Kokios leistinos triukšmo ribos daugiabučiuose ir kas jas gali išmatuoti?

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje": nuo 7-19 val. leidžiamas ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 19-22 val. - ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 22-7 val. - ne didesnis kaip 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso lygis.

Triukšmo lygį gali išmatuoti savivaldybių įstaigų darbuotojai. Daugiau informacijos apie tai rasite LR Triukšmo valdymo įstatyme.

Nuo kurios valandos negalima triukšmauti?

LR Triukšmo valdymo įstatymas nurodo, kad vakaro metas yra nuo 19-22 val., nakties metas nuo 22-7 val. Vakaro metu negalima garsiai triukšmauti, o nakties metu turi būti visiškai tylu. Daugiau informacijos rasite LR Triukšmo valdymo įstatyme.

Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?

Dėl kaimynų keliamo triukšmo (garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, šūkavimo, bute atliekamų triukšmingų remonto darbų  ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos tel. 112. Jei kaimynai triukšmauja nuolatos, galima raštu kreiptis į apylinkės inspektorių, prižiūrintį tos gyvenamosios vietos teritoriją.

Kokia atsakomybė gresia už keliamą triukšmą?

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje (Viešosios rimties trikdymas) nurodoma, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų, užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Atnaujinta: 2017 08 23

Ką vertėtų įsidėmėti, norint netapti prekybos žmonėmis auka?

• Prekyba žmonėmis - tai labai sunkus nusikaltimas, kai asmuo parduodamas, nuperkamas ar kitaip perleidžiamas arba įgyjamas, arba verbuojamas, gabenamas ar laikomas nelaisvėje kito žmogaus naudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba sumokant pinigus ar suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkui žinoma arba jis siekia, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas. Dažniausios išnaudojimo formos - įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš šio asmens prostitucijos ir priverstinis darbas. Asmuo taip pat gali būti išnaudojamas pornografijai, organams ir pan.
• Nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis dažnai tampa asmenys, patikėję pažadais apie galimybę greitai užsidirbti daug pinigų neturint išsilavinimo, atitinkamo darbo patirties, nemokant užsienio kalbos, nors siūlomas darbas yra kitoje valstybėje, ar susigundę galimybe „nemokamai“ pakeliauti po užsienį. Tyrimai rodo, kad prekeiviai žmonėmis dažniausiai yra pažįstami asmenys - kaimynai, klasės draugai bei jų artimieji ar pažįstami, net giminės. Iš pradžių įgyjamas pasitikėjimas, potencialios aukos vaišinamos, dovanojami įvairūs daiktai ar teikiamos paslaugos, vėliau pasisiūloma ir įdarbinti, rodomi jų pačių dirbant užsienyje įgyti brangūs daiktai, nuotraukos, net pinigai...
• Nebūkite parduoti! Prieš patikėdami gražiais pažadais, pirmiausia sužinokite kaip galima daugiau informacijos apie „geradarį“, supažindinkite su juo savo artimuosius; jei tai įmonė (modelių, įdarbinimo agentūra ir pan.), reikalaukite sutarties ir įdėmiai su ja susipažinkite, pasidomėkite įmonės veiklos legalumu, paieškokite informacijos internete, kreipkitės į Lietuvos Respublikos atstovybę toje valstybėje ar Lietuvos kriminalinės policijos biure esantį Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių. Įvertinkite, ar siūlomas atlygis atitinka jūsų įgytą išsilavinimą bei profesines žinias ir ypač užsienio kalbos žinias, jei darbas siūlomas užsienyje. Vykdami neatiduokite savo dokumentų, artimiesiems palikite visą informaciją apie asmenis, su kuriuo ir pas kurį vykstate, jei abejojate dėl savo saugumo ir nenorite atsisakyti kelionės, šią informaciją palikite ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriuje.

Jei per savo nerūpestingumą patekote į pinkles - esate uždarytas ir neturite galimybės paskambinti, kelkite triukšmą, kad atkreiptumėte aplinkinių dėmesį ir galėtumėte paprašyti pagalbos, jei galite judėti, bėkite ir kreipkitės pagalbos į praeivį gatvėje, vietos policiją, Lietuvos Respublikos atstovybę ar Tarptautinės migracijos organizacijos biurą toje valstybėje, Lietuvoje nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba į Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyrių tel.: 8 5 271 9901, arba el. paštu: [email protected].

Prireikus šis skyrius nukreips jus ir į specializuotą nevyriausybinę organizaciją, kuri suteiks visą reikalingą pagalbą bei apgyvendinimą, bei suteiks pagalbą, jei jums bus grasinama ar jūs būsite šantažuojami.

Atnaujinta: 2017 08 23

Dingus be žinios artimam žmogui, kuo skubiau reikėtų kreiptis į artimiausią policijos įstaigą - tai būtų besikreipiančio asmens gyvenamojoje vietoje esantis policijos komisariatas.

Atvykus į policijos komisariatą raštu išdėstoma, dėl ko kreipiamasi: nurodoma dingusiojo asmens vardas ir pavardė, gimimo data, paskutinės gyvenamosios vietos adresas, giminystės ar kitokio pobūdžio ryšys, siejęs besikreipiantįjį su dingusiuoju, nurodomos aplinkybės, kada paskutinį kartą kas ir kur matė dingusįjį.

Raštiškame pareiškime labai konkrečiai turi būti aprašoma, kaip atrodė dingusysis, ar turėjo ypatingų žymių, nurodomos ligos, kuriomis sirgo, kaip buvo apsirengęs paskutinį kartą.

Prie pareiškimo apie dingimą turėtų būti pridedama kokybiška dingusiojo nuotrauka (jeigu tokia turima).

Jeigu turima informacijos, kad dingusysis galėjo išvykti į užsienį, tai visa turima informacija apie tai turėtų būti pateikiama pareiškime: į kokią šalį, pas ką, kokiu tikslu, jeigu žinomas, turėtų būti pateikiamas adresas užsienyje.

Pareiškime reikėtų nurodyti telefono abonentų, kuriais naudojosi dingusysis, numerius. Būtų naudinga nurodyti giminaičių, artimųjų ir kitų asmenų, su kuriais bendravo dingusysis, kontaktinius duomenis: adresus, telefonų abonentų numerius, darbovietes.

Jeigu yra žinomi dingusiojo pomėgiai, vietos, kur dažnai lankydavosi dingusysis, tai turėtų būti nurodoma pareiškime. Jeigu yra žinoma, reikia nurodyti bankus, kuriuose dingusysis turėjo sąskaitas.

Kuo daugiau informacijos apie dingusįjį pateiksite policijos pareigūnams, tuo efektyviau bus vykdoma jo paieška. Vėliau nepamirškite aktyviai teirautis apie pareigūnų vykdomą paiešką ir atliekamus paieškos veiksmus.

Atnaujinta: 2017 08 23

• Vienintelis tavo tikslas yra išgyventi.
• Nebūk didvyris, susitaikyk su situacija ir būk pasiruošęs laukti.
• Pirmos 15-45 minutės yra pačios pavojingiausios, todėl vykdyk visas grobėjo instrukcijas, kuo jūs ilgiau esate kartu, tuo mažesnė tikimybė, kad grobėjas sužalos tave.
• Baimė yra natūrali reakcija. Pasistenk nusiraminti, padaryk pauzę, giliai įkvėpk ir įvertink padėtį.
• Nekalbėk be reikalo, tik jei būtina, stenkis būti draugiškas, bet nesukčiauk.
• Pabandyk pailsėti, atsisėsk jei gali, jei situacija ilgai užsitęstų, pabandyk pamiegoti.
• Jeigu tau siūlo pavalgyti, neatsisakyk, net jeigu nenori. Tai tau suteiks jėgų, o atsisakymas supriešins.
• Nedaryk pastabų ir neduok pasiūlymų grobėjui, jei tavo patarimai bus blogi, grobėjas gali pagalvoti, kad tai ir numatei.
• Nebandyk bėgti, kol nebūsi absoliučiai tikras, kad tau pasiseks ir, netgi jei taip yra, pagalvok dar kartą prieš bandydamas.
• Jei kam nors iš įkaitų reikalinga medicininė pagalba, pranešk tai grobėjams.
• Nesiginčyk su grobėjais ir kitais įkaitais, išreikškite bendrą požiūrį.
• Nemaldauk, nesiteisink ir neverk.
• Neatsuk į savo grobėjus nugaros, jeigu negausi tokio nurodymo, bet taip pat nespoksok į juos. Akių kontaktas gali būti geras dalykas, žmonės linkę mažiau žudyti, jei į juos žiūrima.
• Pasistenk palaikyti gerus santykius su grobikais. Pakalbėk su jais apie šeimą ir vaikus.

Jei tiki, kad gelbėjimo operacija tuoj įvyks ar girdi triukšmą ir susišaudymą, surask saugią vietą, gulk ant grindų, galvą uždenk rankomis ir nedaryk jokių staigių judesių.

Patarimai parengti pagal Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" informaciją

Atnaujinta: 2017 08 23

Patarimai bankų paslaugomis besinaudojantiems asmenims, siekiant išvengti jų apiplėšimo tik išėjus iš bankų ar netoliese jų.

• Nebūkite vienas, pasirūpinkite palyda – nusikaltėliai apiplėšimams dažnai pasirenka pagyvenusius žmones, kurie vieni ateina į bankus pasiimti ar prie bankomatų išsigryninti pinigų. Todėl rekomenduotume paprašyti savo šeimos narių, kaimynų, kitų pažįstamų žmonių, kuriais pasitikite, pagalbos palydint iki reikiamos vietos.
• Eidami į banką ar prie bankomato apsižiūrėkite, gal esate sekamas, stebimas – kilus įtarimui informuokite banko apsaugą (kiekvienas bankas, jo padalinys turi apsaugos darbuotojus) ar pasirinkite kitą bankomatą ar banką. Banko darbuotojai gali suteikti palydos paslaugas, iškviesti taksi, esant reikalui pasitelkti policijos pagalbą.
• Eidami į banką ar prie bankomato, neprašykite nepažįstamų asmenų pagalbos. Neprašykite nepažįstamų asmenų pagalbos banke ar prie bankomato, norėdami išsigryninti pinigų. Jokiu būdu neužrašinėkite, nesakykite savo PIN kodo. Neduokite savo kortelių į svetimas rankas, nerašykite ant kortelių savo PIN kodų.
• Neikite į banką ar prie bankomatų nakties metu, stipriai lyjant ir pan. – tai aplinkybės, kurios itin palankios plėšikams.
• Atkreipkite dėmesį į vaizdo kameras – patartina eiti į tuos bankus ar prie tų bankomatų, kurie stebimi vaizdo kameromis.
• Būkite apdairūs su pinigais – ne(per)skaičiuokite pinigų gatvėje, išėjęs iš banko, pinigų (piniginių) nedėkite į polietileno maišelius ar kitas akivaizdžiai matomas vietas ir pan.
• Naudokitės lustinėmis („čipinėmis“) kortelėmis, jos yra saugesnės kortelės praradimo atveju, kadangi kiekvienu atveju naudojant šias korteles turi būti reikalaujama suvesti PIN kodą.
• Pasirūpinkite kredito įstaigų siūlomomis draudimo ir ssaugumo programomis – praradus kortelę kompensuojami patirti finansiniai nuostoliai.

Atnaujinta: 2017 08 23

• Jeigu namo tenka grįžti tamsiu paros metu – venkite nuošalių, prastai apšviestų kiemų, gatvių. Geriausia būtų pasirūpinti, kad kas nors jus parvežtų arba išsikviesti taksi.
• Nesinešiokite su savimi didelės pinigų sumos, dokumentų, jei tai nėra būtina, pridenkite drabužiais brangius papuošalus.
• Rankinę nešiokitės priglaudę prie savęs taip, kad užsegimas būtų atsuktas į jus. Namų raktus stenkitės laikyti ne rankinėje, bet kišenėje. Jei kas bando išplėšti rankinę, geriau atiduokite – jūsų gyvybė ir sveikata brangesnė už bet kokią nuosavybę.
• Jeigu jums atrodo, kad kažkas jus seka, pereikite į kitą gatvės pusę. Jeigu įtarimai pasitvirtino bėkite ten, kur šviesu ir gali būti žmonių bei šaukitės pagalbos.
• Eikite šaligatviu veidu į gatvės judėjimą, toliau nuo kelkraščio kad plėšikas negalėtų nepastebėtas prie jūsų privažiuoti iš nugaros.
• Niekada nevaikščiokite kalbėdami, rinkdami teksto žinutes mobiliuoju telefonu ar klausydamiesi muzikos per ausines – tai nukreipia Jūsų dėmesį nuo to, kas vyksta aplinkui, sulėtina reakciją, tampate lengva auka.
• Jeigu naudojatės bankomato paslaugomis įsitikinkite ar šalia nėra įtartinų asmenų, ar niekas nestebi, kaip renkate savo mokėjimo kortelės kodą. Paėmę pinigus iš bankomato jų neskaičiuokite, o skubiai įsidėkite į kišenę, rankinę ar kitą saugią vietą.
• Jei dažnai tenka vaikščioti nesaugiais maršrutais būtų gerai turėti dujų balionėlį ar net dujinį pistoletą. Svarbiausia – ne turėti apsisaugojimo priemonę, o mokėti ir spėti laiku ja pasinaudoti.
• Garsus šauksmas – geriausia signalizacija, išgąsdinanti ar bent akimirkai sutrikdanti užpuoliką. Didelė tikimybė, kad netoliese bus žmonių, kurie suskubs Jums padėti.
• Jeigu vis dėl to Jūs buvote apiplėštas, kuo skubiau kreipkitės į policiją. Bėkite į artimiausią namą, prašykite praeivių telefono paskambinti nemokamu policijos numeriu. Kuo greičiau pranešite apie įvykdytą nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė sulaikyti plėšikus ir rasti dar neparduotus Jūsų daiktus.

Atnaujinta: 2017 08 23