DUK

Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Sukčiavimo būdai 2
    • 1. Kaip nepatekti į telefoninių sukčių pinkles
      Policija dar kartą primena kaip nepatekti į telefoninių sukčių pinkles

      Visuomenė nuolat informuojama, kad netikėtų gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl „laimėtų“ prizų ar pareigūnu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Dauguma gyventojų jau žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau į sukčių pinkles patenkančių ir nukentėjusių gyventojų nemažėja. Policija dar kartą atkreipia dėmesį, kad telefoniniai sukčiai aktyvėja ir vis suranda naujų apgaulės būdų.

      Pastaruoju metu sukčiai tampa vis išradingesni ir įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Primename, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.

      Didėjant nedarbui, padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojai į nusikaltėlių pinkles patenka norėdami susirasti darbą ar parduoti kokį nors daiktą.

      Sukčiai taikosi į tuos, kurie spaudoje ar interneto svetainėse pasiskelbia ieškantys bet kokio darbo. Dažnai telefonu paskambinęs asmuo teiraujasi, ar skelbimų autorius sutiktų padirbėti, pavyzdžiui, jo vaiko aukle ir, neragindamas skubėti, leidžia pagalvoti, apsvarstyti pasiūlymą. Pats pažada paskambinti po kelių dienų. Žmogus, ieškantis darbo, sutinka.

      Sukčius pasako pasirengęs tuoj pat sumokėti dalį atlyginimo, todėl paprašo banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenų. Jei darbo ieškantis žmogus tai atskleidžia, nusikaltėlis, pasinaudojęs šiais duomenimis, žaibiškai ištuština jo sąskaitą arba paima greituosius kreditus.

      Kitas atsiradęs naujas sukčiavimo būdas yra toks - nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus jam į sąskaitą už prekę ir prašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir prisijungimo slaptažodžius. Dažnai nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą. Jei daikto pardavėjas atskleidžia sukčiui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje ar dar ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei.

      Policija dar kartą prašo gyventojus būti atidesnius ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų, taip pat apie tokius sukčiavimo būdus informuoti giminaičius, pažįstamus, kaimynus (ypač garbaus amžiaus), kad šie, prieš sudarydami kokius nors sandorius, pasitartų su artimaisiais. 

      Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų ir nedelsdami skambinkite į policiją numeriu 112 arba 02.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 2.

      Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai

      Labiausiai paplitę ir tapę aktualiausiais sukčiavimo būdai:

      • Mobiliojo ryšio paslaugos „Labas“, „Extra“, „Pildyk“ pokalbių sąskaitos papildymo kodo pranešimas asmeniui, dažniausiai prisistatančiam loterijų organizatorių atstovu ir siūlančiam telefonu išlošti vertingus buitinės technikos ar namų elektronikos prizus. Taip pat skambučiai telefonu apie:
        • piniginio prizo laimėjimą;
        • mobiliojo telefono laimėjimą;
        • daiktinio prizo laimėjimą;
        • nusikaltimo padarymą ir nubaudimą;
        • eismo įvykį.
      • Kiti atvejai:
        • Skambinama ir reikalaujama sumokėti laimėto daiktinio prizo PVM, pranešama tapus atsitiktinai atrinktu pirkėju prekybos centre, skambina nukentėję verkiantys giminaičiai ar iš Lietuvos ambasados užsienyje dėl giminaičio susižalojimo.
      • Kaukazietiško gymio asmenys šalies tarpmiestiniuose keliuose stabdo automobilius ir sustojusiems asmenims siūlo pirkti gelsvos spalvos metalo dirbinius, kurie yra beverčiai. Paaiškinama, kad juos apvogė ar patys pametė pinigus ir šiuo metu neturi už ką įsigyti kuro ir negali tęsti savo kelionės. Neprašydami labdaros, siūlo pirkti savo auksinius žiedus, kurie yra iš paprasto gelsvo metalo ir yra beverčiai.
      • Asmenys važinėja po kaimo vietoves ir prisistato banko darbuotojais, už tam tikrą mokestį siūlo padėti susigrąžinti prarastus indėlius. Asmenys, prisistatę banko darbuotojais, už 10 procentų sumos ar kitą sutartą atlygį pasiūlo sutvarkyti dokumentus dėl prarastų indėlių susigrąžinimo. Surašomi tam tikri dokumentai, paimamas užmokestis, o bankininku prisistatęs asmuo dingsta.
      • Kaukazietiško gymio asmenys siūlo pirkti firmines prekes už aukštą kainą, tačiau įsigijus pastebima, kad jos bevertės. Mieste ar kaimo vietovėse kaukazietiško gymio asmenys, šiuo metu jau ir šviesaus gymio asmenys, siūlo pirkti įvairius firminius buitinius prietaisus už gerą kainą. Prekė labai gerai apibūdinama ir kuo skubiau siūloma ją įsigyti, o neatidus pirkėjas tik vėliau pastebi, kad prekė bevertė.

      Kaip reikėtų išvengti telefoninių sukčių?

      Būkite atsargūs - Jums gali paskambinti telefoniniai sukčiai!

      Vis dažniau žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefonais. Telefoniniai sukčiai pasinaudoja žmonių patiklumu ir išvilioja nemažas pinigų sumas.

      1. Dažniausiai naktį paskambinęs apgavikas prisistato artimu giminaičiu ar net vaiku ir praneša, kad pateko į bėdą (padarė eismo įvykį, nusikaltimą ar įvyko nelaimingas atsitikimas). Naudodamasis netikėtumu ir susijaudinimu, paprašo skubiai jam perduoti ar pervesti reikalingą pinigų sumą. Pinigus prašo pervesti į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.

      Sulaukę tokio skambučio:

      • Įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo (įtariamojo).
      • Neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų.
      • Patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitinkinkite, ar tikrai jam reikalinga Jūsų pagalba.
      • Jeigu tikrai Jūsų artimą ištiko nelaimė, susitikite su juo.
      • Jeigu Jūsų giminaitis kelionėje, neskubėkite skambinti į ambasadą nurodytu telefono numeriu, pasitikrinkite, ar šis numeris teisingas.
      • Neperduokite pinigų per tarpininkus.
      • Neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas.
      • Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus.
      • Reikalaukite, kad atvykę pareigūnai parodytų tarnybinį pažymėjimą.
      • Neatidarykite durų nepažįstamiems žmonėms, kurie prisistato įvairių tarnybų darbuotojais, agentais ar kitais specialistais, kol nepatikrinote jų dokumentų ir neįsitikinote, kas iš tiesų Jus aplankė.
      • Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, kad skambina sukčius, nedelsdami skambinkite į policiją trumpuoju numeriu 112 arba 02.
      1. Į mobiliojo ryšio telefoną apgavikas atsiunčia žinutę (pranešimą), kad laimėjote loterijoje, akcijoje ar žaidime. Toliau prašoma:
      • paskambinti nurodytu numeriu;
      • į nurodytą sąskaitą pervesti tam tikrą pinigų sumą;
      • papildyti mobiliojo ryšio telefono sąskaitą ar padiktuoti papildymo kortelių kodus.

      Gavę tokio pobūdžio pranešimą

      • Neskubėkite džiaugtis laimėjimu.
      • Įsidėmėkite, kad loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja perduoti pinigų per tarpininkus arba juos pervesti į banko sąskaitas.
      • Loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja padiktuoti papildymo kortelių kodų.
      • Pirmiausia susisiekite su savo mobiliojo ryšio operatoriumi ir patikrinkite, ar tikrai vyksta loterija, akcija ar žaidimas, kuriame Jūs laimėjote (Omnitel - 1533; Bitė - 1501; Tele2 - 8 800 40212).
      • Atminkite, kad iš laimėtojo nereikalaujama iš anksto sumokėti pridėtinės vertės mokesčio ar kito mokesčio.
      • Jeigu Jūs tikrai laimėjote, apie prizo atsiėmimo sąlygas ir mokesčius sužinosite nuvykęs pas loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorių.

      Reikėtų akcentuoti, kad senyvo amžiaus žmonės nelaikytų namuose didelių piniginių sumų, kad artimieji perspėtų savo pagyvenusius giminaičius apie galimus analogiškus sukčiavimo atvejus. Būtina informuoti prekybininkus, kad jie atkreiptų dėmesį, kai pagyvenę asmenys perka didesnį kiekį papildymo kortelių, ir perspėtų dėl galimo sukčiavimo atvejų.

      „Žavūs džentelmenai“

      Apgavikas yra puikus žmogaus sielos žinovas, supranta ko žmogus ieško, ko jam trūksta, ko jis nori. Atspėjęs slaptą troškimą, apgavikas sukuria iliuziją, kad iš tiesų yra tas žmogus, kuriuo verta pasitikėti. Jis gali tapti karininku ar didvyriu, mokslininku ar verslininku, kultūros veikėju, advokatu, policininku ar ministru. Viskas priklauso nuo situacijos, nuo aplinkybių. Apgavikas net pasirūpina dokumentais - būtinai su savo nuotrauka. Noras įsigyti trokštamą daiktą nustelbia visas abejones bei galimus prieštaravimus, kuriuos kitąkart padiktuoja žmogaus gyvenimo patirtis ar intuicija. Na, o jei vis yra abejonių, jis paskirs pasimatymą labai rimtos įstaigos laukiamajame ar priėmimo kambaryje, būtinai sudarys sandorį ar sutartį ir netgi pasiūlys, kad šie dokumentai būtų įforminti notaro kontoroje. Dažniausiai apgavikas niekada nepasitenkina viena auka. Jų neretai būna kelios, netgi dešimtys, todėl vertėtų neskubėti ir prisiminti keletą taisyklių:

      • Iš pradžių įsitikinkite, kas ir kaip nori Jums padėti. Neskubėkite įgyvendinti savo sumanymo. Įvertinkite situaciją, gerai apgalvokite, kaip ir kokiais būdais sieksite užsibrėžto tikslo.
      • Jei abejojate geradariu, pasitarkite su nuovokesniais žmonėmis. Išsiaiškinkite sandėrio ar sutarties sąlygas, stenkitės, kad sudarant sandėrį būtų liudininkų.
      • Neskubėkite atiduoti savo pinigų, tuo labiau per tarpininkus.
      • Stenkitės kuo daugiau sužinoti apie savo geradarį, kas jis, iš kur, kuo verčiasi, kur dirba ir gyvena.
      • Būkite atsargūs su geradariais iš svetimų kraštų, apie juos surinkti informaciją sunkiau.
      • Visada atminkite, kad geradarių gali būti ne vienas, o keli.
      • Pagalvokite ir apie atsarginį variantą, gal įmanoma kitaip pasiekti užsibrėžtą tikslą.

      Trumpi telefoninių sukčių scenarijai

      • Piniginio prizo laimėjimas. Siuntėjas nukentėjusiesiems praneša džiugią naujieną - XXX prekybos centre surengtoje akcijoje kiekvienas laimėjo po tris tūkstančius litų. Laimėtojų prašoma paskambinti nurodytu numeriu - jie bus informuoti apie tolesnius veiksmus. Žinutės tekstas:  „INFORMUOJAME. Naujųjų metų (gali būti bet kokios šventės) akcijoje jūsų abonentinis Nr. totalizatoriuje laimėjo 3000 Lt. Reg. tel. 8 6XX XX XXX. Laukiame skambučio! XXX PREKYBOS CENTRAS“. Paskambinus atsiliepia solidus vyriškas balsas. Paklausia, kokiu reikalu skambinama. Kai pasakoma, kad dėl laimėjimo, vyriškis praneša, kad paskambinta į XXX prekybos centro registracijos skyrių, ir dar kartą pasiteirauja, kokiu klausimu kreipiamasi. Paaiškinama, kad skambinama dėl laimėjimo ir neaišku, ką toliau daryti. Vyriškis atsako, kad asmuo turi pas juos atvykti, pasiteirauja, iš kokio miesto skambinama. Po to laimėtojas turi padiktuoti telefono numerį ir vėl paskambinti po penkių minučių. Po penkių minučių jis jau pripažįstamas laimėtoju - loterijos organizatoriai nustatė, kad laimėtojo pasakytu numeriu tikrai buvo išsiųstas pranešimas apie laimėjimą. Loterijos organizatorius informuoja, kad laimėtoją apdovanos ne tik 3 tūkstančių litų premija, bet ir nauju mobiliuoju telefonu. Kad visa tai laimėtojas galėtų atsiimti, turėti važiuoti į XXX prekybos centro būstinę Vilniuje, Gedimino prospekte (ar kitokiu adresu), ir prisistatyti į 310 kabinetą vadybininkui ar direktoriui XXXX. Laimėtojas turi atvykti per dešimt dienų. Pašnekovas pataria pasiimti kartu ir laimingąjį telefoną ir pasą, bet perspėja, kad yra viena smulkmena - prieš tai laimėtojas turi nusipirkti telefono papildymo kortelę už 99 litus (kortelės nominalas gali būti įvairus) ir XXX prekybos centro registratūrai pranešti jos serijos numerį. Pinigai už kortelę bus grąžinti Vilniuje. Svarbiausia, kad tą kortelę laimėtojas nusipirktų nedelsdamas ir per valandą vėl jiems paskambintų. Tolesnius įvykius jau galima numatyti.
      • Mobiliojo telefono laimėjimas. Paprastai gaunamos tokios žinutės: „Sveikiname, Jūsų numeris tapo laimingas. XXX firma (ar bendrovė) dovanoja Jums 1000 litų čekį ir naują telefoną Samsung E-720. Dėl prizų prašome registruotis telefonu...“. Vilnietė Guda (vardas pakeistas), nors ir nesanti patikli ir apie telefoninius sukčius ne kartą skaitė laikraščiuose, gavusi tokią žinutę apsidžiaugė ir net neįtarė, kad pati gali tapti aferistų auka. Paskambinusi nurodytu numeriu, mergina išgirdo malonų vyrišką balsą. Vyras kalbėjo užtikrintai ir mandagiai, todėl jai įtarimų nekilę. Kaip ir paprašyta, už kelis šimtus litų ji nupirko mobiliojo ryšio sąskaitų papildymo kortelių ir padiktavo jų numerius nepažįstamajam. Sumojusi, kad buvo apgauta, ji vėl bandė prisiskambinti nurodytu numeriu, tačiau jis jau buvo išjungtas. Tariamas prizų dalintojas mandagiai kalba tik iš pradžių. Ne kartą pasitaikė, kad laimėtojas, paprašęs sukčiaus atvažiuoti ir korteles pasiimti pačiam, buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais. O bendrovė XXX savo interneto svetainėje skelbia nevykdanti jokių akcijų, per kurias dovanojami piniginiai prizai, ir nepraneša apie tai SMS žinutėmis.
      • Daiktinio prizo laimėjimas. 29 metų vyras, sulaukęs mobiliuoju telefonu sukčių pasiųstos žinutės ir patikėjęs laimėjimu loterijoje, prarado 1090 litų, taip ir nesulaukęs žadėto mobiliojo ryšio telefono, 1000 litų ir automobilio „Peugeot 206CL“. Žinutės vyriškis sulaukė sausio 19-osios rytą. Prekybos centras XXX jam pranešė, kad šio prekybos centro 10-ojo gimtadienio proga buvo surengta loterija ir kompiuteriu išrinkti trys laimingieji, kurie laimėjo po mobilųjį telefoną ir po 1000 litų. Minėtas asmuo pateko į laimingųjų trijulę. Norint atsiimti prizą, reikėjo registruotis nurodytu telefonu. Paskambinęs telefonu, šiaulietis iš operatoriaus Mariaus (vardas pakeistas) sužinojo, kad prizas jam gali būti atvežtas į namus. Tereikia 90-čia litų „Teleloto“ terminale papildyti telefoninių pokalbių sąskaitą. Vyras taip ir padarė. Paskambinęs Mariui, jis padiktavo papildymo kvito numerį ir sužinojo, kad pateko į superfinalą, kuriame yra galimybė laimėti automobilį „Peugeot 206CL“. O žaidimo tvarka būsianti tokia: reikia laukti, kol telefonu bus duotas signalas, tada skubiai skambinti nurodytu numeriu ir atsakinėti į pateiktus klausimus. Jei atsakys teisingai, laimės automobilį. Lauktas telefoninis signalas pasigirdo už 10 minučių. Vyriškis puolė skambinti ir labai nudžiugo, kai išgirdo, kad būtent jis prisiskambino pirmasis. Klausimas buvo tik vienas: kiek kainuoja automobilis „Peugeot 206CL“. Ir tuoj pat buvo padiktuoti atsakymai: 54 tūkstančiai, 56 tūkstančiai, 59 tūkstančiai. Vyras spėjo, kad automobilio kaina esanti 56 tūkstančiai litų. Ir sužinojo, kad atspėjo! Jei būtų pasakęs ir kitą skaičių, jis tikrai būtų išgirdęs tokį pat džiaugsmingą Mariaus šūktelėjimą. Tačiau, pasirodo, yra viena bėda: už laimėtą automobilį reikia sumokėti 7 tūkstančius litų mokesčių. Bet kadangi jau XXX prekybos centro gimtadienis, tai tuos mokesčius sumokės pats prekybos centras XXX. Taigi žmogui ir vėl pasisekė! Nors 2000 litų už dokumentų įforminimą teks sumokėti jau jam pačiam. Vyriškis teturėjo 500 litų. Juos pervedė į nurodytą „Snoro“ banko sąskaitą. Paskambinęs operatorius Marius apgailestavo, kad mokesčių inspektorius nesutinka duoti automobilio, kol laimėtojas nesumokės dar 500 litų. Kai ir šiuos pinigus vyras pervedė į „Snoro“ banko sąskaitą, jis sužinojo, kad mokesčių inspektorius yra negailestingas ir laimėtojas automobilio negaus, kol nesumokės likusių 1000 litų. Nevilties apimtas jis paskambino į prekybos centrą XXX ir sužinojo, kad jokių loterijų jis neorganizuoja, jokių telefonų ir automobilių nedalija ir kad jokios LNK televizijos, kuri filmuotų automobilio įteikimą laimėtojui, nesiuntė. Ir tik tada šiaulietis suprato patekęs į sukčių pinkles ir iš viso praradęs 1090 litų.
      • Nusikaltimo padarymas ir nubaudimas. Į policijos komisariato pareigūnus kreipėsi sukčiaus apgautas asmuo. Vyras  policininkams sakė, kad jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pranešė, kad jo sūnus padarė nusikaltimą ir bus teisiamas. Jis labai įtikinamai papasakojo, neva jo sūnus jam padarė didelę žalą ir už tai gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jei jis nori, gali padėti sūnui. Tereikia sumokėti 1550 litų ir jis nerašys pareiškimo policijai. Linkėdamas sūnui tik gero, tėvas sutiko atiduoti pinigus. Į jo namus atvykęs vyras paėmė minėtą sumą ir dingo. Tik tuomet vyras sugalvojo paskambinti sūnui. Išgirdęs apie kažkokį tariamai jo padarytą nusikaltimą, sūnus labai nustebo. Jis paaiškino tėvui, kad šis pateko į sukčiaus pinkles, iš tikrųjų jis nieko blogo nėra padaręs. Tuomet apgautas vyras  kreipėsi pagalbos į pareigūnus.
      • Eismo įvykis. Garbaus amžiaus asmeniui paskambino telefoninis sukčius ir pranešė, kad jo sūnus padarė eismo įvykį. Išklausęs vieno apgaviko, apytiksliai po 15 minučių garbaus amžiaus žmogus sulaukia dar vieno skambučio. Paskambinęs vyras buto savininkui prisistato esantis policijos pareigūnas. Jis teigė, neva jo sūnus padarė avariją, sužaloti žmonės. Norint, kad nebūtų pradedamas ikiteisminis tyrimas, reikia atsilyginti nukentėjusiesiems ir sumokėti 6 tūkstančius litų. Išklausęs tokios kalbos vyras sutiko mokėti. Po to sutariamas laikas, kada šis ateis į jo butą pasiimti pinigų.
      • Reikalaujama sumokėti laimėto daiktinio prizo PVM. Asmuo į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę apie neva laimėtą XXX mobiliojo ryšio operatoriaus organizuotą loteriją, kurios pagrindinį prizą - didžiulį televizorių - privalėsiantis atsiimti prekybos ir laisvalaikio centre XXX. Pranešime vyriškiui nurodoma paskambinti prekybos centro vadybininkui ir susitarti dėl papildomų sąlygų atsiimant tariamą vertingą dovaną. Naujutėlaitis plazminis televizorius už penkis tūkstančius litų - viliojantis prizas, kurį telefoniniai sukčiai siūlo gauti dovanų vos už kelis šimtus litų. Pasirodo, tereikia į nurodytą sąskaitą pervesti pridėtinės vertės mokestį (PVM) - 460 litų. Tiesa, paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs vyriškis prisistato jau nebe vadybininku, o pačiu generaliniu direktoriumi. Perdėtas mandagus kalbančiojo tonas, su dažnai pasikartojančiais kreipiniais "Mielas, gerbiamas pone" turėtų būti įtartinas ir lyg skaitomas iš specialiai tam parengto rašto. Tačiau tai ne visiems suprantama. Mat kartkartėmis melagiui išsprūsta ir ne itin inteligentiškos frazės: "Nu, jo, tai jūs ten primeskit, kaip geriau išeina". Pakankamai keistai atrodo telefoninių sukčių tiksliai nurodyti sąskaitos duomenys. Vadybininkai, direktoriai tiksliai nurodo, į kokio asmens sąskaitą turi būti pervesti pinigai, ir skrupulingai padiktuoja jos numerį.
      • Atsitiktinio pirkėjo atrinkimas prekybos centre. Šiuo metu pasitaiko dar įžūlesnių sukčiavimo atvejų. Gyventojams įrodinėjama, neva jie tapo laimėtojais, nes apsipirko didžiuliame prekybos centre XXX. Tačiau, jei paaiškėdavo, kad asmenys ten net nebuvo apsilankę, sukčiai pakeisdavo savo kalbą ir imdavo įrodinėti, esą laimėtojas atrinktas visiškai atsitiktinai.
      • Nukentėję verkiantys giminaičiai. Telefoniniai sukčiai keičia taktiką - pradeda skambinti ne kaip į avarijas patekusių sūnų ir dukterų pažįstami, o nukentėję verkiantys giminaičiai. Raudančio žmogaus balsą sunku atskirti. Taip iš senyvo amžiaus asmens sukčiai telefonu išviliojo daugiau kaip 10 tūkstančių litų. Vyras paaiškino, kad jam paskambino moteris ir tvirtino, kad jinai yra jo dukra (kitais atvejais brolienė ar anyta) ir guodėsi padariusi eismo įvykį ar nusikaltimą ir kad reikia atlyginti žalą. Vyrui pasakius adresą, netrukus į namus atvažiavo vyriškis, kuriam šis perdavė visas savo santaupas. Tik atidavęs savo santaupas vyriškis paskambino savo dukrai ir suprato esantis apgautas.
      • Skambutis iš Lietuvos ambasados užsienyje dėl giminaičio susižalojimo. Paskambina į užsienį tariamai ar į kelionę išvykęs artimas giminaitis ir verksmingu balsu praneša, kad atsitiko nelaimė ir reikalingi pinigai gydytis bei sugrįžti namo. Kadangi pinigų pervesti giminaičiui tiesiogiai negalima, todėl duodamas tariamas Lietuvos ambasados toje šalyje mobiliojo ryšio telefono numeris. Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepia tariama ambasados darbuotoja, kuri pasiteirauja, kokiu klausimu skambinama ir kuo galėtų padėti. Paaiškinus situaciją, darbuotoja patvirtina, kad tikrai giminaičiui atsitiko nelaimė ir jam reikalinga finansinė parama. Tariama ambasados darbuotoja pasisiūlo padėti ir nurodo tos šalies banko sąskaitą, į kurią bus galima pervesti pinigus. Taip pasisavinami pinigai. Atkreipiamas dėmesys, kad kitoje šalyje įsigijus mobiliojo ryšio paslaugos kortelę ir ją naudojant Lietuvoje, telefono ekrane rodomas užsienio šalies tarptautinis kodas.

        Sukčiavimai el. erdvėje:

        Apgavysčių elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni ir įmantresni. Visiškai nesvarbu kokią kompiuterio operacinę sistemą, interneto naršyklę ar elektroninio pašto programą naudojate. Sukčių atakos bei bandymai jus apgauti yra pagrįsti žmogiškuoju faktoriumi, psichologija. Auka tiesiog leidžiasi būti apgaunama ir nereikia būti kvalifikuotu programuotoju, kad paliktum žmones be pinigų.

        Štai keletas patarimų, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių apgavysčių.

        Virtualios „investavimo“ platformos

        Nukentėjusiesiems į jų mobiliojo ryšio telefonus iš užsienio telefonų numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla (prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir pan.). Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pirminį, dažniausiai nedidelį įnašą. Vėliau „finansų brokeriai“ teikia konsultacijas, į kokias sritis ar akcijas investuoti. Vykdant „finansų brokerių“ nurodymus, apgavystės auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai“ ir toliau siūlo plėtoti veiklą. Kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir gautą pelną susilaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius - tik tuomet pinigai bus pervesti lengvatinio apmokestinimo (vadinamąją ofšorinę) bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo banko sąskaitą. Tokiu būdu, palaipsniui išviliojama vis daugiau pinigų.

        Patarimas. Būkite atsargūs ir nesusigundykite pasiūlymais, neskubėkite priimti sprendimo, įvertinkite savo finansines galimybes ir galimą investavimo veiklos riziką, pasidomėkite siūlomais finansiniais įrankiais.

        Manipuliavimas jausmais – draugystė, meilė, pagalba ištikus bėdai, bendro verslo kūrimas

        Nukentėjusieji (dažniausiai moterys) „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų paskyrose, pažinčių svetainėse pradeda bendrauti su nepažįstamais asmenimis, dažniausiai užsieniečiais, kurie prisistato našliais, dirbančiais inžinieriais didelių objektų statybose ar tarnaujantys misijose (dažniausiai Sirijoje), arba medikais. Sukčiai sakosi norintys visas savo gyvenimo santaupas investuoti Lietuvoje, siunčia fotografijas – žinoma, ne savo. Užmezgę kontaktą, jie siekia didesnio artimumo – susirašinėja per mobiliųjų telefonų programėles (Viber, Messenger ir kt.); el. paštu, balsu bendrauja su moterimis - rado savo dėmesį, giria, atjaučia, patarinėja. Galiausiai prisipažįsta įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą susituokti ir gyventi laimingai ir turtingai. Įgavę pasitikėjimą, prašo padėti tvarkant su pinigų atvežimu į Lietuvą susijusius reikalus: nurodo „diplomatų“, neva atsakingų už pinigų įvežimą (dokumentų tvarkymą) duomenis ir siunčia banko sąskaitų užsienyje numerius, į kurias prašo pervesti dideles pinigų sumas, žadėdami patirtas išlaidas kompensuoti su kaupu. Sutikus, nurodomos vis naujas priežastys dėl kurių jų pinigai negali pasiekti Lietuvos ir prašoma atlikti dar vieną (kiekvienu kartą neva paskutinį) pavedimą. Sakoma, kad to nepadarius visi pinigai gali būti prarasti. Jau investavusios dideles pinigų sumas ir dar vis tikėdamosi jas atgauti, nukentėjusios toliau siunčia savo pinigus į nurodytas užsienio bankų sąskaitas nežinomiems asmenims, patiria didelių nuostolių, dažnai klimpsta į skolas.

        Patarimas. Bendraujant internetu būtinas atsargumas ir netgi sveikas įtarumas. Apie žmogų daug sužinome iš kūno kalbos, greitesnio grįžtamojo ryšio betarpiškai kalbantis. Internetas ar mobiliosios programėlės suteikia daug mažiau galimybių pažinti, susidaryti objektyvesnę nuomonę apie kitą asmenį. Gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems, būtina be jokios skubos, kritiškai ir atsakingai įvertinti didelę tokio poelgio riziką.

        Pinigų išviliojimas iš įmonių finansininkų

        Nusikaltėlis apsimeta įmonės atstovu (dažniausiai direktoriumi) ir elektroniniu laišku kreipiasi į Lietuvos įmonės finansų skyrių dėl skubaus tarptautinio pavedimo. Pirmame laiške dažniausiai jis nenurodo jokių rekvizitų pinigams pervesti, o klausia, kokių jo duomenų reikia šiam pavedimui atlikti. Taip kuriama labai įtikinama iliuzija, kad bendraujama su tikruoju direktoriumi. Kai darbuotojas atsako į pirmąjį laišką, kitame laiške kibernetinis nusikaltėlis pateikia reikalingus rekvizitus ir prašo atlikti skubų pavedimą. Toliau „direktorius" ir finansų skyriaus darbuotojas susirašinėja tol, kol gaunami pinigai. Keista, kad dažnai Lietuvos įmonių darbuotojų įtarumo nesužadina ir tai, kad gaunamieji laiškai lietuvių kalba dažnai rašomi naudojant „Google“ vertimo programą.

        Patarimas. Labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite, bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie ateina elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Atpažinę suklastotą laišką, informuokite kitus įmonės darbuotojus, ypač tuos, kurie turi teisę atlikti mokėjimo operacijas. Jeigu pavedimas į nusikaltėlių sąskaitą jau atliktas, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir mėginkite sustabdyti pinigų perlaidą.

        Perimtas susirašinėjimas tarp verslo partnerių

        Sudarant verslo sutartis, informacija tarp įmonių dažnai keičiamasi elektroniniu paštu. Tuo gali pasinaudoti sukčiai, kurie įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą tarp šalių, o po to nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose jie informuojami, kad pasikeitė įmonės duomenys ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas reikia pervedant pinigus į kitas, apgaulinguose laiškuose nurodomas, bankų sąskaitas.

        Patarimas. Įvertinkite elektroninio laiško siuntėją – ar jį atpažįstate ankstesnio dalykinio susirašinėjimo kontekste, ar jo elektroninio pašto adresas (visi simboliai) sutampa su tuo, kuris yra nurodytas laiške. Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerio banko sąskaita ir pats bankas - papildomai (telefonu ar kitais būdais, bet ne atsakydami į atsiųstą laišką su pranešimu) susisiekite su verslo partneriais. Neskubėkite spausti elektroniniame laiške galinčių būti nuorodų, ypač jei laiškas gautas iš nepažįstamo siuntėjo.

        Asmeninių (el. bankininkystės) duomenų atskleidimas sukčiams

        Nepaisant policijos pareigūnų ir kredito įstaigų vykdomos prevencinės veiklos, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet piliečiai pateikia savo elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenis telefonu skambinantiems sukčiams, prisistatantiems, pavyzdžiui, FNTT pareigūnų ar bankų darbuotojų vardu.

        Patarimas. Teisėsaugos pareigūnai ar bankų darbuotojai niekuomet telefonu neprašo pateikti elektroninės bankininkystės duomenų. Saugokite savo prisijungimo prie elektroninių sąskaitų bei mokėjimo kortelių duomenis (numerį, datą, CVV kodą), nepraneškite jų telefonu, paštu ar elektroniniu paštu kitiems asmenims. Neatskleiskite ir kitų asmeninių duomenų (paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo) jeigu asmenys, kuriems teikiate šią asmeninę informaciją, nenurodo aiškaus teisinio pagrindo šiems duomenims rinkti.

         

      Atnaujinta: 2018 05 21