Kriminalinės policijos istorija

Lietuvos kriminalinė policija 2018-ais metais švęs garbingą 100-mečio jubiliejų. Kokia gi buvo jos sukūrimo ir vystymosi istorija?

Pirmieji kriminalinės policijos (tuo metu vadintos milicija) darbai Lietuvoje buvo pradėti organizuoti 1918 m. spalio 27 d. Tarp pirmųjų kriminalinės policijos darbuotojų buvo trys žydų, du lenkų, trys rusų, vienas baltarusių ir du lietuvių tautybės atstovai, iš kurių nė vienas nemokėjo kalbėti lietuviškai.

  • 1920 m. vasario 7 d. Piliečių apsaugos departamento milicijos skyrių reorganizavus į savarankišką Milicijos departamentą, kurio direktoriumi buvo paskirtas pulkininkas leitenantas P. Sližys, visoje Lietuvoje dirbo 60 slaptų kriminalinės milicijos agentų.
  • 1920 m. rugsėjo 1 d. įkurtas Lietuvos kriminalinės milicijos centro biuras, kurio vedėju paskirtas A. Veselis.
  • 1924 m. sausio 15 d. vidaus reikalų ministras K. Žalkauskas pasirašė įsakymą, pagal kurį visi milicijos valdininkai ir tarnautojai nuo sausio 1 dienos pavadinti policijos valdininkais ir tarnautojais. Tokiu būdu Lietuvos milicija reorganizuota į policiją. Lietuvos policija buvo suskirstyta į viešąją, kriminalinę, geležinkelių, pasienio, privatinę, saugumo bei policijos rezervą.
  • 1926 m. įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos legitimacijos ženklas, kuris galiojo iki 1933 m. Ženklo autorius – dailininkas A. Žmuidzinavičius.
  • 1927 m. sausio 1 d. kriminalinė policija sujungta su politine (saugumo) policija ir gavo bendrą pavadinimą Kriminalinė policija. Panaikintas Piliečių apsaugos departamento kriminalinis skyrius ir įsteigtas savarankiškas Kriminalinės policijos centras, pavaldus vidaus reikalų ministrui.
  • 1928 m. kovo 13 d. vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas Kriminalinės policijos statutas.
  • 1931 m. balandžio 1 d. atsistatydinus vidaus reikalų ministrui P. Aravičiui, vidaus reikalų ministru paskirtas kriminalinės policijos direktorius pulkininkas leitenantas S. Rusteika, kuris nustatė, kad Lietuvos kriminalinės policijos diena bus švenčiama kasmet spalio mėnesio 27 dieną.
  • 1934 m. gegužės 7–12 d. Vienoje įvyko Tarptautinės kriminalinės policijos komisijos (Interpolo) 10-asis jubiliejinis posėdis. Lietuvos delegaciją sudarė Valstybės saugumo departamento direktorius J. Statkus, kaip nuolatinis Tarptautinės kriminalinės policijos komisijos narys, ir vidaus reikalų ministerijos juristas A. Jakobas. 1934–1940 m. minėtoje komisijoje Lietuvai atstovavo Kriminalinės policijos viršininkas P. Pamataitis, nuo 1935 m. jis paskirtas komisijos vicepirmininku (viceprezidentu). Prieškario Lietuva buvo trečiąja pasaulio valstybe (po Vokietijos ir Danijos), pripažinusia Interpolą.
  • 1935 m. sausio 1 d. Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas buvo pervadintas į Policijos departamentą ir patvirtinta jo nauja struktūra. Policijos departamento direktoriumi paskirtas K. Svilas. Kriminalinė policija pradėjo veikti kaip atskira Valstybės saugumo departamento dalis.
  • 1936 m. sausio 1 d. Lietuvos kriminalinė policija, bendradarbiaudama su įžymiais mokslininkais, kriminalistikos specialistais, pradėjo leisti žinybinį žurnalą „Kriminalistikos žinynas”. Iš viso buvo išleisti 33 žurnalo numeriai. Žurnalo redaktoriumi buvo Valstybės saugumo departamento direktorius A. Povilaitis, o leidėju – B. Kalvaitis.
  • 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvą okupuojant Sovietinei armijai), Lietuvos kriminalinėje policijoje iš viso buvo 227 etatai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kriminalinė policija buvo suformuota iš sovietmečiu Lietuvoje veikusių to meto svarbiausių ir pagrindinių milicijos tarnybų – kriminalinės paieškos, kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu ir spekuliacija (KSNG), 6-ojo skyriaus, skirto kovai su organizuotu nusikalstamumu, padalinių.

  • 1990 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai priėmus Policijos įstatymą, milicija Lietuvoje buvo reorganizuota į policiją. Kriminalinė policija, arba dar vadinama neuniformuotoji policija, buvo priskirta prie respublikinės policijos rūšių. Taip pat buvo įsteigta Policijos departamento Kriminalinės policijos vyriausioji valdyba – naujas kriminalinės policijos struktūrinis padalinys, sudarytas iš atskirų nusikaltimų rūšių tyrimo struktūrinių padalinių, pavadintų biurais: Organizuoto nusikalstamumo, Operatyvinės žvalgybos, Ekonominių nusikaltimų, Kriminalinio tyrimo ir Kriminalinių ekspertizių.
  • 1991 m. balandžio 4 d. įsteigta Greitojo reagavimo rinktinė „Aras“.
  • 2001 m. vykdant Policijos departamento reorganizaciją, buvo reorganizuota ir kriminalinė policija, įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Jo vadovu paskirtas V. Telyčėnas.
  • 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos baudžiamajam, baudžiamojo proceso bei bausmių vykdymo kodeksams ir siekiant į policijos įstaigų sudėtį inkorporuoti kvotos ir tardymo padalinius, buvo reorganizuoti Policijos bei Tardymo departamentai. Policijos įstaigos tapo ikiteisminio tyrimo įstaigomis ir į Lietuvos kriminalinės policijos biurą įsiliejo dalis Tardymo departamento darbuotojų.
  • 2013 m. liepos 1 d. reaguojant į šiuolaikinio nusikalstamumo keliamus iššūkius, pertvarkyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro struktūra ir užtikrintas naujai pavestų funkcijų vykdymas. Įsteigta Turto susigrąžinimo valdyba, sustiprinti kovos su terorizmu, elektroninėje erdvėje padarytų nusikaltimų tyrimo ir kt. padaliniai. Pertvarkytas darbas su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis ir sustiprintas informacijos analizės sektorius. Optimizuotas darbas kriminalinės policijos informacinių technologijų srityje. Lietuvos kriminalinės policijos biurui suteikta teisė ir pareiga koordinuoti ir kontroliuoti teritorinių policijos įstaigų veiklą kriminalinės žvalgybos vykdymo ir ikiteisminio tyrimo atlikimo srityse. Taip pat atsisakyta centrinei kriminalinės policijos įstaigai nebūdingų funkcijų.
  • 2014 m. vasario 3 d. įsteigtas modernus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės žvalgybos mokymo centras, kuriame organizuojami intensyvūs kriminalinės žvalgybos mokymai kriminalinės policijos pareigūnams.
  • 2014–2015 m. vykdant kriminalinės policijos pertvarką, apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose įkurti specializuoti kriminalinės policijos padaliniai, kuriuose sutelkti pagrindiniai teritorinių policijos įstaigų ištekliai ir aukščiausios kompetencijos. Reglamentuota vienoda analogiškų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos padalinių kompetencija, supaprastintos nesunkių nusikaltimų tyrimo procedūros, optimizuotas ir sustiprintas ikiteisminis tyrimas. Tolygiai paskirstyti šalies kriminalistų darbo krūviai. Suefektyvinta kriminalinė žvalgyba, kuri nuo šiol yra sukoncentruota apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų specializuotuose kriminalinės policijos padaliniuose. Taip pat apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose pertvarkytas darbas su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis ir sustiprinta analitinė veikla.
  • 2016 m. balandžio 11 d. – įgyvendintas centrinės kriminalinės policijos įstaigos – Lietuvos kriminalinės policijos biuro – veiklos optimizavimas. Sustiprintas šalies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos padalinių koordinavimas ir kontrolė, rezultatų stebėsena ir analizė, rekomendacijų, praktinės ir metodinės pagalbos teikimas. Taip pat sustiprintos ir prioritetinės veiklos sritys: organizuoto nusikalstamumo, terorizmo, nelegalios narkotikų apyvartos, nusikaltimų elektroninėje erdvėje, prekybos žmonėmis užkardymas, atskleidimas ir tyrimas, nusikalstamu būdu įgyto turto išieškojimas. Pagerintas tarptautinio bendradarbiavimo koordinavimas. Užtikrintas kokybiškesnis kriminalinės žvalgybos mokymo procesas. Sustiprinta informacijos analizės sritis ir šalies mastu įgyvendinta nauja strateginės informacijos analizės metodologija.
Paskutinė atnaujinimo data: 2017-11-07