Visa informacija apie baudų mokėjimą

Atnaujinta: 2017 12 07

Lietuvos geležinkelių parengtos saugaus elgesio geležinkeliuose bei keleivių asmens ir turto apsaugos rekomendacijos: 

• Radus be priežiūros paliktus krepšius, kitus įtartinus daiktus draudžiama juos liesti, bandyti atidaryti, patraukti į kitą vietą, tol kol nebus išsiaiškinta, kam šie daiktai priklauso ir kas juos paliko arba kol jų nepatikrins atitinkamų tarnybų specialistai. Pastebėję be priežiūros paliktus krepšius, kitus įtartinus daiktus prašome apie tai nedelsiant pranešti objektą saugantiems apsaugos ar jame dirbantiems geležinkelio darbuotojams, o jeigu jų nesimato, paskambinti policijai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
• Kol bus išsiaiškinta kam priklauso rasti daiktai ir kas juos paliko ar jų patikrinti atvyks atitinkamų tarnybų specialistai, prašome imtis priemonių, kad prie rastų daiktų negalėtų prieiti pašaliniai asmenys bei vykdyti objektą saugančių apsaugos darbuotojų, o jeigu jų nėra, telefonu perduodamus policijos pareigūnų nurodymus.
• Gavę informaciją (grasinimą) apie planuojamą (rengiamą) sprogimą ar kitokią nusikalstamą veiką prieš geležinkelio objektus, apie tai nedelsiant reikia pranešti objektą saugantiems apsaugos darbuotojams ar jame dirbantiems geležinkelio darbuotojams, o jeigu jų nesimato, paskambinti policijai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
• Pastebėję geležinkelio objekte vykdomą neteisėtą veiką ar sužinoję apie jos padarymą, prašome paskambinti policijai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Atnaujinta: 2017 08 23

Šie greičio matavimo prietaisai turi galimybę atmintyje kaupti matavimo duomenis

	Berkut R „Berkut R“ – radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti tiek stacionariai, tiek važiuojant patruliniu automobiliu. Greičio matavimo diapazonas – nuo 20 iki 250 km/val. Greičio matavimo paklaida visame matavimo diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį ir matavimo laiką. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.
	VIZIR „VIZIR“ – radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaisas. Paklaida stacionariame greičio matavimo režime ± 1 km/val.; patruliniame greičio matavimo režime ± 2 km/val.; matuojamas transporto priemonių judėjimo greitis nuo 20 iki 250 km/val.; patrulinio automobilio judėjimo greitis, vykdant matavimą nuo 30 iki 150 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį. Prietaisas fiksuoja transporto priemonės greitį, matavimo datą ir laiką bei pažeidimo vaizdą. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.
	Unipar SL 700 „Unipar SL 700“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 8 iki 350 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą ir laiką. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.
	Traffi Patrol XR „Traffi Patrol XR“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 320 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą ir laiką. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.
	TruCAM „TruCAM“ – Lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 320 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą, laiką bei pažeidimo vaizdą. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.
	TruSpeed „TruSpeed“ – Lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 320 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą ir laiką. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.
	Trip-track „Trip-track“ – prietaisas, skirtas automobilio vidutiniam važiavimo greičiui matuoti. Matavimo metodas pagrįstas laiko ir kelio atkarpos išmatavimu ir vidutinio greičio apskaičiavimu. Visi matavimų duomenys parodomi displėjuje. Prietaisas fiksuoja transporto priemonės greitį, datą, laiką bei padaro vaizdo įrašą. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.
	Berkut VIZA „Berkut VIZA“ – mobili radiolokacinė transporto priemonių važiavimo greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo sistema. Leistinos paklaidos: stacionarus greičio matavimo režimas ±1 km/val., patrulinis greičio matavimo režimas ± 2 km/val.; matavimo ribos: matuojamų transporto priemonių judėjimo greitis nuo 20 iki 250 km/val., patrulinio automobilio patruliniame režime judėjimo greitis nuo 30 iki 150 km/val. Prietaisas fiksuoja transporto priemonės greitį, datą, laiką bei padaro vaizdo įrašą. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.
	MultaRadar S580 „MultaRadar S580“ – stacionariai į apsauginę dėžę montuojamas radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas. Greičio matavimo diapazonas – 20 iki 250 km/val. Greičio matavimo paklaida, kai užfiksuotas greitis nuo 20 iki 100 km/val. ±3 km/val., kai >100 km/val. – ±3 %. Prietaisas matuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių, tiek abejomis kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį. Prietaisui užfiksavus leistino greičio viršijimo atvejį yra daroma pažeidimo fotonuotrauka, kurioje matoma greitį viršijusi transporto priemonė, jos valstybinis numeris ir vairuotojo veidas. Duomenys iš greičio matuoklio iškarto siunčiami į duomenų centrą.
	Sensys MSSS „Sensys MSSS“ – mobilus radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas montuojamas arba į transporto priemonę, arba ant trikojo stovo. Greičio matavimo diapazonas – 3 iki 300 km/val. Greičio matavimo paklaida, kai užfiksuotas greitis nuo 3 iki 100 km/val. ±1 km/val., kai >100 km/val. – ±1%. Prietaisas matuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių, tiek abejomis kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį. Prietaisui užfiksavus leistino greičio viršijimo atvejį yra daroma pažeidimo fotonuotrauka, kurioje matoma greitį viršijusi transporto priemonė, jos valstybinis numeris ir vairuotojo veidas. Duomenys iš greičio matuoklio perduodami į duomenų centrą.
	MultaRadar C „MultaRadar C“ – mobilus radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas montuojamas arba į transporto priemonę, arba ant trikojo stovo. Greičio matavimo diapazonas – 20 iki 250 km/val. Greičio matavimo paklaida, kai užfiksuotas greitis nuo 20 iki 100 km/val. ±3 km/val., kai >100 km/val. – ±3%. Prietaisas matuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių, tiek abejomis kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį. Prietaisui užfiksavus leistino greičio viršijimo atvejį yra daroma pažeidimo fotonuotrauka, kurioje matoma greitį viršijusi transporto priemonė, jos valstybinis numeris ir vairuotojo veidas. Duomenys iš greičio matuoklio iškarto siunčiami į duomenų centrą.

Šie greičio matavimo prietaisai, neturintys galimybės atmintyje kaupti matavimo duomenų, nuo 2011-03-01 policijos nenaudojami

	Traffi Patrol „Traffi Patrol“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 300 km/val. Greičio matavimo paklaida iki 100 km/val. yra ±2 km/val., o virš 100 km/val. – ±2 proc. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį ir atstumą iki jos.
	Ultra Lyte „Ultra Lyte“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 300 km/val. Greičio matavimo paklaida visame matavimo diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį ir atstumą iki jos.
	Ultra Lyte Compact „Ultra Lyte Compact“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 320 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį ir atstumą iki jos.
	Video-LAVEG „Video-LAVEG“ – lazerinė transporto priemonių važiavimo greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo sistema. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 250 km/val. Greičio matavimo paklaida, kai užfiksuotas greitis nuo 3 iki 100 km/val. ±3 km/val., kai >100 km/val. – ±3%. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą ir laiką bei pažeidimo vaizdą.

Atnaujinta: 2017 08 23

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

Atnaujinta: 2017 08 23

• Transporto priemonės savininko atmintinė.

Atnaujinta: 2017 08 23

• Dėl transporto priemonių šviesos prietaisų naudojimo.

Atnaujinta: 2017 08 23

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio (Eismo saugumo užtikrinimas) 9 dalyje reglamentuota, kad policija, užtikrindama eismo saugumą, kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą keliuose.

• Kelių eismo taisyklių 229 punktas: Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.
• Kelių eismo taisyklių 230 punktas: Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
• Automobiliuose ir jų priekabose, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).
• Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:
  • M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).
  • M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).
  • M3 klasės – 2,0 mm.

Atnaujinta: 2017 08 23

Kas įvyksta automobiliui važiuojant 80 km/val. greičiu ir susidūrus su kita transporto priemone ar atsitrenkus į kliūtį?:

• praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu;
• po 0,039 sek. vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį apie 15 centimetrų;
• po 0,044 sek. vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą;
• po 0,050 sek., sumažėjus automobilio greičiui, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti inercijos jėga 80 kartų didesnė už jų svorio jėgą;
• po 0,068 sek. vairuotojas 9 tonų jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį;
• po 0,092 sek. vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis galvomis trenkiasi į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinas traumas;
• po 0,100 sek., atsitrenkęs į vairą, vairuotojas nubloškiamas atgal;
• po 0,110 sek. automobilis palengva pradeda judėti atgal;
• po 0,113 sek. už vairuotojo sėdintis keleivis, jei jis taip pat neužsisegęs saugos diržo, atsiduria vienoje linijoje su vairuotoju, t. y., trenkiasi į vairuotojo sėdynę ar patį vairuotoją ir susižeidžia (dažniausiai mirtinai arba patiria sunkias traumas);
• po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis...

Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės dalis...  

Kelių eismo taisyklės primena:

• Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
• Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
• Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
• Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
• Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

Kelių eismo taisyklių XXVI skyrius. Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas

196. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
197. Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
198. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
199. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
     1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
     2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
     3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
     4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
     5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
200. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 ar 1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 77/541/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir tvirtinimo sistemas, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.
201. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
202. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
203. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
204. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
205. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
206. Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma. 

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas

134 straipsnis. Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas

Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 28 iki 57 eurų.

Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo 57 iki 86 eurų.

Atnaujinta: 2017 11 20

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruotas 3 161 eismo įvykis. Žuvo 241 žmogus, 3 777 sužeisti. Palyginti su 2014 metais, žmonių žuvo 26 (arba 9,7 proc.) mažiau, sužeista žmonių 8 (arba 0,2 proc.) mažiau, eismo įvykių – 94 (arba 2,9 proc.) mažiau.

• Žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų – 83 (2014 metais – 91, 2013 metais – 87, 2012 metais – 101, 2011 metais – 98, 2010 metais – 92).
• Tarp žuvusiųjų – 164 vyrai ir 74 moterys. Daugiausia žuvo 65 metų ir vyresni žmonės – 66, 25–34 metų – 38 ir 35–44 metų – 34.
• Eismo įvykiuose žuvo 12 nepilnamečių, t. y. 12 (arba 50 proc.) mažiau negu 2014 metais. Žuvę nepilnamečiai sudarė 5 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. 2014 metais žuvo 24 nepilnamečiai, 2013 metais – 11, 2012 metais – 14, 2011 metais – 19, 2010-aisiais – 17.
• Žuvo:
  • 81 pėsčiasis (28, arba 25,7 proc., mažiau negu 2014 metais) – jie sudarė 33,6 proc. visų žuvusių žmonių. 60 pėsčiųjų (arba 74,1 proc.) žuvo tamsiuoju paros metu, t. y. 11 mažiau negu 2014 metais. Daugiausia pėsčiųjų žuvo lapkričio mėn. – 19 (iš jų 16 – tamsiuoju paros metu) ir gruodžio mėn. – 17 (iš jų 14 – tamsiuoju paros metu).
    Užregistruoti 472 eismo įvykiai, kai pėstieji nukentėjo pėsčiųjų perėjose: 20 pėsčiųjų žuvo ir 472 buvo sužeisti.
    Dėl pėsčiųjų kaltės pėsčiųjų perėjose įvyko 32 eismo įvykiai (dažniausia eismo įvykio priežastis – šviesoforo signalų nepaisymas): 1 eismo dalyvis žuvo ir 33 sužeisti;
  • 80 vairuotojų (4, arba 5,3 proc., daugiau negu 2014 metais) – jie sudarė 33,2 proc. žuvusių žmonių, tarp jų – 11 motociklų vairuotojų (2, arba 22,2 proc., daugiau negu 2014 metais);
  • 56 keleiviai (5, arba 8,2 proc., mažiau) – sudarė 23,2 proc. žuvusiųjų;
  • 21 dviračių vairuotojas (2, arba 10,5 proc., daugiau) – sudarė 8,7 proc. žuvusiųjų. 15, arba 71,4 proc., šių eismo dalyvių žuvo šviesiuoju paros metu. Daugiausia šių eismo dalyvių – po 4 žuvo birželio ir gruodžio mėnesiais;
  • 1 mopedo vairuotojas (toks pat skaičius kaip ir 2014 metais).
• Sužeisti: 1 238 keleiviai, 1 209 vairuotojai, 955 pėstieji, 260 dviračių vairuotojų, 65 mopedų vairuotojai, 25 motociklų keleiviai, 10 mopedų keleivių.
  • Dėl pėsčiųjų kaltės užregistruoti 258 eismo įvykiai (38 įvykiais, arba 12,8 proc., mažiau negu 2014 metais), tai sudarė 8,2 proc. visų eismo įvykių. Žuvo 25 žmonės (15, arba 37,5 proc., mažiau) ir 244 sužeisti (27, arba 10 proc., mažiau). Dėl neblaivių šių eismo dalyvių kaltės – 45 eismo įvykiai: žuvo 4, sužeisti 42.
  • Dėl dviračių vairuotojų kaltės – 137 eismo įvykiai (48, arba 25,9 proc., mažiau). Žuvo 9 žmonės (tiek pat kaip ir 2014 metais), 139 sužeisti (45, arba 24,5 proc., mažiau). Dėl neblaivių šių eismo dalyvių kaltės – 25 eismo įvykiai (6, arba 19,4 proc., mažiau): žuvo 1 (1 mažiau), sužeisti 25 (5, arba 16,7 proc., mažiau).

Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus. Tai pavojinga situacija – pėsčiasis gali būti ne tik kliudytas, sužeistas, jis gali patirti ir mirtinas traumas. Dar pavojingesnė situacija, kai transporto priemonės kelyje prasilenkia: vairuotojai, trumpam apakinti žibintų šviesų, gali nepastebėti priekyje esančių kliūčių, taip pat einančių pėsčiųjų ar važiuojančių dviračiu ir juos kliudyti.

Su atšvaitu (žibintu) einantį ar dviračiu (vežimu) važiuojantį žmogų, vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį, saugiai prasilenktų su pėsčiuoju (dviračio vairuotoju, vadeliotoju), esant būtinumui – sustotų.

Kaip naudoti atšvaitą?

• Atšvaitą prie drabužių reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas kitiems eismo dalyviams.
• Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, prisegame prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
• Atšvaitą-juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
• Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis, kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.

Kelių eismo taisyklės primena:

• Vairuotojams: Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Pėstiesiems: Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
• Dviračių vairuotojams: Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
• Vadeliotojams: Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių, gyvulių ar paukščių voros pusėje turi degti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos šviesos. Jeigu nurodytų žibintų pritvirtinti negalima, juos kairėje gyvulių ar paukščių pusėje turi nešti varovai. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementaisLietuvos
• Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 1 dalis: Pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas – užtraukia baudą nuo 23 iki 40 eurų.

Atnaujinta: 2017 08 23

Atsisiųsti leidinį

Atnaujinta: 2017 08 23

Dviratis – dviratė bemotorė, aplinką tausojanti transporto priemonė, naudojama pramogai, susisiekimui, laisvalaikio praleidimui, turizmui, sportavimui, varžyboms. Be to, dviratis – patogi, ekonomiška ir ekologiška transporto priemonė. Tokia transporto priemone patogu naudotis tiek mieste, tiek kaime.

Tikimybė žūti arba būti sužeistiems šios kategorijos eismo dalyviams yra keletą kartų didesnė nei asmenims, sėdintiems automobilyje. Todėl dviratininkų saugumas – viena iš svarbesnių eismo užtikrinimo užduočių.

Mūsų šalies eismo įvykių statistika patvirtina, kad dviračiais važiuojama pakankamai dažnai. Per eismo įvykius nemažą nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų dalį sudaro dviračių vairuotojai. Beje, daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, t. y. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo.

Primename, kad visi eismo dalyviai, tarp jų ir dviračių vairuotojai, privalo paisyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET).

2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2013 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XII-360 priimti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) pakeitimai, tarp jų ir „Reikalavimai dviračių vairuotojams“.

SEAKĮ 2 straipsnyje nauja redakcija išdėstytos pagrindinės sąvokos. Kartu įvesta nauja sąvoka „motorinis dviratis“ (tai transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val.).

SEAKĮ 17 straipsnis (Reikalavimai dviračių vairuotojams):

Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

• Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
• Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

Reikalavimai dviračių vairuotojams (KET VIII skyrius)

• Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val., paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
• Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
• Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
• Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
• Dviračio vairuotojui dviračio juosta arba kelkraščiu leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.
• Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
• Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.

Dviračių vairuotojams draudžiama:

• Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus.
• Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.
• Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.
• Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų.
• Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
• Būti velkamiems kitų transporto priemonių.
• Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas.
• Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
• Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

Organizuota dviratininkų grupė gali važiuoti važiuojamąja dalimi.

KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

Atnaujinta: 2022 09 12

Metų laikai, su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos, įtakoja transporto priemonių eismo intensyvumą, važiavimo greitį, nuo kurių didele dalimi priklauso ne tik tikimybė patekti į eismo įvykį, bet ir jo padariniai.

Ruduo ir žiema visiems eismo dalyviams gana sudėtingas laikotarpis. Na, o transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą. Vairuoti – vadinasi, numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti. Sumanus (protingas) vairuotojas važiavimo greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja, greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.

Kiekvienam vairuotojui reikėtų tinkamai įvertinti tai, kad rudenį–žiemą:

• Važiuojama gerokai mažesniu greičiu, laikomasi saugaus (didesnio) atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės.
• Būtina tinkamai ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai).
• Kelyje yra ir kiti eismo dalyviai – pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai. Tad vairuotojai ypač atidūs turi būti važiuodami kelyje tamsiuoju paros metu, prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio keliuose.
• Nuolat keičiasi eismo sąlygos.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas: Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereiklalauja kitaip.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kelių eismo taisyklių 128 punktas: Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių XV skyrius „Važiavimo greitis“

• Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
• Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu.
• Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
  • lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val greičiu,
  • greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu,
  • keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.

• Atsakomybė už nustatyto važiavimo greičio viršijimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnyje (Nustatyto greičio viršijimas).

Būtina tinkamai pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai ir kt.)

Prieš kiekvieną kelionę vairuotojas iš anksto turi pasirūpinti savo vairuojamos transporto priemonės technine būkle. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reglamentuota, kad mūsų šalyje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklių numatytus atvejus.

Vairuotojams nepamiršti pasikeisti automobilių padangas įpareigoja Kelių eismo taisyklės (230 punktas): nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

Vairuotojas, atsižvelgdamas į tai, kokiais keliais jam dažniausiai tenka važinėti, pasirinkdamas padangas žiemos sezonui, turėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Dygliuotas padangas tikslinga būtų rinktis tais atvejais, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais.

Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų transporto priemonės šviesos (artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai), stiklų ir šoninių veidrodėlių apšildymo, paties automobilio šildymo sistema.

Keletas praktiškų patarimų vairuotojams (kad rudenį–žiemą išvengtumėte nemalonumų kelyje)

• Venkite kelionių ypač blogomis meteorologinėmis sąlygomis. Atsižvelgdami į eismo sąlygas (lyja, sninga, plikledis, blogas matomumas), pasirinkite saugų greitį, laikykitės reikiamo atstumo iki kitos transporto priemonės. Visada išvažiuokite gerokai anksčiau negu, pavyzdžiui, vasarą.
• Patikrinkite akumuliatorių, jei jo konstrukcija tai leidžia.
• Patikrinkite (pakeiskite) žvakes, taip pat aušinimo skystį, kad jis neužšaltų.
• Stiklų plovimo vandenį pakeiskite atitinkamu koncentratu, neužšąlančiu minusinėje temperatūroje.
• Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, kad nebūtų nusidėvėję jų šepetėliai.
• Sutepkite durų / bagažinės atrakinimo spyneles, taip pat jų ir liuko sandarinimo gumas, kad jos neužšaltų (neprišaltų) esant atodrėkiui ar paspaudus šaltukui.
• Turėkite stiklų valymo grandiklį. Prieš važiuodami, būtinai nusivalykite apsnigusius (apšąlusius) stiklus, automobilio stogą, jei ant jo yra sniego.
• Pakeiskite kuro / oro filtrus (jei jau artėja laikas keisti, nes tai geriau padaryti prieš žiemą, nelaukiant pavasario).
• Venkite per didelis šalčius plauti automobilį, jei po to jis stovės lauke.
• Venkite ilgam palikti per šalčius automobilį su užtrauktu rankiniu stabdžiu.
• Turėkite šiltas pirštines (laikykite jas automobilio daiktinėje, prireikus jomis pasinaudosite valydami sniegą nuo automobilio, taip pat vairuodami, jei vairas ne odinis).
• Atkreipkite dėmesį, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms (transporto priemonių spūstys, slidus kelias, nenumatytos kitos kliūtys), sunaudojama daugiau degalų.
• Pirkdami padangas, atkreipkite dėmesį į jų pagaminimo metus: padangoje esančiame įraše (spaude) du pirmieji skaičiai žymi savaitę, kiti du skaičiai – pagaminimo metus. Kuo senesnės padangos, tuo jų eksploatacinės savybės tampa blogesnės.

Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.

Esi pradedantysis vairuotojas ir pažeidei KET? Tu turi tai žinoti

Pradedantysis vairuotojas - asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį pradedantieji vairuotojai turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata.

Papildomas vairuotojų mokymas privalomas pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su vairuotojų pareigų pėstiesiems, lenkimo taisyklių, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, eismo reguliavimo signalų nesilaikymu, taip pat ir įspėjamųjų signalų naudojimo, važiavimo per sankryžas, vairuotojų naudojimosi saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu daugiau kaip 10 km/val. ir transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0 promilių iki 0,4 promilės), taip pat sukėlusiems eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata.

Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

Pradedantysis vairuotojas, per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą aukščiau nurodyta tvarka.

Atnaujinta: 2017 08 23

• Kokios nuobaudos taikomos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus?

Išsamius duomenis apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir atsakomybės taikymą už juos, galite rasti Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainėje.

• Ar galima baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą sumokėti dalimis?

Taip, galima. Reikia kreiptis į tą pačią policijos įstaigą, kuri baudą skyrė.

• Kur galima gauti pažymą apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus?

Pažymą apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus galite gauti kreipęsi į policijos įstaigos kelių policijos padalinio darbuotojus.

• Kur galėčiau kreiptis dėl ilgą laiką stovinčio nenaudojamo automobilio?

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, apdorojimo ir kitas paslaugas teikia bei paliktų ir nenaudojamų transporto priemonių priežiūrą vykdo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija. Paspaudę nuorodą, dešinėje pusėje rasite langelį „Pranešimas dėl neeksplotuojamų transporto priemonių". Paspaudę langelį, galėsite pranešti apie žinomą nenaudojamą transporto priemonę.

• Koks leidžiamas automobilio priekinių stiklų šviesos laidumas?

Transporto priemonė eksploatuojama Lietuvoje turi atitikti techninius reikalavimus numatytus šioje valstybėje. Nepriklausomai, kur transporto priemonė registruota, automobilių stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. priekinių šoninių stiklų.

• Kur išduodami leidimai tamsinti automobilio stiklus?     

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, leidimus fiziniams asmenims, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, tamsinti automobilių priekinius šoninius bei priekinių durų stiklus, patenkančius į vairuotojo matomumo lauką į priekį 180 laipsnių kampu išduoda Lietuvos kelių policijos tarnyba (Mėnulio g. 11, Vilnius).

• Kokiu būdu galėčiau sumokėti baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą?

Informaciją apie baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus mokėjimo tvarką ir būdus galite rasti Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainėje.

• Ar galiu eksploatuoti automobilį su tam tikros šviesos žibintais?

Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos reikalavimus transporto priemonėms rasite dokumento 4.10 punkte, šioje nuorodoje. 

Atnaujinta: 2017 08 23