmetimo bei pašalinių žvilgsnių. Daugiausia žaliuzės montuojamos iš išorės, o valdomos iš pastato vidaus. Išorėje sumontuotas žaliuzes patartina papildomai blokuoti signalizacijos priemonėmis.

Galima naudoti ir apsauginę plėvelę, kuri apsaugo stiklą nuo mechaninio poveikio, tuo padidindama patalpų saugumą. Dažniausiai ji yra klijuojama ant langų arba vitrinų stiklo. Dar patartume įsigyti apsauginį langų skydą, skirtą apsaugoti pastatus nuo įsilaužimo per langus arba įstiklintas duris.

Nuo įsibrovimo per langą gerai apsaugo ir langų fiksatoriai. Jie užtvirtina lango varčią praviroje padėtyje ir neleidžia jos uždaryti ar atidaryti. Taip pat įsistatykite dūžiui atsparų stiklą.

Vertingus daiktus patariame laikyti seifuose. Brangius daiktus ar prekes laikykite sunkiau prieinamose patalpų vietose, saugyklose, seifuose.

Dažniausiai vagysčių iš patalpų metu labai dažnai išnešami kompiuteriai, spausdintuvai, skeneriai, kopijavimo aparatai, televizoriai, įvairios prekės ir kiti vertingi daiktai. Žinotina, kad agrindiniai daiktų apsaugos būdai yra tokie: mechaninis ir elektroninis.

Kompiuterinei įrangai apsaugoti yra naudojami įvairūs įtvirtinimai, apsauginiai užraktai. Tai yra visiškai saugu ir nekrenta į akis. Užtikrinę įvairių vertybių apsaugos efektyvumą, šie produktai tik įrodo kompiuterių apsaugos nebrangumą. Tai idealus apsaugos variantas judriame biure, mokykloje, ligoninėje.

Įvairiems daiktams apsaugoti dar siūlome naudoti turto apsauginio žymėjimo priemones: spaudus, lipdukus, trafaretus, nematomus ir nepanaikinamus dažiklius, taškinius žymeklius, elektroninę identifikavimo įrangą. Nuosavybės žymėjimas suteikia didesnes galimybes operatyviau išaiškinti vagysčių atvejus.

Tačiau svarbiausia patalpų apsaugos dalis yra prijungta prie centralizuoto stebėjimo sistemų apsauginė signalizacija. Naudokite signalizaciją, kuri jungiasi prie patalpų išorinių elementų (pvz.: prie apsauginių lauko žaliuzių, rakinamų laiptinės durų). Signalizacijos suveikimo signalas bus išsiųstas vos pradėjus laužtis į patalpas.

Ten, kur vyksta prekyba ar atliekamos kitos piniginės operacijos, galima įrengti slaptus pavojaus mygtukus, pedalus. Prijungus centralizuoto apsaugos pulto, apiplėšimo ar kitokių nusikalstamų veiksmų metu nebereikės kviesti pagalbos telefonu. Policijos darbuotojai į pagalbą iškviečiami nuspaudus minėtą mygtuką arba pedalą. Pavojaus mygtukai yra stacionarūs ir nešiojamieji.

Įsidėmėti kuo daugiau detalių! Žmogus, susidūręs su nusikaltėliu, neretai sutrinka ir pamiršta įsidėmėti svarbias detales. O juk tai nepaprastai svarbu. Tą akimirką, kai užpuola plėšikas, daug ką lemia šaltakraujiškumas, sugebėjimas įvertinti situaciją, pavojų, žaibiškai sureaguoti į aplinkybes. Dažniausiai žmogus, patekęs į tokią situaciją, sutrinka, išsigąsta, nežino ką daryti. Netgi po nusikaltimo suabejoja, ar verta kreiptis į policiją, ar ji patikės, kad apiplėšė, ar ten niekas neapšauks, Plėšikai dažniausiai slepia veidus, stengiasi nepalikti pėdsakų, būna su kaukėmis, pirštinėmis ir dažniausiai atvyksta su savo transportu. Užklupus tokiai „karnavalinei“ grupei, svarbu nesutrikti. Įstatymai numato, kad žmogus turi teisę gintis, netgi nužudydamas užpuoliką. Esant galimybei, patalpoje reikia išjungti šviesas, nes tamsoje nusikaltėliams bus sunkiau orientuotis. Duris galima užstatyti spinta, stalu, prie slenksčio padėti aukštyn apverstą kėdę. Jeigu nėra galimybės pasipriešinti ar prisišaukti pagalbos, reikia bandyti bėgti ar slėptis. 

Atnaujinta: 2017 08 23

Mobiliųjų telefonų vagystės ar plėšimai šiuo metu Lietuvoje yra vieni iš dažniausių gatvėje įvykdomų nusikaltimų. Turbūt pagrindinė to priežastis yra ta, kad, remiantis statistika, viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos Lietuvoje paskutiniuoju metu itin plačiai naudojamos, ir yra labai tikėtina, jog vos ne kiekvieno žmogaus kišenėje, rankinėje ar kitoje nesaugioje vietoje galima aptikti šį nedidelį, bet brangų daikčiuką. Liūdniausia yra tai, jog dažniausiai šios rūšies nusikaltimų aukomis tampa jauniausi, silpniausi mūsų visuomenės atstovai – vaikai ir paaugliai. Judrusis telefono ryšys jaunimui yra tiesiog būtinybė – tai atitinkamas įvaizdis, bendravimo forma, o nusikaltėliai žino, jog atimti ar pavogti mobilųjį telefoną iš silpnesnio yra daug lengviau.

Atsakingos valstybės institucijos, judriojo telefono ryšio operatoriai imasi atitinkamų veiksmų, siekdami sumažinti nusikaltimų, susijusių su mobiliųjų telefonų vagystėmis ir plėšimais skaičių, tačiau be mobiliųjų telefonų naudotojų pastangų ir tinkamų priemonių savo turtui (kartais ir sveikatai ar gyvybei) apsaugoti yra sunku pasiekti gerų rezultatų. Šiame skyrelyje ir bus aprašytos prevencinės priemonės, kurių vartotojai turėtų imtis norėdami sumažinti tikimybę tapti nusikaltimo, susijusio su mobiliųjų telefonų vagystėmis ir plėšimais, auka.

Pirmiausia, pora techninių aspektų, kurie turėtų padėti vartotojui geriau suprasti, kokios techninės ir organizacinės apsaugos nuo tokių nusikaltimų priemonės yra įdiegtos jo mobiliajame telefone.

Turbūt ne kiekvienas mobiliojo telefono naudotojas žino, jog jo telefonas, panašiai kaip ir automobilis, turi savo unikalų identifikacinį numerį „IMEI“ (angl. International Mobile Equipment Identity ). IMEI paprastai nurodomas ant telefono pakuotės, jį taip pat galima rasti užrašytą ant lipduko, priklijuoto prie telefono korpuso, kuris paprastai yra matomas nuėmus telefono maitinimo bateriją. IMEI paprastai sudarytas iš 15 skaitmenų, tačiau naujesniuose modeliuose prie šių skaitmenų papildomai pridedamas programinės įrangos versijos numeris (1 ar 2 skaitmenys). IMEI visada yra įdiegtas ir mobiliojo telefono programinėje ar techninėje įrangoje. Kiekvienas mobiliojo telefono naudotojas gali sužinoti jo programinėje ar techninėje įrangoje įdiegtą IMEI savo telefono klaviatūra surinkęs simbolių seką *#06#.

Pastebėtina, kad IMEI ir yra skirtas tam, kad užkirstų kelią ar apsunkintų naudojimąsi vogtu telefonu. Esant įjungtam telefonui ryšio zonoje, IMEI kartu su kitais specialiais duomenimis tam tikrais laiko intervalais persiunčiamas judriojo telefono ryšio operatorių bazinėmis stotimis. Jei dingus mobiliajam telefonui vartotojas prašo užblokuoti ne tik atitinkamą telefono numerį, bet ir IMEI, operatorius taip ir padaro, todėl kitam vartotojui, bandančiam pasinaudoti judriojo telefono ryšio paslaugomis tokiu telefonu (nors jame ir yra kita SIM kortelė), automatiškai šios paslaugos nebus teikiamos, o pasitelkę atitinkamas organizacines ir technines priemones nusikaltimo tyrimą vykdantys pareigūnai gali nustatyti šio mobiliojo telefono buvimo geografinę padėtį, taip pat juo besinaudojantį asmenį.

Sakysite, kokia gi čia kliūtis, jei galima į tokį telefoną įdėti kito Lietuvos ar užsienio judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo SIM kortelę ir toliau laisvai naudotis jo judriojo telefono ryšio paslaugomis? Kad taip nebūtų Lietuvos operatoriai pagal galimybes tarpusavyje keičiasi informacija apie jų klientų dingusių mobiliųjų telefonų IMEI, o Europoje yra sukurtas bendras centrinis įrenginių identifikacijos registras – „CEIR“ (angl. Central Equipment Identification Register ), kuriame yra saugomi vogtų telefonų IMEI. Todėl, jungiantis prie kitų judriojo telefono ryšio tinklų vogtu telefonu, dažniausiai vartotojas vietoj paslaugų gaus pranešimą, kad paslaugų teikimas neįmanomas, nes įtariama, jog telefonas yra vogtas.

Deja, kaip ir daugelio kitų apsaugos priemonių atveju, nesąžiningi žmonės sugalvojo mobiliojo telefono IMEI pakeitimą, kurį atlikus telefonas tampa „švarus“, t.y. tinklas negali nustatyti, ar jis yra vogtas. Anksčiau IMEI keitimo paslaugą Lietuvoje galima buvo gauti visiškai legaliai vos ne kiekvienoje mobiliųjų telefonų taisykloje ar net pačiam bandyti jį pakeisti internetu atsisiuntus atitinkamą programinę įrangą. Nuo 2005 m . vasaros, įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimui, su IMEI keitimu susijusi veikla be gamintojo įgaliojimo tapo nelegali ir baudžiama. Be to, kaip jau buvo minėta, IMEI yra unikalūs, o jų sekos yra paskirstytos pagal telefonų gamintojus, modelius ar net gamyklines partijas. Atlikus tyrimą, daugeliu atvejų galima nustatyti, ar IMEI keistas, ar ne, o operatoriai yra įpareigoti esant techninėms galimybėms neteikti paslaugų, jei nustatoma, kad IMEI pakeistas.

Pastaba. Nereiktų painioti mobiliojo telefono, kurio programinė įranga yra gamintojo nustatyta taip, kad jis veiktų tik viename judriojo telefono ryšio tinkle, „atrišimo“ procedūros su IMEI keitimu, nes „atrišant” paprastai IMEI nekeičiamas. Kita vertus, būtų geriau, jei vartotojas, atsiimdamas iš „atrišimo“ paslaugą atlikusio asmens savo mobilųjį telefoną, patikrintų, ar po minėtos procedūros nepakito IMEI, nes po to galima susidurti su nenumatytais nemalonumais.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, toliau yra pateikiami patarimai mobiliųjų telefonų naudotojams, kuriais jie turėtų vadovautis, norėdami išvengti nemalonumų, susijusių su mobiliųjų telefonų vagystėmis ar kitais nusikaltimais.

Ką vartotojas turėtų žinoti, įsigydamas ar atsiimdamas iš taisyklos mobilųjį telefoną:

• Įsigydami mobilųjį telefoną, reikalaukite dokumentų, pagal kuriuos įmanoma nustatyti, kad jis įgytas teisėtai.
• Įsigydami mobilųjį telefoną, klaviatūra surinkite simbolių seką *#06# ir patikrinkite, ar pirkimo–pardavimo sutartyje, garantiniame talone, ant pakuotės ar ant mobiliojo telefono korpuso nurodytas IMEI sutampa su jo programinėje ar techninėje įrangoje įdiegtą IMEI. Jei IMEI nesutampa, atsisakykite tokį telefoną įsigyti. (Ši procedūra ypač reikalinga, jei perkate telefoną neoficialiose pardavimo vietose, t.y. „iš rankų“).
• Įsigiję mobilųjį telefoną, jums patogiu būdu užsirašykite jo IMEI (pvz., ant popieriaus lapo). Ši informacija turėtų būti saugoma ne kartu su telefonu. Ji gali būti jums reikalinga IMEI užblokavimui bei gali padėti atgauti prarastą telefoną.
• Atsiimdami iš taisyklos „atrištą“ ar sutaisytą telefoną, patikrinkite, ar po „atrišimo“ ar taisymo procedūros nepakeistas IMEI. Jei taip, reikalaukite iš asmens, atlikusio IMEI keitimą, gamintojo įgaliojimo, o nustačius, jog tas asmuo gamintojo įgaliojimo neturi, kreipkitės į policiją.
• Žinokite, kad įsigydami telefoną neoficialiose prekybos vietose Jūs rizikuojate nukentėti, pvz., išaiškėjus, kad telefonas yra vogtas, jums nebus teikiamos judriojo ryšio paslaugos, telefonas bus konfiskuotas, taip pat privalėsite įrodyti, kad pats nedalyvavote vykdant nusikalstamą veiką.
• Tik jums žinomose vietose telefono korpusą pažymėkite ženklu, pagal kurį būtų įmanoma jį atskirti.
• Įsigiję telefono aparatą, galite kreiptis į teritorinę policijos įstaigą. Kai kuriose iš jų policijos pareigūnai atlieka slaptą daiktų žymėjimą ir jūsų telefoną jie papildomai pažymės specialiu žymekliu bei užregistruos daiktų žymėjimo žurnale.

Kaip mobiliojo telefono naudotojas turėtų elgtis, kad maksimaliai apsisaugotų nuo vagystės ar apiplėšimo:

• Saugokite mobilųjį telefoną kišenėje, rankinėje ar kitoje vietoje taip, kad kol juo nesinaudojama aplinkiniams būtų sunku nustatyti, kad Jūs jį turite.
• Naudokitės telefono užrakinimo funkcija, jei tokia yra.
• Nesinaudokite telefonu vietose, kur tikimybė būti apiplėštam ar apvogtam yra didelė: tamsiose vietose, spūstyse ir t.t.
• Prieš naudodamiesi telefonu, įvertinkite jus supančią aplinką, ar ji yra pakankamai saugi.
• Nepalikite telefono automobilyje tokiose vietose, kur jis gali būti matomas ar girdimas jo skambutis iš išorės (geriausia, jei niekada telefono nepaliksite automobilyje).

Ką vartotojas turėtų žinoti, dingus mobiliajam telefonui:

• Jei jums pavogė mobilųjį telefoną, kuo skubiau apie tai praneškite policijai. Bus geriausia, jei nurodysite jo IMEI ir kitus ženklus, pagal kuriuos telefoną būtų įmanoma atpažinti.
• Kuo skubiau kreipkitės į savo judriojo telefono ryšio operatorių, prašydami užblokuoti tiek abonentinį numerį, tiek IMEI. Gerai, jei IMEI žinote, tačiau jei jo nežinote nesisielokite, paprašykite, kad operatorius užblokuotų IMEI, kurį tinklas užregistravo paskutinį kartą prieš įvykstant telefono, kuriame buvo jūsų SIM kortelė kartu su jūsų abonentiniu numeriu, vagystei. Tokius duomenis operatorius paprastai turi .

Baigdami norėtume paprašyti: būkite pilietiškai sąmoningi, pastebėję ar įtardami nusikalstamas veikas, susijusias su mobiliųjų telefonų vagystėmis ar plėšimais, ar IMEI keitimu, kreipkitės į policiją, taip pat aktyviai dalyvaukite tiriant šias veikas. Nebūkite pasyvūs šiuo klausimu, nes tik bendromis pastangomis galima sumažinti grėsmę jums ar jūsų artimiesiems tapti šio tipo nusikaltimų aukomis.

Kur būtų galima patikrinti telefoną pagal IMEI kodą, ar telefonas nevogtas?

• Patikrinti, ar telefonas yra nevogtas ar pamestas, galima suvedus jo IMEI kodą internete.

Atnaujinta: 2017 08 23

Atšilus orams gatvėse pagausėja dviratininkų.  Dviračiai vagiami iš patalpų ir šaltuoju metų laiku, tačiau, atšilus, vagysčių skaičius neabejotinai padidėja.

Policija pateikia kelis patarimus, kaip apsaugoti dviratį nuo vagystės:

• specialiu žymekliu pažymėti arba išgraviruoti dviračio rėmą - policija daiktus žymi nemokamai, pakanka pateikti įrodymą, kad esate jo savininkas;
• paliekant dviratį, jį prirakinti specialia tvirto metalo ar armuota kilpa (ar U-spynomis/U- Lock - tai yra U raidės formos metaliniu strypu) ir patikima spyna prie tvirto ir nejudančio objekto;
• rakinant tvirtinti ne už rato, o už rėmo, antraip jums liks tik spyna su ratu;
• naudoti vienu metu iškart kelis, bet skirtingo tipo užraktus;
• palikti dviratį ne užkampyje, bet žmonių matomoje vietoje;
• planuoti keliones ir dviračiu nevykti ten, kur nebus galimybės saugiai palikti (prirakinti);
• nepalikti dviračio kaskart toje pačioje vietoje;
• turėti savo dviračio nuotrauką, kurioje būtų matyti ypatingos žymės;
• jei dviratis paliekamas pagalbinėse patalpose, sandėliuke ir pan. - pasirūpinti durų sutvirtinimu ir patikimomis spynomis;
• jei dviratį pavogė, nedelsdami praneškite policijos pareigūnams;
• nepirkite naudoto dviračio iš privataus asmens, jei negalite matyti įsigijimo dokumentų ir įsitikinti, kad dviratis nėra vogtas. Svarbu dviratį palikti pastatytą taip, kad prie jo būtų neparanku prieiti, nesaugu būtų ir nepatogu „darbuotis“ piktavaliui.

Atnaujinta: 2017 08 23

Nelaukite kol Jūsų automobilį pavogs - apsaugos priemonių imkitės jau dabar.

• Laikykite savo automobilį saugomose aikštelėse.
• Pasirūpinkite, kad patikimos firmos meistrai Jūsų automobilyje įrengtų modernią signalizaciją.
• Pastatydami automobilį, visuomet patikrinkite, ar veikia apsaugos sistema.
• Jei apsaugos sistema nereaguoja į jūsų siųstuvėlio komandas arba reaguoja chaotiškai arba su „vėlavimu“, nepalikite toje vietoje savo automobilio be priežiūros.
• Apdrauskite savo automobilį nuo vagystės.
• Niekada nepalikite atrakintų durų ar atidarytų langų bei stoglangių net jeigu išeinate trumpam.
• Jei laikote automobilį kieme, statykite jį gerai apšviestame kiemo plote, arčiau savo buto langų, įsitikinkite, kad jį užrakinote, uždarėte langus ir stoglangį.
• Net palikdami automobilį savo garaže, spynoje nepalikite užvedimo raktelių, įjunkite apsauginę signalizaciją. Nepamirškite užrakinti paties garažo.
• Nepalikite savo asmeninių net ir nevertingų daiktų automobilyje. Vagis negali žinoti, kad Jūsų rankinėje ar švarko kišenėje nėra nieko vertingo. Jis laušis į automobilį. O jeigu vis dėl to paliekate, paslėpkite taip, kad nebūtų akivaizdžiai matyti.
• Policijos įstaigose pažymėkite automobilyje esančią muzikinę įrangą nuo vagystės. O jeigu ji išimama, pasiimkite kartu su savimi.
• Pasikalbėkite su kaimynais saugumo tema. Paprašykite, kad pamatę ką nors įtartinai vaikščiojantį apie jūsų automobilį iš karto paskambintų Jums arba į policijos įstaigą.
• Vairuodami automobilį, nepasikliaukite „trasuojančiais asmenimis“. Jei kas nors atsitiko kelyje, neatidarykite langelio ir neišlipkite iš automobilio, kol neįsitikinsite, kokia iš tiesų situacija.

Jeigu Jums skambina asmenys, kurie sako, jog pavogė ar žino apie Jūsų automobilio vagystę, įsitikinkite:

• ar skambinantysis žino smulkmenas apie Jūsų pavogtą automobilį (išskirtiniai automobilio požymiai ar likę daiktai);
• kad ir kaip įtikinamai, bet ne konkrečiai kalbėtų skambinantysis, nepervedinėkite pinigų į sąskaitas bankuose, nepirkite „Labas“, „Extra“ ar „Tele 2“ papildymo kortelių;
• sulaukus bet kokio skambučio ar pasiūlymo, visada praneškite pareigūnui, tiriančiam Jūsų automobilio vagystę, arba tel. 112.

Niekada neskubėkite priimti skubotų sprendimų! 

• Jeigu Jūs radote savo automobilį, nelieskite jo, nesėskite į vidų, nelieskite automobilyje esančių daiktų. Būtinai nedelsiant praneškite policijai telefonu 02 arba 112 visą parą. Atminkite, kad kiekvienas rastas ir užfiksuotas įkaltis gali būti lemiamas tiriant šį nusikaltimą.
• Jeigu atsitiko taip, kad automobilis neatsirado, tikėtina, kad jį išardys dalimis ir bandys parduoti. Kadangi tik Jūs žinote atskirų automobilio detalių požymius, rekomenduojame aplankyti vietas, kur prekiaujama naudotomis dalimis. Atpažinus pagrobto automobilio dalis nedelsiant praneškite policijai ar nusikaltimą tyrusiam pareigūnui.

Apsaugokite savo automobilį!!! (video)

Atnaujinta: 2021 03 26