DUK

  • Patarimai eismo dalyviams 13
    • 1.

      Kaip sumokėti baudą?

    • 2. Saugaus elgesio geležinkeliuose taisyklėse

      Lietuvos geležinkelių parengtos saugaus elgesio geležinkeliuose bei keleivių asmens ir turto apsaugos rekomendacijos: 

      • Radus be priežiūros paliktus krepšius, kitus įtartinus daiktus draudžiama juos liesti, bandyti atidaryti, patraukti į kitą vietą, tol kol nebus išsiaiškinta, kam šie daiktai priklauso ir kas juos paliko arba kol jų nepatikrins atitinkamų tarnybų specialistai. Pastebėję be priežiūros paliktus krepšius, kitus įtartinus daiktus prašome apie tai nedelsiant pranešti objektą saugantiems apsaugos ar jame dirbantiems geležinkelio darbuotojams, o jeigu jų nesimato, paskambinti policijai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
      • Kol bus išsiaiškinta kam priklauso rasti daiktai ir kas juos paliko ar jų patikrinti atvyks atitinkamų tarnybų specialistai, prašome imtis priemonių, kad prie rastų daiktų negalėtų prieiti pašaliniai asmenys bei vykdyti objektą saugančių apsaugos darbuotojų, o jeigu jų nėra, telefonu perduodamus policijos pareigūnų nurodymus.
      • Gavę informaciją (grasinimą) apie planuojamą (rengiamą) sprogimą ar kitokią nusikalstamą veiką prieš geležinkelio objektus, apie tai nedelsiant reikia pranešti objektą saugantiems apsaugos darbuotojams ar jame dirbantiems geležinkelio darbuotojams, o jeigu jų nesimato, paskambinti policijai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
      • Pastebėję geležinkelio objekte vykdomą neteisėtą veiką ar sužinoję apie jos padarymą, prašome paskambinti policijai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 3. Policijos naudojami transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisai

      Šie greičio matavimo prietaisai turi galimybę atmintyje kaupti matavimo duomenis

      Berkut R

      „Berkut R“ – radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti tiek stacionariai, tiek važiuojant patruliniu automobiliu. Greičio matavimo diapazonas – nuo 20 iki 250 km/val. Greičio matavimo paklaida visame matavimo diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį ir matavimo laiką. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.

      VIZIR

      „VIZIR“ – radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaisas. Paklaida stacionariame greičio matavimo režime ± 1 km/val.; patruliniame greičio matavimo režime ± 2 km/val.; matuojamas transporto priemonių judėjimo greitis nuo 20 iki 250 km/val.; patrulinio automobilio judėjimo greitis, vykdant matavimą nuo 30 iki 150 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį. Prietaisas fiksuoja transporto priemonės greitį, matavimo datą ir laiką bei pažeidimo vaizdą. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.

      Unipar SL 700

      „Unipar SL 700“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 8 iki 350 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą ir laiką. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.

      Traffi Patrol XR

      „Traffi Patrol XR“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 320 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą ir laiką. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.

      TruCAM

      „TruCAM“ – Lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 320 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą, laiką bei pažeidimo vaizdą. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.

      TruSpeed

      „TruSpeed“ – Lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 320 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą ir laiką. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.

      Trip-track

      „Trip-track“ – prietaisas, skirtas automobilio vidutiniam važiavimo greičiui matuoti. Matavimo metodas pagrįstas laiko ir kelio atkarpos išmatavimu ir vidutinio greičio apskaičiavimu. Visi matavimų duomenys parodomi displėjuje. Prietaisas fiksuoja transporto priemonės greitį, datą, laiką bei padaro vaizdo įrašą. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.

      Berkut VIZA

      „Berkut VIZA“ – mobili radiolokacinė transporto priemonių važiavimo greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo sistema. Leistinos paklaidos: stacionarus greičio matavimo režimas ±1 km/val., patrulinis greičio matavimo režimas ± 2 km/val.; matavimo ribos: matuojamų transporto priemonių judėjimo greitis nuo 20 iki 250 km/val., patrulinio automobilio patruliniame režime judėjimo greitis nuo 30 iki 150 km/val. Prietaisas fiksuoja transporto priemonės greitį, datą, laiką bei padaro vaizdo įrašą. Matavimų duomenys saugomi prietaiso atmintyje.

      MultaRadar S580

      „MultaRadar S580“ – stacionariai į apsauginę dėžę montuojamas radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas. Greičio matavimo diapazonas – 20 iki 250 km/val. Greičio matavimo paklaida, kai užfiksuotas greitis nuo 20 iki 100 km/val. ±3 km/val., kai >100 km/val. – ±3 %. Prietaisas matuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių, tiek abejomis kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį. Prietaisui užfiksavus leistino greičio viršijimo atvejį yra daroma pažeidimo fotonuotrauka, kurioje matoma greitį viršijusi transporto priemonė, jos valstybinis numeris ir vairuotojo veidas. Duomenys iš greičio matuoklio iškarto siunčiami į duomenų centrą.

      Sensys MSSS

      „Sensys MSSS“ – mobilus radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas montuojamas arba į transporto priemonę, arba ant trikojo stovo. Greičio matavimo diapazonas – 3 iki 300 km/val. Greičio matavimo paklaida, kai užfiksuotas greitis nuo 3 iki 100 km/val. ±1 km/val., kai >100 km/val. – ±1%. Prietaisas matuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių, tiek abejomis kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį. Prietaisui užfiksavus leistino greičio viršijimo atvejį yra daroma pažeidimo fotonuotrauka, kurioje matoma greitį viršijusi transporto priemonė, jos valstybinis numeris ir vairuotojo veidas. Duomenys iš greičio matuoklio perduodami į duomenų centrą.

      MultaRadar C

      „MultaRadar C“ – mobilus radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas montuojamas arba į transporto priemonę, arba ant trikojo stovo. Greičio matavimo diapazonas – 20 iki 250 km/val. Greičio matavimo paklaida, kai užfiksuotas greitis nuo 20 iki 100 km/val. ±3 km/val., kai >100 km/val. – ±3%. Prietaisas matuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių, tiek abejomis kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį. Prietaisui užfiksavus leistino greičio viršijimo atvejį yra daroma pažeidimo fotonuotrauka, kurioje matoma greitį viršijusi transporto priemonė, jos valstybinis numeris ir vairuotojo veidas. Duomenys iš greičio matuoklio iškarto siunčiami į duomenų centrą.

      Šie greičio matavimo prietaisai, neturintys galimybės atmintyje kaupti matavimo duomenų, nuo 2011-03-01 policijos nenaudojami

      Traffi Patrol

      „Traffi Patrol“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 300 km/val. Greičio matavimo paklaida iki 100 km/val. yra ±2 km/val., o virš 100 km/val. – ±2 proc. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį ir atstumą iki jos.

      Ultra Lyte

      „Ultra Lyte“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 300 km/val. Greičio matavimo paklaida visame matavimo diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį ir atstumą iki jos.

      Ultra Lyte Compact

      „Ultra Lyte Compact“ – lazerinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas, skirtas naudoti stacionariai. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 320 km/val. Greičio matavimo paklaida visame diapazone – ±2 km/val. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį ir atstumą iki jos.

      Video-LAVEG

      „Video-LAVEG“ – lazerinė transporto priemonių važiavimo greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo sistema. Greičio matavimo diapazonas – nuo 0 iki 250 km/val. Greičio matavimo paklaida, kai užfiksuotas greitis nuo 3 iki 100 km/val. ±3 km/val., kai >100 km/val. – ±3%. Prietaisas leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, fiksuoja transporto priemonės greitį, atstumą iki jos, datą ir laiką bei pažeidimo vaizdą.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 4. Saugaus eismo kelyje atmintinė
       

      Norėdamas (-a) pereiti kelią (gatvę):

      1. Susirask perėjimui skirtą vietą – pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Ateik iki jos ir sustok. Kelią pereik ten, kur jis gerai matomas į abi puses. Neik ten, kur kelią (gatvę) užstoja kliūtys. 
      2. Atsistok toliau nuo šaligatvio ar važiuojamosios dalies krašto.
      3. Apsidairyk į abi puses: pasižiūrėk į kairę, į dešinę ir įsiklausyk.
      4. Praleisk važiuojančias transporto priemones. Vėl apsidairyk ir įsiklausyk.
      5. Jei transporto priemonės nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėk į kairę. Gali eiti.
      6. Eik per kelią (gatvę) statmenai, o ne įstrižai.
      7. Eidamas (-a) stebėk kelią ir klausykis.
      8. Kelyje (gatvėje) niekada neskubėk – elkis ramiai.
      9. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eik tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, t. y. kairiąja kelio puse.

      Vairuotojas ir keleivis (-iai), važiuodami automobiliu, turi būti užsisegę saugos diržus.

      Pėsčiasis, eidamas neapšviestu kelkraščiu (važiuojamosios dalies kraštu) tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. 

      Prisimink, geriausias patarėjas kelyje – atidumas, drausmingumas ir atsargumas.

      Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 5. Transporto priemonės savininko atmintinė
    • 6. Apie šviesos prietaisų naudojimą
    • 7. Dėl padangų žymėjimo

      Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio (Eismo saugumo užtikrinimas) 9 dalyje reglamentuota, kad policija, užtikrindama eismo saugumą, kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą keliuose.

      • Kelių eismo taisyklių 229 punktas: Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.
      • Kelių eismo taisyklių 230 punktas: Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
      • Automobiliuose ir jų priekabose, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).
      • Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:
        • M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).
        • M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).
        • M3 klasės – 2,0 mm.
      Atkreiptinas dėmesys: Transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 43 eurų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d.).

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 8.

      Užsisegti saugos diržą turi tapti įpročiu

      Kas įvyksta automobiliui važiuojant 80 km/val. greičiu ir susidūrus su kita transporto priemone ar atsitrenkus į kliūtį?:

      • praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu;
      • po 0,039 sek. vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį apie 15 centimetrų;
      • po 0,044 sek. vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą;
      • po 0,050 sek., sumažėjus automobilio greičiui, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti inercijos jėga 80 kartų didesnė už jų svorio jėgą;
      • po 0,068 sek. vairuotojas 9 tonų jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį;
      • po 0,092 sek. vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis galvomis trenkiasi į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinas traumas;
      • po 0,100 sek., atsitrenkęs į vairą, vairuotojas nubloškiamas atgal;
      • po 0,110 sek. automobilis palengva pradeda judėti atgal;
      • po 0,113 sek. už vairuotojo sėdintis keleivis, jei jis taip pat neužsisegęs saugos diržo, atsiduria vienoje linijoje su vairuotoju, t. y., trenkiasi į vairuotojo sėdynę ar patį vairuotoją ir susižeidžia (dažniausiai mirtinai arba patiria sunkias traumas);
      • po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis...

      Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės dalis...  

      Užsegtas saugos diržas nuo žūties išgelbėja 40–60 proc. vairuotojų ir keleivių.

      Kelių eismo taisyklės primena:

      • Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
      • Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
      • Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
      • Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
      • Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

      Kelių eismo taisyklių XXVI skyrius. Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas

      1. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
      2. Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
      3. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
      4. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
        1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
        2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
        3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
        4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
        5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
      5. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 ar 1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 77/541/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir tvirtinimo sistemas, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.
      6. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
      7. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
      8. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
      9. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
      10. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
      11. Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma. 

      Vairuotojai, nepamirškite, kad esate atsakingi ne tik už save, bet ir už tuos, kurie važiuoja kartu su Jumis.

      Vairuotojai ir keleiviai, niekada neabejokite saugos diržo reikalingumu – jį privalote užsisegti!

      Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas

      134 straipsnis. Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas

      Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 28 iki 57 eurų.

      Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo 57 iki 86 eurų.

      Atnaujinta: 2017 11 20

    • 9. Kodėl reikalingas atšvaitas?

      Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruotas 3 161 eismo įvykis. Žuvo 241 žmogus, 3 777 sužeisti. Palyginti su 2014 metais, žmonių žuvo 26 (arba 9,7 proc.) mažiau, sužeista žmonių 8 (arba 0,2 proc.) mažiau, eismo įvykių – 94 (arba 2,9 proc.) mažiau.

      • Žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų – 83 (2014 metais – 91, 2013 metais – 87, 2012 metais – 101, 2011 metais – 98, 2010 metais – 92).
      • Tarp žuvusiųjų – 164 vyrai ir 74 moterys. Daugiausia žuvo 65 metų ir vyresni žmonės – 66, 25–34 metų – 38 ir 35–44 metų – 34.
      • Eismo įvykiuose žuvo 12 nepilnamečių, t. y. 12 (arba 50 proc.) mažiau negu 2014 metais. Žuvę nepilnamečiai sudarė 5 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. 2014 metais žuvo 24 nepilnamečiai, 2013 metais – 11, 2012 metais – 14, 2011 metais – 19, 2010-aisiais – 17.
      • Žuvo:
        • 81 pėsčiasis (28, arba 25,7 proc., mažiau negu 2014 metais) – jie sudarė 33,6 proc. visų žuvusių žmonių. 60 pėsčiųjų (arba 74,1 proc.) žuvo tamsiuoju paros metu, t. y. 11 mažiau negu 2014 metais. Daugiausia pėsčiųjų žuvo lapkričio mėn. – 19 (iš jų 16 – tamsiuoju paros metu) ir gruodžio mėn. – 17 (iš jų 14 – tamsiuoju paros metu).
          Užregistruoti 472 eismo įvykiai, kai pėstieji nukentėjo pėsčiųjų perėjose: 20 pėsčiųjų žuvo ir 472 buvo sužeisti.
          Dėl pėsčiųjų kaltės pėsčiųjų perėjose įvyko 32 eismo įvykiai (dažniausia eismo įvykio priežastis – šviesoforo signalų nepaisymas): 1 eismo dalyvis žuvo ir 33 sužeisti;
        • 80 vairuotojų (4, arba 5,3 proc., daugiau negu 2014 metais) – jie sudarė 33,2 proc. žuvusių žmonių, tarp jų – 11 motociklų vairuotojų (2, arba 22,2 proc., daugiau negu 2014 metais);
        • 56 keleiviai (5, arba 8,2 proc., mažiau) – sudarė 23,2 proc. žuvusiųjų;
        • 21 dviračių vairuotojas (2, arba 10,5 proc., daugiau) – sudarė 8,7 proc. žuvusiųjų. 15, arba 71,4 proc., šių eismo dalyvių žuvo šviesiuoju paros metu. Daugiausia šių eismo dalyvių – po 4 žuvo birželio ir gruodžio mėnesiais;
        • 1 mopedo vairuotojas (toks pat skaičius kaip ir 2014 metais).
      • Sužeisti: 1 238 keleiviai, 1 209 vairuotojai, 955 pėstieji, 260 dviračių vairuotojų, 65 mopedų vairuotojai, 25 motociklų keleiviai, 10 mopedų keleivių.
        • Dėl pėsčiųjų kaltės užregistruoti 258 eismo įvykiai (38 įvykiais, arba 12,8 proc., mažiau negu 2014 metais), tai sudarė 8,2 proc. visų eismo įvykių. Žuvo 25 žmonės (15, arba 37,5 proc., mažiau) ir 244 sužeisti (27, arba 10 proc., mažiau). Dėl neblaivių šių eismo dalyvių kaltės – 45 eismo įvykiai: žuvo 4, sužeisti 42.
        • Dėl dviračių vairuotojų kaltės – 137 eismo įvykiai (48, arba 25,9 proc., mažiau). Žuvo 9 žmonės (tiek pat kaip ir 2014 metais), 139 sužeisti (45, arba 24,5 proc., mažiau). Dėl neblaivių šių eismo dalyvių kaltės – 25 eismo įvykiai (6, arba 19,4 proc., mažiau): žuvo 1 (1 mažiau), sužeisti 25 (5, arba 16,7 proc., mažiau).
      Vis dar dauguma pėsčiųjų, eidami keliu tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose) neturi prie drabužių prisisegę atšvaito, nesineša žibinto ar kito šviesą atspindinčio daikto, nevilki ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais.

      Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus. Tai pavojinga situacija – pėsčiasis gali būti ne tik kliudytas, sužeistas, jis gali patirti ir mirtinas traumas. Dar pavojingesnė situacija, kai transporto priemonės kelyje prasilenkia: vairuotojai, trumpam apakinti žibintų šviesų, gali nepastebėti priekyje esančių kliūčių, taip pat einančių pėsčiųjų ar važiuojančių dviračiu ir juos kliudyti.

      Su atšvaitu (žibintu) einantį ar dviračiu (vežimu) važiuojantį žmogų, vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį, saugiai prasilenktų su pėsčiuoju (dviračio vairuotoju, vadeliotoju), esant būtinumui – sustotų.

      Kaip naudoti atšvaitą?

      • Atšvaitą prie drabužių reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas kitiems eismo dalyviams.
      • Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, prisegame prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
      • Atšvaitą-juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
      • Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis, kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.
      Tai svarbu:

      Jei turite tik vieną atšvaitą, jį pritvirtinkite (prisisekite) prie drabužių dešinėje pusėje.

      Tamsoje ar esant blogam matomumui, palyginti su šviesiuoju paros metu, pėsčiajam, dviračio vairuotojui, vadeliotojui tikimybė patekti į eismo įvykį padidėja keletą kartų. Be to, nelaimės atveju padariniai būna daug skaudesni.

      Kelių eismo taisyklės primena:

      • Vairuotojams: Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
      • Pėstiesiems: Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
      • Dviračių vairuotojams: Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
      • Vadeliotojams: Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių, gyvulių ar paukščių voros pusėje turi degti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos šviesos. Jeigu nurodytų žibintų pritvirtinti negalima, juos kairėje gyvulių ar paukščių pusėje turi nešti varovai. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementaisLietuvos
      • Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 1 dalis: Pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas – užtraukia baudą nuo 23 iki 40 eurų.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 10. Kaip saugiai vežti vaikučius automobiliu
         

      Atsisiųsti leidinį

         

       

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 11. Patarimai dviračių vairuotojams

      Metų laikai, su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos, įtakoja transporto priemonių eismo intensyvumą, važiavimo greitį, nuo kurių didele dalimi priklauso ne tik tikimybė patekti į eismo įvykį, bet ir jo padariniai.

      Ruduo ir žiema visiems eismo dalyviams gana sudėtingas laikotarpis. Na, o transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą. Vairuoti – vadinasi, numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti. Sumanus (protingas) vairuotojas važiavimo greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja, greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.

      Kiekvienam vairuotojui reikėtų tinkamai įvertinti tai, kad rudenį–žiemą:

      • Važiuojama gerokai mažesniu greičiu, laikomasi saugaus (didesnio) atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės.
      • Būtina tinkamai ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai).
      • Kelyje yra ir kiti eismo dalyviai – pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai. Tad vairuotojai ypač atidūs turi būti važiuodami kelyje tamsiuoju paros metu, prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio keliuose.
      • Nuolat keičiasi eismo sąlygos.

      Kelių eismo taisyklių 126 punktas: Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereiklalauja kitaip.

      Kelių eismo taisyklių 127 punktas: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

      Kelių eismo taisyklių 128 punktas: Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

      Kelių eismo taisyklių XV skyrius „Važiavimo greitis“

      • Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
      • Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu.
      • Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
        • lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val greičiu,
        • greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu,
        • keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
      Atkreiptinas dėmesys: Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
      • Atsakomybė už nustatyto važiavimo greičio viršijimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnyje (Nustatyto greičio viršijimas).

      Būtina tinkamai pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai ir kt.)

      Prieš kiekvieną kelionę vairuotojas iš anksto turi pasirūpinti savo vairuojamos transporto priemonės technine būkle. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reglamentuota, kad mūsų šalyje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklių numatytus atvejus.

      Vairuotojams nepamiršti pasikeisti automobilių padangas įpareigoja Kelių eismo taisyklės (230 punktas): nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

      Vairuotojas, atsižvelgdamas į tai, kokiais keliais jam dažniausiai tenka važinėti, pasirinkdamas padangas žiemos sezonui, turėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Dygliuotas padangas tikslinga būtų rinktis tais atvejais, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais.

      Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų transporto priemonės šviesos (artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai), stiklų ir šoninių veidrodėlių apšildymo, paties automobilio šildymo sistema.

      Keletas praktiškų patarimų vairuotojams (kad rudenį–žiemą išvengtumėte nemalonumų kelyje)

      • Venkite kelionių ypač blogomis meteorologinėmis sąlygomis. Atsižvelgdami į eismo sąlygas (lyja, sninga, plikledis, blogas matomumas), pasirinkite saugų greitį, laikykitės reikiamo atstumo iki kitos transporto priemonės. Visada išvažiuokite gerokai anksčiau negu, pavyzdžiui, vasarą.
      • Patikrinkite akumuliatorių, jei jo konstrukcija tai leidžia.
      • Patikrinkite (pakeiskite) žvakes, taip pat aušinimo skystį, kad jis neužšaltų.
      • Stiklų plovimo vandenį pakeiskite atitinkamu koncentratu, neužšąlančiu minusinėje temperatūroje.
      • Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, kad nebūtų nusidėvėję jų šepetėliai.
      • Sutepkite durų / bagažinės atrakinimo spyneles, taip pat jų ir liuko sandarinimo gumas, kad jos neužšaltų (neprišaltų) esant atodrėkiui ar paspaudus šaltukui.
      • Turėkite stiklų valymo grandiklį. Prieš važiuodami, būtinai nusivalykite apsnigusius (apšąlusius) stiklus, automobilio stogą, jei ant jo yra sniego.
      • Pakeiskite kuro / oro filtrus (jei jau artėja laikas keisti, nes tai geriau padaryti prieš žiemą, nelaukiant pavasario).
      • Venkite per didelis šalčius plauti automobilį, jei po to jis stovės lauke.
      • Venkite ilgam palikti per šalčius automobilį su užtrauktu rankiniu stabdžiu.
      • Turėkite šiltas pirštines (laikykite jas automobilio daiktinėje, prireikus jomis pasinaudosite valydami sniegą nuo automobilio, taip pat vairuodami, jei vairas ne odinis).
      • Atkreipkite dėmesį, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms (transporto priemonių spūstys, slidus kelias, nenumatytos kitos kliūtys), sunaudojama daugiau degalų.
      • Pirkdami padangas, atkreipkite dėmesį į jų pagaminimo metus: padangoje esančiame įraše (spaude) du pirmieji skaičiai žymi savaitę, kiti du skaičiai – pagaminimo metus. Kuo senesnės padangos, tuo jų eksploatacinės savybės tampa blogesnės.
      Nepamirškite, kad eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys.

      Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.

      Esi pradedantysis vairuotojas ir pažeidei KET? Tu turi tai žinoti

      Pradedantysis vairuotojas - asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

      Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį pradedantieji vairuotojai turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata.

      Papildomas vairuotojų mokymas privalomas pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su vairuotojų pareigų pėstiesiems, lenkimo taisyklių, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, eismo reguliavimo signalų nesilaikymu, taip pat ir įspėjamųjų signalų naudojimo, važiavimo per sankryžas, vairuotojų naudojimosi saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu daugiau kaip 10 km/val. ir transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0 promilių iki 0,4 promilės), taip pat sukėlusiems eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata.

      Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

      Pradedantysis vairuotojas, per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą aukščiau nurodyta tvarka.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 12. Patarimai vairuotojams

      Metų laikai, su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos, įtakoja transporto priemonių eismo intensyvumą, važiavimo greitį, nuo kurių didele dalimi priklauso ne tik tikimybė patekti į eismo įvykį, bet ir jo padariniai.

      Ruduo ir žiema visiems eismo dalyviams gana sudėtingas laikotarpis. Na, o transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą. Vairuoti – vadinasi, numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti. Sumanus (protingas) vairuotojas važiavimo greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja, greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.

      Kiekvienam vairuotojui reikėtų tinkamai įvertinti tai, kad rudenį–žiemą:

      • Važiuojama gerokai mažesniu greičiu, laikomasi saugaus (didesnio) atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės.
      • Būtina tinkamai ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai).
      • Kelyje yra ir kiti eismo dalyviai – pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai. Tad vairuotojai ypač atidūs turi būti važiuodami kelyje tamsiuoju paros metu, prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio keliuose.
      • Nuolat keičiasi eismo sąlygos.

      Kelių eismo taisyklių 126 punktas: Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereiklalauja kitaip.

      Kelių eismo taisyklių 127 punktas: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

      Kelių eismo taisyklių 128 punktas: Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

      Kelių eismo taisyklių XV skyrius „Važiavimo greitis“

      • Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
      • Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu.
      • Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
        • lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val greičiu,
        • greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu,
        • keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
      Atkreiptinas dėmesys: Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
      • Atsakomybė už nustatyto važiavimo greičio viršijimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnyje (Nustatyto greičio viršijimas).

      Būtina tinkamai pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai ir kt.)

      Prieš kiekvieną kelionę vairuotojas iš anksto turi pasirūpinti savo vairuojamos transporto priemonės technine būkle. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reglamentuota, kad mūsų šalyje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklių numatytus atvejus.

      Vairuotojams nepamiršti pasikeisti automobilių padangas įpareigoja Kelių eismo taisyklės (230 punktas): nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

      Vairuotojas, atsižvelgdamas į tai, kokiais keliais jam dažniausiai tenka važinėti, pasirinkdamas padangas žiemos sezonui, turėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Dygliuotas padangas tikslinga būtų rinktis tais atvejais, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais.

      Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų transporto priemonės šviesos (artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai), stiklų ir šoninių veidrodėlių apšildymo, paties automobilio šildymo sistema.

      Keletas praktiškų patarimų vairuotojams (kad rudenį–žiemą išvengtumėte nemalonumų kelyje)

      • Venkite kelionių ypač blogomis meteorologinėmis sąlygomis. Atsižvelgdami į eismo sąlygas (lyja, sninga, plikledis, blogas matomumas), pasirinkite saugų greitį, laikykitės reikiamo atstumo iki kitos transporto priemonės. Visada išvažiuokite gerokai anksčiau negu, pavyzdžiui, vasarą.
      • Patikrinkite akumuliatorių, jei jo konstrukcija tai leidžia.
      • Patikrinkite (pakeiskite) žvakes, taip pat aušinimo skystį, kad jis neužšaltų.
      • Stiklų plovimo vandenį pakeiskite atitinkamu koncentratu, neužšąlančiu minusinėje temperatūroje.
      • Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, kad nebūtų nusidėvėję jų šepetėliai.
      • Sutepkite durų / bagažinės atrakinimo spyneles, taip pat jų ir liuko sandarinimo gumas, kad jos neužšaltų (neprišaltų) esant atodrėkiui ar paspaudus šaltukui.
      • Turėkite stiklų valymo grandiklį. Prieš važiuodami, būtinai nusivalykite apsnigusius (apšąlusius) stiklus, automobilio stogą, jei ant jo yra sniego.
      • Pakeiskite kuro / oro filtrus (jei jau artėja laikas keisti, nes tai geriau padaryti prieš žiemą, nelaukiant pavasario).
      • Venkite per didelis šalčius plauti automobilį, jei po to jis stovės lauke.
      • Venkite ilgam palikti per šalčius automobilį su užtrauktu rankiniu stabdžiu.
      • Turėkite šiltas pirštines (laikykite jas automobilio daiktinėje, prireikus jomis pasinaudosite valydami sniegą nuo automobilio, taip pat vairuodami, jei vairas ne odinis).
      • Atkreipkite dėmesį, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms (transporto priemonių spūstys, slidus kelias, nenumatytos kitos kliūtys), sunaudojama daugiau degalų.
      • Pirkdami padangas, atkreipkite dėmesį į jų pagaminimo metus: padangoje esančiame įraše (spaude) du pirmieji skaičiai žymi savaitę, kiti du skaičiai – pagaminimo metus. Kuo senesnės padangos, tuo jų eksploatacinės savybės tampa blogesnės.
      Nepamirškite, kad eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys.

      Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.

      Esi pradedantysis vairuotojas ir pažeidei KET? Tu turi tai žinoti

      Pradedantysis vairuotojas - asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

      Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį pradedantieji vairuotojai turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata.

      Papildomas vairuotojų mokymas privalomas pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su vairuotojų pareigų pėstiesiems, lenkimo taisyklių, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, eismo reguliavimo signalų nesilaikymu, taip pat ir įspėjamųjų signalų naudojimo, važiavimo per sankryžas, vairuotojų naudojimosi saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu daugiau kaip 10 km/val. ir transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0 promilių iki 0,4 promilės), taip pat sukėlusiems eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata.

      Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

      Pradedantysis vairuotojas, per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą aukščiau nurodyta tvarka.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 13. KET pažeidimai
      • Kokios nuobaudos taikomos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus?

      Išsamius duomenis apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir atsakomybės taikymą už juos, galite rasti Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainėje.

      • Ar galima baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą sumokėti dalimis?

      Taip, galima. Reikia kreiptis į tą pačią policijos įstaigą, kuri baudą skyrė.

      • Kur galima gauti pažymą apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus?

      Pažymą apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus galite gauti kreipęsi į policijos įstaigos kelių policijos padalinio darbuotojus.

      • Kur galėčiau kreiptis dėl ilgą laiką stovinčio nenaudojamo automobilio?

      Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, apdorojimo ir kitas paslaugas teikia bei paliktų ir nenaudojamų transporto priemonių priežiūrą vykdo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija. Paspaudę nuorodą, dešinėje pusėje rasite langelį „Pranešimas dėl neeksplotuojamų transporto priemonių". Paspaudę langelį, galėsite pranešti apie žinomą nenaudojamą transporto priemonę.

      • Koks leidžiamas automobilio priekinių stiklų šviesos laidumas?

      Transporto priemonė eksploatuojama Lietuvoje turi atitikti techninius reikalavimus numatytus šioje valstybėje. Nepriklausomai, kur transporto priemonė registruota, automobilių stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. priekinių šoninių stiklų.

      • Kur išduodami leidimai tamsinti automobilio stiklus?     

      Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, leidimus fiziniams asmenims, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, tamsinti automobilių priekinius šoninius bei priekinių durų stiklus, patenkančius į vairuotojo matomumo lauką į priekį 180 laipsnių kampu išduoda Lietuvos kelių policijos tarnyba (Mėnulio g. 11, Vilnius).

      • Kokiu būdu galėčiau sumokėti baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą?

      Informaciją apie baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus mokėjimo tvarką ir būdus galite rasti Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainėje.

      • Ar galiu eksploatuoti automobilį su tam tikros šviesos žibintais?

      Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos reikalavimus transporto priemonėms rasite dokumento 4.10 punkte, šioje nuorodoje. 

      Atnaujinta: 2017 08 23

  • Patarimai tėvams ir vaikams 3
    • 1. Patarimai tėvams, kaip užtikrinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje

      Kartais tėvai mano, jeigu vaikas leidžia laiką namie ir naudojasi kompiuteriu neišeidamas iš savo kambario, jis yra saugus ir nieko negali jam atsitikti. Tačiau vaikas gali patirti patyčias net neišeidamas iš namų. Todėl pateikiame kelis būdus, kaip galima įsitraukti į virtualų savo vaikų gyvenimą ir siekti užtikrinti jų saugumą.

      • Laikykite kompiuterį bendroje patalpoje ir periodiškai tikrinkite, ką jūsų vaikas su juo veikia.
      • Padėkite vaikui atskirti, ką jam galima skelbti virtualioje erdvėje, o ko nevertėtų viešinti. Svarbu vaikui paaiškinti, kokią informaciją apie save rizikinga atskleisti viešoje erdvėje.
      • Pabrėžkite slaptažodžių parinkimo ir saugojimo svarbą. Vaikai savo prisijungimo duomenis gali atskleisti artimam draugui, tačiau paaiškinkite jiems, kad to daryti nevertėtų, nes padidėja rizika, kad šie duomenys bus prieinami ir kitiems žmonėms.
      • Kalbėkite su vaiku apie bendravimo su nepažįstamaisiais galimą riziką.
      • Tėvai gali domėtis ir apsilankyti interneto erdvėse, kur dažniausiai lankosi vaikai ir paaugliai, t. y. žinoti apie tai, kokie socialiniai tinklai yra populiarūs, kodėl jie yra įdomūs vaikams, kuo gali užsiimti virtualioje erdvėje.
      • Patikrinkite, kokia informacija apie jūsų vaiką prieinama virtualioje erdvėje. Kartais užtenka suvesti vaiko vardą, pavardę į naršyklę ir pasižiūrėti, kokių duomenų rasite: kaip vaikas save pateikia internete, kur lankosi, kokius komentarus rašo ir kt. Vaikai gali neigiamai reaguoti į tokius tėvų veiksmus, tačiau jeigu šią informaciją galėjo pamatyti tėvai, vadinasi ji prieinama daugumai žmonių.
      • Įdėkite į savo namų kompiuterį filtravimo ir stebėjimo programas.

      Požymiai, galintys rodyti, kad vaikas patiria elektronines patyčias

      • Vaikui pasinaudojus kompiuteriu dažnai kyla nemalonūs jausmai (pyktis, liūdesys ir kt.).
      • Vaikas vengia kalbėti apie tai, ką veikia internete, su kuo bendrauja ir kt.
      • Dažnai kinta vaiko nuotaika.
      • Vaikas visiškai nustoja naudotis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.

      Patarimai tėvams, kurių vaikai patiria elektronines patyčias:

      • Kalbėkite su savo vaiku ir išklausykite jį. Stenkitės bendrauti nekritikuodami ir nekaltindami, net jei jums atrodo, kad patyčios prasidėjo po vaiko neatsargaus ir neapgalvoto poelgio. 
      • Identifikuokite skriaudėjus. Skriaudėjai gali stengtis išlikti anonimiški, naudotis slapyvardžiu. Tokiu atveju kreipkitės į interneto paslaugų teikėją arba į policiją.
      • Išsaugokite įrodymus, t. y. skriaudėjo laiškus ir žinutes, kad vėliau šią informaciją galima būtų parodyti tretiesiems asmenims. Ši informacija gali būti išspausdinta, bet saugoma taip, kad vaikas jos nematytų. Išsaugojus įrodymus, žeidžianti informacija gali būti pašalinama iš elektroninės erdvės.
      • Ignoruokite skriaudėją  arba parašykite jam trumpą žinutę, įspėkite - jeigu jis nenustos tyčiotis, kreipkitės į atitinkamas institucijas.
      • Paaiškinkite vaikui, kaip jis galėtų išvengti patyčių: blokuoti siuntėją, pranešti apie netinkamą kitų elgesį ir įžeidinėjimus svetainės administratoriui ar karštajai linijai (www.draugiskasinternetas.lt).
      • Jeigu skriaudėjai yra vaiko bendraklasiai ar tos pačios mokyklos mokiniai, kreipkitės į ugdymo įstaigos personalą: klasės auklėtoją, administraciją ar mokykloje dirbančius specialistus. Vaiko negalima palikti vieno spręsti elektroninių patyčių problemos, jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Todėl stebėkite savo vaikus, bendraukite su jais - tik taip sužinosite, ką vaikas išgyvena ir pastebėsite pasikeitimus jo elgesyje.
      • Taip pat kreipkitės į psichologą - jis padės susitvarkyti su patiriamais išgyvenimais ir leis vaikui išsikalbėti. Jei tokios galimybės neturite, skambinkite į nemokamas psichologinės pagalbos linijas.
      • Skatinkite vaiką būti su šeima, domėtis realaus gyvenimo pramogomis.
      • Padėkite vaikui užmegzti draugiškus santykius su bendraamžiais. Įtraukite jį į veiklas, kad vaikas galėtų susirasti naujų draugų, jaustis priimamas ir saugus. Tai padėtų atkurti vaiko savivertę, paskatintų labiau pasitikėti savimi.

      Atsakingos institucijos:

      Jei manote, kad paskelbta žeminanti informacija, patyčios žeidžia vaiko garbę ir orumą ar kyla grėsmė vaiko saugumui, kreipkitės ir į policiją. Išsiuntus informaciją šiuo elektroninio pašto adresu - info@policija.lt - ji patenka į Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybą. Ši institucija atlieka elektroninę tinklų žvalgybą ir užsiima sukčiavimo, grasinimo bei kitų sričių ikiteisminiais tyrimais.

      Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija užtikrina asmens duomenų apsaugą.

      Ryšių reguliavimo tarnyboje veikianti karštoji linija priima ir nagrinėja pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį ir (arba) neteisėtą veiklą internete. Pranešimo formą galima užpildyti apsilankius interneto puslapyje www.draugiskasinternetas.lt

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 2. Patarimai tėvams

      Kaip saugoti vaikus nuo tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo?

      Vaikai ir jaunimas dėl savo amžiaus ypatumų, pomėgio rizikuoti ir smalsumo neretai pradeda bandyti ar vartoti narkotikus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ar net užsiima su narkotikais susijusia rizikinga veikla. Kas gi daro lemiamą įtaką vaikams?

      Tai Jūs - Tėvai. Tačiau narkotinių medžiagų vartojimo prevencija retai yra instinktyvi, netgi pačiose geriausiose šeimoje.

      Tam reikia turėti žinių. Todėl policijos pareigūnai pataria: Suraskite laiko pabūti su vaiku, suteikti jam kokį nors malonumą.

      • Visada žinokite vaiko dienotvarkę, jo dienos planus. Stenkitės, kad tai atrodytų ne kaip kontrolė, o kaip saugumo priemonė arba noras sužinoti, ką vaikas ketina veikti. Nebijokite paklausti vaikų, kur, su kuo jie eina ir ką veiks. Pažinkite savo vaikų draugus ir jų tėvus, žinokite, kuo jie užsiima.
      • Stenkitės, kad kas nors iš suaugusiųjų būtų namuose, kai vaikai grįžta iš mokyklos.
      • Pavojingiausias yra laikas, kai vaikai būna vieni.
      • Stenkitės valgyti kartu su vaiku. Tai puiki proga pasikalbėti, aptarti įsipareigojimus, sustiprinti savo ryšius su vaiku.
      • Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, svajonėmis.
      • Turėkite aiškią poziciją tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo atžvilgiu. Aiškiai pareikškite, kad Jūs nenorite, jog Jūsų vaikai vartotų narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. Nepalikite vietos abejonėms.
      • Kalbėkite apie buityje vartojamas kenksmingas medžiagas, kurių net vienkartinis uostymas gali sukelti smegenų pažeidimą ar mirtį.
      • Būkite aktyvus vaikų klausytojas. Klausinėkite, skatinkite juos išsipasakoti, prisidėti prie šeimos sprendimų.
      • Nuoširdžiai gilinkitės į vaiko problemas ir bandykite jas spręsti drauge. Nesakykite, kad tai smulkmenos, nesąmonės ar kvailystės.
      • Niekada nekritikuokite vaiko asmenybės. Jei jis pasielgė netinkamai, neprotingai, neapgalvotai, kritikuokite tik jo poelgį. Nesakykite, kad jis kvailas, nemokša, tinginys. Nemoralizuokite, negąsdinkite, o paaiškinkite, kodėl jo elgesys nepriimtinas, pavojingas ar nepageidautinas. Kalbėdami kreipkite dėmesį į tai, ką sakote ir kaip, kokiu tonu kalbate.
      • Į klausimus atsakyti sąžiningai, atvirai ir teisingai. Jei ko nors nežinote, prisipažinkite ir pasiūlykite kartu ieškoti atsakymo.
      • Išnaudokite kiekvieną progą pasikalbėti apie neigiamus alkoholio ar rūkymo padarinius.
      • Ugdykite vaikų gyvenimo įgūdžius, gebėjimą priimti tinkamus sprendimus, spręsti problemas, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti emocijas, įveikti stresus, pažinti save, atjausti kitą. Jie padės vaikams išvengti daugelio problemų, o susidūrus su jomis, lengviau jas spręsti.

      Patarkite vaikams, kad:

      • Nesigirtų draugams, juo labiau mažai pažįstamiems žmonėms apie brangius, vertingus daiktus, pinigus laikomus namuose.
      • Nepasakotų, kada išeina ir grįžta tėvai, ar šeima ilgesniam laikui išvyksta.
      • Nnepaliktų raktų kišenėje, jei drabužius kabina rūbinėse.
      • Grįžę namo, tuoj pat užrakintų duris.
      • Jei namuose vieni, nieko neįsileistų į namus.
      • Savo daiktų neduotų mažai pažįstamiems bendraamžiams.
      • Nepaliktų be priežiūros mobiliųjų telefonų, dviračių ir kitų daiktų.
      • Jie privalo Jums papasakoti apie kiekvieną įvykį, atsitikusį gatvėje, mokykloje ir kitur.

      Paaiškinkite vaikams, kad leidžiate jiems pažeisti elgesio taisykles dėl savigynos ir visada pritarsite, kai kilus pavojui, jis kalbės netiesą ar smogs užpuolikui.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 3. Patarimai vaikams

      Kai būni kieme:

      • Išeidamas iš namų pasakyk tėvams, kur išeini, kada ketini grįžti, kur prireikus tavęs ieškoti. Jei tėvų namie nėra – palik raštelį.
      • Nekalbėk su nepažįstamu žmogumi.
      • Nesėsk į nepažįstamojo automobilį.
      • Nežaisk gatvėje sutemus, venk nuošalių ir tamsių vietų.
      • Nesikalbėk gatvėje su neblaiviais žmonėmis, netgi jeigu jie tau ir pažįstami. Neblaivus asmuo dažnai labai pasikeičia, jo poelgiai gali būti žiaurūs ir nenusakomi.
      • Niekada neimk pinigų, saldainių ar kitų dovanų iš žmogaus, kurio nepažįsti. Kai kurie žmonės bando prisivilioti vaikus, prašydami, ką nors padaryti. Atmink, kad tokiu būdu nusikaltėlis gali priversti tave daryti tai, ko jis nori.
      • Niekam nesigirk brangiais, vertingais daiktais, pinigais, laikomais namie.
      • Jei kokio asmens žodžiai ar veiksmai tave baugina – bėk šalin ir mėgink ieškotis pagalbos. Skubėk ten, kur yra žmonių, kad ir prie parduotuvės. Jei yra galimybė, paskambink tėvams.

      Kai vienas esi namie:

      • Jeigu namuose likai vienas, jokiam svetimam ar mažai pažįstamam žmogui neatidaryk durų, kad ir kuo jis prisistatytų.
      • Jei būdamas namuose išgirsi, kad kažkas bando atidaryti lauko duris, nesutrik. Garsiai paklausk: „Kas ten?“
      • Jeigu nepažįstamieji vis tiek bando atidaryti duris, iškart skambink telefonu „02“ arba nemokama mobiliąja linija „112“ į policiją ir tiksliai nurodyk adresą, po to, išėjęs į balkoną arba pradaręs langą, šaukis kaimynų, praeivių pagalbos.
      • Nesikviesk į namus nepažįstamų arba mažai pažįstamų vaikų.
      • Į telefono skambučius, kai klausiama, ar yra namuose tavo mama ar tėtis, atsakyk, jog jie dabar užsiėmę, ir paklausk, kam ir kada paskambinti.

      Niekada:

      • Netylėk. Jei kada kas tave skriaus – rėk.
      • Nepasakok, kada išeina ir grįžta tavo tėvai, ar kai šeima ilgesniam laikui išvyksta.
      • Nepalik raktų kišenėje, jei drabužius kabini rūbinėse.

      Būk saugus:

      • Kai tamsiu paros metu grįžti į namus, stenkis išvengti nuošalesnių vietų, apsidairyk, ar niekas neseka iš paskos.
      • Jeigu grįžti į neapšviestą namo laiptinę, būk pasiruošęs bet kokiam netikėtumui. Nesikelk liftu su nepažįstamais asmenimis.
      • Bėk šalin ir bandyk ieškoti pagalbos, jei nepažįstamas ar kitas asmuo bandys tave gąsdinti. Bėk ten, kur yra žmonių, pavyzdžiui, prie parduotuvės, autobusų ar troleibusų stotelės ir kt.
      • Būtinai pasakyk tėvams apie žmones, kurie tave gąsdina, muša, reketuoja, bando liesti. Jei taip atsitiko, kad tave apkabino, bučiavo, glamonėjo koks nors asmuo, netylėk. Tai ne tavo kaltė.

      Eidamas per gatvę:

      • Per gatvę eik stačiu kampu, o ne įstrižai.
      • Šaligatviu eik toliau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto, kad pravažiuojančios mašinos ar iš sunkvežimio krentantys daiktai neužgautų.
      • Būtinai praleisk artėjantį automobilį, nes ir prieš perėją jis gali nesustoti, be to, sunku staigiai sustabdyti greitai važiuojantį automobilį.
      • Kai sankryžoje švyti žalia šviesoforo spalva, įsitikink, ar visi automobiliai pravažiavo.
      • Kartais mašinos važiuoja ir kai dega geltona ar net raudona šviesoforo šviesa.
      • Sankryžoje pėstieji privalo praleisti tiesiai važiuojantį automobilį, o sukančio automobilio vairuotojas – pėsčiuosius, jei jis kartais nepažeidžia šios taisyklės.
      • Laukiant žalio šviesoforo signalo, reikia stebėti ne tik šviesoforą, bet ir sankryžoje susikertančius kelius, pamatyti besiruošiančius sukti automobilius.
      • Užsidegus žaliai šviesoforo spalvai, įsitikink, ar jau visi automobiliai pravažiavo, o gal dar važiuoja net švytint raudonai spalvai.
      • Reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kur šviesoforas įjungiamas mygtuku, kartais vairuotojai nepastebi jiems skirto signalo, todėl eik per gatvę tik visiškai sustojus artėjančiam automobiliui (kaip ir nereguliuojamoje perėjoje).
      • Kitoje gatvės pusėje pamatęs draugą, nebėk, užmiršus visas atsargumo taisykles, o atsiliepk ir, jei galima, garsiai susitarus, susitik prie perėjos ar sankryžos, neleidžiant draugui bėgti per gatvę.
      • Būtinai surask tinkamą vietą gatvei pereiti. Jeigu nėra arti pėsčiųjų perėjos ar sankryžos, rask tokią vietą, kur niekas netrukdytų žiūrėti į abi puses.
      • Kai kelio pakraštyje stovi automobilis arba auga krūmai, kurie trukdo matyti atvažiuojančias mašinas, nueik toliau nuo kliūties, apsidairyk ir įsitikink, ar nėra artėjančių automobilių.
      • Pastebėjus autoavariją, naudinga prisiminti automobilio numerį, nes yra nemažai vairuotojų, kurie palieka sužalotus žmones ir pasišalina iš įvykio vietos.

      Atnaujinta: 2017 08 23

  • Turto saugumas 8
    • 1. Kompiuterių programų naudojimas

      Sunku įsivaizduoti šiandieninį gyvenimą be kompiuterio ir jame esančios programinės įrangos - tai pagrindinė darbo, mokslo, o kartais ir pramogų priemonė. Pats kompiuterių programų naudojimo plitimas lemia būtinumą užtikrinti ir jų naudojimo teisėtumą, kadangi nežinodami pagrindinių reikalavimų keliamų kompiuterių programų teisėtam naudojimui galite susidurti su „piratinėmis“ kompiuterių programomis.

      Kompiuterių programų „piratavimas“, tai neteisėtas autorių teisių saugomos kompiuterių programos panaudojimas. Kompiuterių programą galima naudoti atliekant įvairius veiksmus, pvz., įdiegiant, kopijuojant, parsisiunčiant, padarant viešai prieinama, pardavinėjant ar įdiegiant kompiuterių programų kopijas asmeniniuose ar darbo veiklai skirtuose kompiuteriuose, tačiau visiems šiems veiksmams atlikti reikalingas kompiuterių programos kūrėjo leidimas.

      Dažnai net nesusimąstome apie tai, kad įsigydami kompiuterių programą, iš tiesų perkame jos naudojimo licenciją, o ne pačią kompiuterių programą. Licencija - tai sutartis, kurioje nurodytos sąlygos kaip leidžiama naudoti kompiuterių programą, todėl labai svarbu ją perskaityti.

      Neteisėtų kompiuterių programų kopijų atgaminimas, platinimas ar siuntimas iš interneto yra laikomas autorių teisių pažeidimu, tad įsigydami kompiuterių programas įsitikinkite, kad visa vartotojui skirta medžiaga ir licencinės sutartys yra pridedamos prie įsigyjamos programinės įrangos.

      Jeigu kompiuterių programos įsigyjamos kartu su nauju kompiuteriu (t.y. jau įdiegtos į kompiuterį) arba įsigyjamos iš teisėtų pardavėjų elektroniniu būdu, šioms programoms taip pat taikomos licencinės sutartys, todėl įsitikinkite, kad visa programinės įrangos pirkimo procedūra būtų užbaigta turint visą su ja susijusią ir vartotojams skirtą medžiagą, visas tinkamas licencijas bei įsigijimo dokumentus, kuriuose būtų aiškiai matoma kompiuterių programos įsigijimo data, pavadinimas ir versija (pvz. PVM sąskaita-faktūra).

      Jei jūs ar jūsų bendrovė bus pripažinti neteisėtai atgaminę ar kitaip panaudoję kompiuterių programas, galite būti patrauktas tiek civilinėn, tiek baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

      Be to, diegdami neteisėtą kompiuterių programą savo kompiuteryje rizikuojate savo duomenų saugumu, kadangi tokia kompiuterių programa yra neapsaugota nuo išorinių įsibrovimų, dažnai būna užkrėsta virusais, šnipinėjimo ar kitomis žalingomis programomis.

      Teisinė atsakomybė

      Už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą Lietuvoje numatyta administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė.

      Taikant administracinę atsakomybę, asmeniui neteistai naudojančiam kompiuterių programą arba įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, konfiskuojant neteisėtas kompiuterių programų kopijas. Jei pažeidimas yra kartotinis, asmeniui gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt su neteisėtų kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

      Baudžiamoji atsakomybė tokiems asmenims bus taikoma tuo atveju, kai neteisėtų kompiuterių programų bendra vertė sieks daugiau nei 13 000 litų ir kompiuterių programos bus naudojamos pasipelnymo tikslais. Taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Juridiniam asmeniui gali grėsti bauda iki 6,5 mln. Lt, juridinio asmens veiklos apribojimas ir netgi juridinio asmens likvidavimas.

      Šalia administracinės arba baudžiamosios atsakomybės, kuri taikoma valstybės iniciatyva, gali atsirasti ir civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokį neteisėtą kompiuterių programų panaudojimą, o tokiu atveju reikės atlyginti žalą, padarytą tiesiogiai autorių teisių turėtojams.

      Įmonė, kaip darbdavys, taip pat gali atsakyti už darbuotojų atliktus veiksmus su neteisėta programine įranga. Siekiant išvengti atvejų, kai darbuotojai be vadovų žinios, įdiegia ir naudoja neteisėtas kompiuterių programas įmonei priklausančiuose kompiuteriuose, kiekvienai įmonei (darbdaviui) rekomenduojama turėti labai aiškią vidinę politiką dėl neteisėtų kompiuterių programų naudojimo įmonės veikloje. Tokia įmonės politika gali atsispindėti darbo sutartyse, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareiginėse instrukcijose.

      Daugiau informacijos:

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 2. Kaip elgtis gatvėje ir kelionėje

      Būkite saugūs gatvėje

      • Nenešiokite visų pinigų piniginėje, išdėliokite juos keliose vietose.
      • Stenkitės nenešioti rankinės už nugaros.
      • Neskolinkite mobiliojo ryšio telefono nepažįstamiems žmonėms, kai jie prašo paskambinti.
      • Ne tik vakarais, bet ir dieną venkite vaikščioti nuošaliose vietose, neikite trumpiausiais maršrutais per kiemus, tarpuvartes.
      • Jeigu nepažįstamasis Jus užkalbino gatvėje:
      • nepirkite siūlomų daiktų,
      • nesinaudokite siūlomomis paslaugomis,
      • neskolinkite ir neduokite pinigų.
      • Gatvėje, visuomeniniame transporte, žmonių susibūrimo vietose saugokite rankines, prispauskite jas arčiau kūno. Raktus visada laikykite ne rankinėje, bet kišenėje.
      • Jei kas bando išplėšti rankinę, atkakliai nesipriešinkite, geriau atiduokite: Jūsų gyvybė ir sveikata brangesnė už bet kokią nuosavybę.
      • Jei Jums atrodo, kad kažkas Jus seka, pereikite į kitą gatvės pusę. Jei spėjimas pasitvirtino, bėkite ten, kur gali būti žmonių (parduotuvę, autobusų, troleibusų stotelę) arba prie apšviestos gatvės dalies, šaukitės pagalbos.
      • Eidami namo arba į darbą, dažniau keiskite įprastus maršrutus.

      Būkite saugūs kelionėje

      • Prie kasų, pirkdami bilietus, keisdami valiutą, pirkdami spaudą, nepalikite savo daiktų saugoti svetimam žmogui.
      • Traukinyje, autobuse, savo daiktus laikykite Jums gerai matomoje vietoje. Pinigus, dokumentus laikykite prie savęs.
      • Įsitikinkite, kad nieks nepastebėjo ir neišgirdo Jūsų renkamo šifro, jeigu savo daiktus ketinate palikti automatinėse saugojimo kamerose.
      • Nerinkite automatinės saugojimo kameros kodo, jei šalia yra bent vienas pašalinis asmuo.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 3. Kaip apsisaugoti nuo įsilaužimų į gyvenamąjį būstą
      • Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.
      • Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte savo namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akute, durų sklendę.
      • Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles, ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose “slaptose” vietose.
      • Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Esant galimybei, palikite bute įjungtą šviesą, radijo tašką.
      • Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
      • Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų.
      • Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.
      • Įsirenkite bute ar gyvenamajame name apsauginę signalizaciją, tokiu būdu jūsų namai bus saugomi 24 valandas per parą.
      • Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
      • Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Saugodami savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo, kas palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir grąžinti jį teisėtam savininkui.
      • Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.
      • Jeigu jus apvogė ar apgavo nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibudinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 4. Kaip apsisaugoti nuo žaibiškų vagysčių

      Oficialios baudžiamosios statistikos duomenimis vagystės sudaro 77,9 proc. visų užregistruotų kriminalinių nusikaltimų. Tobulėjantys vagių įgūdžiai, jų organizuotumas reikalauja įdiegti pažangią apsaugos technologiją. Tačiau objektų šeimininkai mažai investuoja į naujausias apsaugos priemones ir stengiasi apsisaugoti nuo turto grobimų minimaliomis sąnaudomis, kurios neadekvačios saugomoms materialinėms vertybėms.

      Vis didėjantis žaibiškų vagysčių skaičius iš saugomų objektų, o pastaruoju metu iš juvelyrinių parduotuvių, verčia ieškoti naujų būdų ir metodų tokiam turtui apsaugoti. Kaip žinome iš paskutinių žaibiškų vagysčių atvejų, ne taip seniai buvo įvykdytas atviras juvelyrinės parduotuvės užpuolimas, kai plėšikai, užsimaskavę medicininėmis kaukėmis netikėtai įsiveržė į jos vidų. Taip pat pastaruoju metu padažnėjo juvelyrinių parduotuvių apiplėšimai, kai stengiamasi apgaulės būdu pagrobti papuošalus. Pardavėjos paprašius parodyti vieną ar kelias pasirinktas prekes, jos plėšikų yra stveriamos ir bėgama.

      Kadangi panašūs atvejai dažnėja, reikia dažniau priminti juvelyrinių parduotuvių darbuotojams pagrindinius momentus į kuriuos jie privalo atkreipti dėmesį:

      • būti atidiems aptarnaujant pirkėją;
      • pirkėjui paprašius parodyti prekę, ją demonstruoti laikant tik savo rankose;
      • pirkėjui paprašius pasimatuoti juvelyrinį dirbinį, atidžiai jį stebėti;
      • nedemonstruoti ant prekystalio kelių prekių vienu metu;
      • pirkėjui netinkančią prekę iš karto padėti į jai skirtą vietą;
      • stengtis nepalikti pirkėjo vieno;
      • tinkančią prekę pirkėjui atiduoti į rankas tik tada, kai jis už ją sumoka pinigus;
      • pasirodžius įtartiniems pirkėjams parduotuvėje, atidžiai juos stebėti, o kilus pavojui (jeigu šalia nėra apsaugos darbuotojo), nedelsiant nuspausti pavojaus mygtuką ir kviesti apsaugą. 

      Taip pat patariame pagal galimybes vitrinas su juvelyriniais dirbiniais įrengti kuo saugesnėje patalpos vietoje, kad parduotuvės darbuotoja saugiai galėtų juos iš ten išimti ir parodyti pirkėjui. Pasitaiko atvejų, kad atrakinus prekybos salėje esančią vitriną arba nuo jos trumpam nusisukus, lankytojas kaip mat susišluoja ten esančius juvelyrinius dirbinius ir pabėga.

      Dažnai saugomų objektų atsakingi asmenys neišnaudoja elementarių apsaugos elementų potencialo: atsisakoma arba vilkinama grotuoti langus, blokuoti išorines žaliuzes signalizacijos priemonėmis, nevykdomi pasiūlymai nelaikyti vitrinose brangių daiktų, naudoti šiuolaikinius durų užraktus, apsaugotus nuo galimo mechaninio poveikio, pritvirtinti brangiai kainuojančią organizacinę ir kitokią techniką papildomomis mechaninėmis priemonėmis ir pan. Prevencijos sumetimais svarbu sukurti tokias sąlygas, kad patalpos atrodytų „nepatrauklios“ nusikaltėliams. Dar geriau, jei patenkant į patalpas būtų sugaišta daugiau laiko, per kurį reagavimo ekipažas gautų pavojaus signalą. Tam gali pasitarnauti: rakinamos laiptinės durys, apsauginė langų plėvė, papildomi fiksatoriai ar apkaustai, grotuoti langai arba apsauginės žaliuzes, dūžiui atsparus stiklas.

      Prieš įvykstant vagystei, būna begalė planuojamos vagystės ženklų, į kuriuos tuo metu daugelis neatkreipia dėmesio. Visada pravartu suklusti, jei skirtingu paros metu pasitaiko atsitiktinių telefono skambučių, nepažįstamų asmenų vizitų įvairiais pretekstais ir kt.

      Kiekvieno objekto saugumas pirmiausia prasideda nuo durų. Kad būtų saugiau, patariame įsistatyti patikimas ir tvirtas duris, kurios atlaikytų ne tik mechaninius smūgius, bet ir apsaugotų jus nuo gaisro ar kitokio poveikio. Durų sutvirtinimas arba pakeitimas tvirtesnėmis, įėjimą daro daug saugesnį ir patikimesnį. Dvigubos įėjimo durys nusikaltėliams visada sudaro papildomą kliūtį. Pačiose duryse patariame būtinai įtaisyti stebėjimo akutę. Įėjimo duris reikėtų rakinti bent jau dvejomis skirtingų konstrukcijų spynomis bei vidinėje pusėje įtaisyti grandinėlę. Patartina netvirtinti prie laukųjų durų užrašo, nurodančio vardą bei pavardę, nes tai palengvina nusikaltėliui surinkti reikiamą informaciją.

      Patalpų saugumui, yra skirtos mechaninės apsaugos priemonės bei apsauginės signalizacijos priemonės. Labai svarbu tinkamai jas įsirengti bute ar objekte. Tai efektyvu ir padeda vykdyti turtinių nusikaltimų prevenciją. Mechaninės apsaugos nuo įsilaužimų priemonės yra įvairūs užraktai, žaliuzės, grotos, papildomos daiktų tvirtinimo priemonės ir kt.

      Jeigu jau įsigijote tvirtas ir patikimas duris arba panorote padaryti saugesnes turimas duris, būtinai į jas įsistatykite gerą spyną. Gerų spynų dabar yra labai daug bei įvairių. Kiekvienas asmuo gali pasirinkti jas pagal savo galimybes ir kainas, nes paprasta spyna vagišiui nėra labai didelė kliūtis. Vietoje vienos spynos įsitaisykite dvi. Dvi spynos - tai du skląsčiai, nedidelės užtvarėlės. Prie jų ilgapirštis ilgiau „prakaituos“, kol pateks į vidų, ypač jei spynos skirtingų konstrukcijų. sustiprintų, siauro profilio. Spynų yra įvairių, pakabinamų su varikliu, solenoidinių ir kodinių. Reikia žinoti, kad sustiprintos spynos yra pagamintos su pagerintu korpusu ir su 22 mm grūdinto plieno skląsčiu. Pačios spynos spragtukas būna padengtas sustiprinto nikelio sluoksniu. Jei duris rakinate dažnai, rekomenduojame įsistatyti solenoidines spynas. Patartina įsigyti spynų su apsauginiais cilindrais. Cilindrai yra labai tikslūs ir sudėtingi, visiškai pašalinantys galimybę padirbti bei parinkti raktą. Tokios spynos turi ir apsauginius apsodus, kurie neleidžia išlaužti ir išgręžti spynų. Reikia atsiminti, kad visos spynos, vyriai ir durų rankenos sukurtos žmonių ir jų turto apsaugai.

      Būtina žinoti, kad tvirtos Jūsų buto durys bei užraktai - dar ne viskas. Juk vagis gali įsibrauti ir kitu keliu. Pirmiausia jis gali patekti pro langą, balkono duris ir terasą. Langus geriausia apsaugoti grotomis. Kad jos nesuteiktų langams niūrumo, galite paieškoti įvairesnių formų, spalvų ir patikėkite, kai kurios netgi papuoš Jūsų langus.

      Dabartiniu metu yra plačiai naudojamos apsauginės žaliuzės. Tai gera apsauga nuo įsilaužimo į patalpą. Jos padidina patalpų saugumą, saugo langų stiklus ir patalpas nuo pašalinių daiktų įmetimo bei pašalinių žvilgsnių. Daugiausia žaliuzės montuojamos iš išorės, o valdomos iš pastato vidaus. Išorėje sumontuotas žaliuzes patartina papildomai blokuoti signalizacijos priemonėmis.

      Galima naudoti ir apsauginę plėvelę, kuri apsaugo stiklą nuo mechaninio poveikio, tuo padidindama patalpų saugumą. Dažniausiai ji yra klijuojama ant langų arba vitrinų stiklo. Dar patartume įsigyti apsauginį langų skydą, skirtą apsaugoti pastatus nuo įsilaužimo per langus arba įstiklintas duris.

      Nuo įsibrovimo per langą gerai apsaugo ir langų fiksatoriai. Jie užtvirtina lango varčią praviroje padėtyje ir neleidžia jos uždaryti ar atidaryti. Taip pat įsistatykite dūžiui atsparų stiklą.

      Vertingus daiktus patariame laikyti seifuose. Brangius daiktus ar prekes laikykite sunkiau prieinamose patalpų vietose, saugyklose, seifuose.

      Dažniausiai vagysčių iš patalpų metu labai dažnai išnešami kompiuteriai, spausdintuvai, skeneriai, kopijavimo aparatai, televizoriai, įvairios prekės ir kiti vertingi daiktai. Žinotina, kad agrindiniai daiktų apsaugos būdai yra tokie: mechaninis ir elektroninis.

      Kompiuterinei įrangai apsaugoti yra naudojami įvairūs įtvirtinimai, apsauginiai užraktai. Tai yra visiškai saugu ir nekrenta į akis. Užtikrinę įvairių vertybių apsaugos efektyvumą, šie produktai tik įrodo kompiuterių apsaugos nebrangumą. Tai idealus apsaugos variantas judriame biure, mokykloje, ligoninėje.

      Įvairiems daiktams apsaugoti dar siūlome naudoti turto apsauginio žymėjimo priemones: spaudus, lipdukus, trafaretus, nematomus ir nepanaikinamus dažiklius, taškinius žymeklius, elektroninę identifikavimo įrangą. Nuosavybės žymėjimas suteikia didesnes galimybes operatyviau išaiškinti vagysčių atvejus.

      Tačiau svarbiausia patalpų apsaugos dalis yra prijungta prie centralizuoto stebėjimo sistemų apsauginė signalizacija. Naudokite signalizaciją, kuri jungiasi prie patalpų išorinių elementų (pvz.: prie apsauginių lauko žaliuzių, rakinamų laiptinės durų). Signalizacijos suveikimo signalas bus išsiųstas vos pradėjus laužtis į patalpas.

      Ten, kur vyksta prekyba ar atliekamos kitos piniginės operacijos, galima įrengti slaptus pavojaus mygtukus, pedalus. Prijungus centralizuoto apsaugos pulto, apiplėšimo ar kitokių nusikalstamų veiksmų metu nebereikės kviesti pagalbos telefonu. Policijos darbuotojai į pagalbą iškviečiami nuspaudus minėtą mygtuką arba pedalą. Pavojaus mygtukai yra stacionarūs ir nešiojamieji.

      Įsidėmėti kuo daugiau detalių! Žmogus, susidūręs su nusikaltėliu, neretai sutrinka ir pamiršta įsidėmėti svarbias detales. O juk tai nepaprastai svarbu. Tą akimirką, kai užpuola plėšikas, daug ką lemia šaltakraujiškumas, sugebėjimas įvertinti situaciją, pavojų, žaibiškai sureaguoti į aplinkybes. Dažniausiai žmogus, patekęs į tokią situaciją, sutrinka, išsigąsta, nežino ką daryti. Netgi po nusikaltimo suabejoja, ar verta kreiptis į policiją, ar ji patikės, kad apiplėšė, ar ten niekas neapšauks, Plėšikai dažniausiai slepia veidus, stengiasi nepalikti pėdsakų, būna su kaukėmis, pirštinėmis ir dažniausiai atvyksta su savo transportu. Užklupus tokiai „karnavalinei“ grupei, svarbu nesutrikti. Įstatymai numato, kad žmogus turi teisę gintis, netgi nužudydamas užpuoliką. Esant galimybei, patalpoje reikia išjungti šviesas, nes tamsoje nusikaltėliams bus sunkiau orientuotis. Duris galima užstatyti spinta, stalu, prie slenksčio padėti aukštyn apverstą kėdę. Jeigu nėra galimybės pasipriešinti ar prisišaukti pagalbos, reikia bandyti bėgti ar slėptis. 

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 5. Ką turėtų žinoti mobiliojo telefono naudotojas

      Mobiliųjų telefonų vagystės ar plėšimai šiuo metu Lietuvoje yra vieni iš dažniausių gatvėje įvykdomų nusikaltimų. Turbūt pagrindinė to priežastis yra ta, kad, remiantis statistika, viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos Lietuvoje paskutiniuoju metu itin plačiai naudojamos, ir yra labai tikėtina, jog vos ne kiekvieno žmogaus kišenėje, rankinėje ar kitoje nesaugioje vietoje galima aptikti šį nedidelį, bet brangų daikčiuką. Liūdniausia yra tai, jog dažniausiai šios rūšies nusikaltimų aukomis tampa jauniausi, silpniausi mūsų visuomenės atstovai – vaikai ir paaugliai. Judrusis telefono ryšys jaunimui yra tiesiog būtinybė – tai atitinkamas įvaizdis, bendravimo forma, o nusikaltėliai žino, jog atimti ar pavogti mobilųjį telefoną iš silpnesnio yra daug lengviau.

      Atsakingos valstybės institucijos, judriojo telefono ryšio operatoriai imasi atitinkamų veiksmų, siekdami sumažinti nusikaltimų, susijusių su mobiliųjų telefonų vagystėmis ir plėšimais skaičių, tačiau be mobiliųjų telefonų naudotojų pastangų ir tinkamų priemonių savo turtui (kartais ir sveikatai ar gyvybei) apsaugoti yra sunku pasiekti gerų rezultatų. Šiame skyrelyje ir bus aprašytos prevencinės priemonės, kurių vartotojai turėtų imtis norėdami sumažinti tikimybę tapti nusikaltimo, susijusio su mobiliųjų telefonų vagystėmis ir plėšimais, auka.

      Pirmiausia, pora techninių aspektų, kurie turėtų padėti vartotojui geriau suprasti, kokios techninės ir organizacinės apsaugos nuo tokių nusikaltimų priemonės yra įdiegtos jo mobiliajame telefone.

      Turbūt ne kiekvienas mobiliojo telefono naudotojas žino, jog jo telefonas, panašiai kaip ir automobilis, turi savo unikalų identifikacinį numerį „IMEI“ (angl. International Mobile Equipment Identity ). IMEI paprastai nurodomas ant telefono pakuotės, jį taip pat galima rasti užrašytą ant lipduko, priklijuoto prie telefono korpuso, kuris paprastai yra matomas nuėmus telefono maitinimo bateriją. IMEI paprastai sudarytas iš 15 skaitmenų, tačiau naujesniuose modeliuose prie šių skaitmenų papildomai pridedamas programinės įrangos versijos numeris (1 ar 2 skaitmenys). IMEI visada yra įdiegtas ir mobiliojo telefono programinėje ar techninėje įrangoje. Kiekvienas mobiliojo telefono naudotojas gali sužinoti jo programinėje ar techninėje įrangoje įdiegtą IMEI savo telefono klaviatūra surinkęs simbolių seką *#06#.

      Pastebėtina, kad IMEI ir yra skirtas tam, kad užkirstų kelią ar apsunkintų naudojimąsi vogtu telefonu. Esant įjungtam telefonui ryšio zonoje, IMEI kartu su kitais specialiais duomenimis tam tikrais laiko intervalais persiunčiamas judriojo telefono ryšio operatorių bazinėmis stotimis. Jei dingus mobiliajam telefonui vartotojas prašo užblokuoti ne tik atitinkamą telefono numerį, bet ir IMEI, operatorius taip ir padaro, todėl kitam vartotojui, bandančiam pasinaudoti judriojo telefono ryšio paslaugomis tokiu telefonu (nors jame ir yra kita SIM kortelė), automatiškai šios paslaugos nebus teikiamos, o pasitelkę atitinkamas organizacines ir technines priemones nusikaltimo tyrimą vykdantys pareigūnai gali nustatyti šio mobiliojo telefono buvimo geografinę padėtį, taip pat juo besinaudojantį asmenį.

      Sakysite, kokia gi čia kliūtis, jei galima į tokį telefoną įdėti kito Lietuvos ar užsienio judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo SIM kortelę ir toliau laisvai naudotis jo judriojo telefono ryšio paslaugomis? Kad taip nebūtų Lietuvos operatoriai pagal galimybes tarpusavyje keičiasi informacija apie jų klientų dingusių mobiliųjų telefonų IMEI, o Europoje yra sukurtas bendras centrinis įrenginių identifikacijos registras – „CEIR“ (angl. Central Equipment Identification Register ), kuriame yra saugomi vogtų telefonų IMEI. Todėl, jungiantis prie kitų judriojo telefono ryšio tinklų vogtu telefonu, dažniausiai vartotojas vietoj paslaugų gaus pranešimą, kad paslaugų teikimas neįmanomas, nes įtariama, jog telefonas yra vogtas.

      Deja, kaip ir daugelio kitų apsaugos priemonių atveju, nesąžiningi žmonės sugalvojo mobiliojo telefono IMEI pakeitimą, kurį atlikus telefonas tampa „švarus“, t.y. tinklas negali nustatyti, ar jis yra vogtas. Anksčiau IMEI keitimo paslaugą Lietuvoje galima buvo gauti visiškai legaliai vos ne kiekvienoje mobiliųjų telefonų taisykloje ar net pačiam bandyti jį pakeisti internetu atsisiuntus atitinkamą programinę įrangą. Nuo 2005 m . vasaros, įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimui, su IMEI keitimu susijusi veikla be gamintojo įgaliojimo tapo nelegali ir baudžiama. Be to, kaip jau buvo minėta, IMEI yra unikalūs, o jų sekos yra paskirstytos pagal telefonų gamintojus, modelius ar net gamyklines partijas. Atlikus tyrimą, daugeliu atvejų galima nustatyti, ar IMEI keistas, ar ne, o operatoriai yra įpareigoti esant techninėms galimybėms neteikti paslaugų, jei nustatoma, kad IMEI pakeistas.

      Pastaba. Nereiktų painioti mobiliojo telefono, kurio programinė įranga yra gamintojo nustatyta taip, kad jis veiktų tik viename judriojo telefono ryšio tinkle, „atrišimo“ procedūros su IMEI keitimu, nes „atrišant” paprastai IMEI nekeičiamas. Kita vertus, būtų geriau, jei vartotojas, atsiimdamas iš „atrišimo“ paslaugą atlikusio asmens savo mobilųjį telefoną, patikrintų, ar po minėtos procedūros nepakito IMEI, nes po to galima susidurti su nenumatytais nemalonumais.

      Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, toliau yra pateikiami patarimai mobiliųjų telefonų naudotojams, kuriais jie turėtų vadovautis, norėdami išvengti nemalonumų, susijusių su mobiliųjų telefonų vagystėmis ar kitais nusikaltimais.

      Ką vartotojas turėtų žinoti, įsigydamas ar atsiimdamas iš taisyklos mobilųjį telefoną:

      • Įsigydami mobilųjį telefoną, reikalaukite dokumentų, pagal kuriuos įmanoma nustatyti, kad jis įgytas teisėtai.
      • Įsigydami mobilųjį telefoną, klaviatūra surinkite simbolių seką *#06# ir patikrinkite, ar pirkimo–pardavimo sutartyje, garantiniame talone, ant pakuotės ar ant mobiliojo telefono korpuso nurodytas IMEI sutampa su jo programinėje ar techninėje įrangoje įdiegtą IMEI. Jei IMEI nesutampa, atsisakykite tokį telefoną įsigyti. (Ši procedūra ypač reikalinga, jei perkate telefoną neoficialiose pardavimo vietose, t.y. „iš rankų“).
      • Įsigiję mobilųjį telefoną, jums patogiu būdu užsirašykite jo IMEI (pvz., ant popieriaus lapo). Ši informacija turėtų būti saugoma ne kartu su telefonu. Ji gali būti jums reikalinga IMEI užblokavimui bei gali padėti atgauti prarastą telefoną.
      • Atsiimdami iš taisyklos „atrištą“ ar sutaisytą telefoną, patikrinkite, ar po „atrišimo“ ar taisymo procedūros nepakeistas IMEI. Jei taip, reikalaukite iš asmens, atlikusio IMEI keitimą, gamintojo įgaliojimo, o nustačius, jog tas asmuo gamintojo įgaliojimo neturi, kreipkitės į policiją.
      • Žinokite, kad įsigydami telefoną neoficialiose prekybos vietose Jūs rizikuojate nukentėti, pvz., išaiškėjus, kad telefonas yra vogtas, jums nebus teikiamos judriojo ryšio paslaugos, telefonas bus konfiskuotas, taip pat privalėsite įrodyti, kad pats nedalyvavote vykdant nusikalstamą veiką.
      • Tik jums žinomose vietose telefono korpusą pažymėkite ženklu, pagal kurį būtų įmanoma jį atskirti.
      • Įsigiję telefono aparatą, galite kreiptis į teritorinę policijos įstaigą. Kai kuriose iš jų policijos pareigūnai atlieka slaptą daiktų žymėjimą ir jūsų telefoną jie papildomai pažymės specialiu žymekliu bei užregistruos daiktų žymėjimo žurnale.

      Kaip mobiliojo telefono naudotojas turėtų elgtis, kad maksimaliai apsisaugotų nuo vagystės ar apiplėšimo:

      • Saugokite mobilųjį telefoną kišenėje, rankinėje ar kitoje vietoje taip, kad kol juo nesinaudojama aplinkiniams būtų sunku nustatyti, kad Jūs jį turite.
      • Naudokitės telefono užrakinimo funkcija, jei tokia yra.
      • Nesinaudokite telefonu vietose, kur tikimybė būti apiplėštam ar apvogtam yra didelė: tamsiose vietose, spūstyse ir t.t.
      • Prieš naudodamiesi telefonu, įvertinkite jus supančią aplinką, ar ji yra pakankamai saugi.
      • Nepalikite telefono automobilyje tokiose vietose, kur jis gali būti matomas ar girdimas jo skambutis iš išorės (geriausia, jei niekada telefono nepaliksite automobilyje).

      Ką vartotojas turėtų žinoti, dingus mobiliajam telefonui:

      • Jei jums pavogė mobilųjį telefoną, kuo skubiau apie tai praneškite policijai. Bus geriausia, jei nurodysite jo IMEI ir kitus ženklus, pagal kuriuos telefoną būtų įmanoma atpažinti.
      • Kuo skubiau kreipkitės į savo judriojo telefono ryšio operatorių, prašydami užblokuoti tiek abonentinį numerį, tiek IMEI. Gerai, jei IMEI žinote, tačiau jei jo nežinote nesisielokite, paprašykite, kad operatorius užblokuotų IMEI, kurį tinklas užregistravo paskutinį kartą prieš įvykstant telefono, kuriame buvo jūsų SIM kortelė kartu su jūsų abonentiniu numeriu, vagystei. Tokius duomenis operatorius paprastai turi .

      Baigdami norėtume paprašyti: būkite pilietiškai sąmoningi, pastebėję ar įtardami nusikalstamas veikas, susijusias su mobiliųjų telefonų vagystėmis ar plėšimais, ar IMEI keitimu, kreipkitės į policiją, taip pat aktyviai dalyvaukite tiriant šias veikas. Nebūkite pasyvūs šiuo klausimu, nes tik bendromis pastangomis galima sumažinti grėsmę jums ar jūsų artimiesiems tapti šio tipo nusikaltimų aukomis.

      Kur būtų galima patikrinti telefoną pagal IMEI kodą, ar telefonas nevogtas?

      • Patikrinti, ar telefonas yra nevogtas ar pamestas, galima suvedus jo IMEI kodą internete.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 6. Kaip apsaugoti dviratį nuo vagystės

      Atšilus orams gatvėse pagausėja dviratininkų.  Dviračiai vagiami iš patalpų ir šaltuoju metų laiku, tačiau, atšilus, vagysčių skaičius neabejotinai padidėja.

      Policija pateikia kelis patarimus, kaip apsaugoti dviratį nuo vagystės:

      • specialiu žymekliu pažymėti arba išgraviruoti dviračio rėmą - policija daiktus žymi nemokamai, pakanka pateikti įrodymą, kad esate jo savininkas;
      • paliekant dviratį, jį prirakinti specialia tvirto metalo ar armuota kilpa (ar U-spynomis/U- Lock - tai yra U raidės formos metaliniu strypu) ir patikima spyna prie tvirto ir nejudančio objekto;
      • rakinant tvirtinti ne už rato, o už rėmo, antraip jums liks tik spyna su ratu;
      • naudoti vienu metu iškart kelis, bet skirtingo tipo užraktus;
      • palikti dviratį ne užkampyje, bet žmonių matomoje vietoje;
      • planuoti keliones ir dviračiu nevykti ten, kur nebus galimybės saugiai palikti (prirakinti);
      • nepalikti dviračio kaskart toje pačioje vietoje;
      • turėti savo dviračio nuotrauką, kurioje būtų matyti ypatingos žymės;
      • jei dviratis paliekamas pagalbinėse patalpose, sandėliuke ir pan. - pasirūpinti durų sutvirtinimu ir patikimomis spynomis;
      • jei dviratį pavogė, nedelsdami praneškite policijos pareigūnams;
      • nepirkite naudoto dviračio iš privataus asmens, jei negalite matyti įsigijimo dokumentų ir įsitikinti, kad dviratis nėra vogtas. Svarbu dviratį palikti pastatytą taip, kad prie jo būtų neparanku prieiti, nesaugu būtų ir nepatogu „darbuotis“ piktavaliui.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 7. Kaip apsaugoti automobilį nuo vagystės

      Nelaukite kol Jūsų automobilį pavogs - apsaugos priemonių imkitės jau dabar.

      • Laikykite savo automobilį saugomose aikštelėse.
      • Pasirūpinkite, kad patikimos firmos meistrai Jūsų automobilyje įrengtų modernią signalizaciją.
      • Pastatydami automobilį, visuomet patikrinkite, ar veikia apsaugos sistema.
      • Jei apsaugos sistema nereaguoja į jūsų siųstuvėlio komandas arba reaguoja chaotiškai arba su „vėlavimu“, nepalikite toje vietoje savo automobilio be priežiūros.
      • Apdrauskite savo automobilį nuo vagystės.
      • Niekada nepalikite atrakintų durų ar atidarytų langų bei stoglangių net jeigu išeinate trumpam.
      • Jei laikote automobilį kieme, statykite jį gerai apšviestame kiemo plote, arčiau savo buto langų, įsitikinkite, kad jį užrakinote, uždarėte langus ir stoglangį.
      • Net palikdami automobilį savo garaže, spynoje nepalikite užvedimo raktelių, įjunkite apsauginę signalizaciją. Nepamirškite užrakinti paties garažo.
      • Nepalikite savo asmeninių net ir nevertingų daiktų automobilyje. Vagis negali žinoti, kad Jūsų rankinėje ar švarko kišenėje nėra nieko vertingo. Jis laušis į automobilį. O jeigu vis dėl to paliekate, paslėpkite taip, kad nebūtų akivaizdžiai matyti.
      • Policijos įstaigose pažymėkite automobilyje esančią muzikinę įrangą nuo vagystės. O jeigu ji išimama, pasiimkite kartu su savimi.
      • Pasikalbėkite su kaimynais saugumo tema. Paprašykite, kad pamatę ką nors įtartinai vaikščiojantį apie jūsų automobilį iš karto paskambintų Jums arba į policijos įstaigą.
      • Vairuodami automobilį, nepasikliaukite „trasuojančiais asmenimis“. Jei kas nors atsitiko kelyje, neatidarykite langelio ir neišlipkite iš automobilio, kol neįsitikinsite, kokia iš tiesų situacija.

      Verta žinoti

      Atminkite, kad apie jūsų automobilio vagystę yra informuoti visi Lietuvoje esantys policijos padaliniai,Valstybės sienos apsaugos tarnyba,be to, gavus pranešimą apie nusikaltimą iš karto specialiuoju radijo ryšio kanalu informuojami mieste dirbantys policijos pareigūnai ir trys radijo stotys, kurios informaciją praneša Kauno miesto gyventojams.

      Atminkite

      Pagrindinis nusikaltėlių tikslas-gauti materialinį atlygį už iš Jūsų pavogtą automobilį, todėl nenustebkite, jeigu sulauksite nepažįstamų asmenų skambučių, kurie už automobilio sugrąžinimą gali prievartauti turtą. Būkite atidūs! Jūsų nelaime gali pasinaudoti sukčiai, kurie įtikinamai kalbėdami išvilioja pinigus.

      Taip atsitikus nedelsiant bendruoju pagalbos telefonu 112 praneškite policijai.

      Jeigu Jums skambina asmenys, kurie sako, jog pavogė ar žino apie Jūsų automobilio vagystę, įsitikinkite:

      • ar skambinantysis žino smulkmenas apie Jūsų pavogtą automobilį (išskirtiniai automobilio požymiai ar likę daiktai);
      • kad ir kaip įtikinamai, bet ne konkrečiai kalbėtų skambinantysis, nepervedinėkite pinigų į sąskaitas bankuose, nepirkite „Labas“, „Extra“ ar „Tele 2“ papildymo kortelių;
      • sulaukus bet kokio skambučio ar pasiūlymo, visada praneškite pareigūnui, tiriančiam Jūsų automobilio vagystę, arba tel. 112.

      Niekada neskubėkite priimti skubotų sprendimų! 

      • Jeigu Jūs radote savo automobilį, nelieskite jo, nesėskite į vidų, nelieskite automobilyje esančių daiktų. Būtinai nedelsiant praneškite policijai telefonu 02 arba 112 visą parą. Atminkite, kad kiekvienas rastas ir užfiksuotas įkaltis gali būti lemiamas tiriant šį nusikaltimą.
      • Jeigu atsitiko taip, kad automobilis neatsirado, tikėtina, kad jį išardys dalimis ir bandys parduoti. Kadangi tik Jūs žinote atskirų automobilio detalių požymius, rekomenduojame aplankyti vietas, kur prekiaujama naudotomis dalimis. Atpažinus pagrobto automobilio dalis nedelsiant praneškite policijai ar nusikaltimą tyrusiam pareigūnui.
      Tik bendras mūsų darbas gali duoti teigiamų rezultatų!

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 8. Kaip apsaugoti save ir turtą

      Policija nuolat rūpinasi, kad gyventi mūsų šalyje būtų kuo saugiau, kad kiekvienas tiek miesto, tiek kaimo gyventojas būtų tikras, jog jo užgyventas turtas netaps sukčių, plėšikų grobiu.

      Kruopščiai analizuodami kiekvieną apiplėšimo, vagystės, sukčiavimo atvejį, ieškome naujų techninių ir organizacinių priemonių, kaip geriau apsaugoti žmones, jų turtą, kaip gerinti viešųjų paslaugų visuomenei kokybę.

      Mums labai svarbu, kad Lietuvos žmonės pasitikėtų policija, norėtų padėti jai, kartu ir sau patiems. Palaikydami glaudžius ryšius su teisėsaugos institucijomis, artimai bendraudami su kaimynais, patys būdami budrūs, gyventojai išvengia daugelio nusikaltimų, atbaido piktavalius nuo „žygių“.

      Tiek mūsų, tiek kitų šalių patirtis moko, kad žmonių saugumui užtikrinti labai svarbus nusikaltimų prevencijos priemonių skatinimas, gyventojų švietimas ir savišvieta. Būtina žinoti būsto saugumą didinančias priemones,
      pagrindinius saugios kaimynystės principus, tai, kaip derėtų elgtis patekus į vieną ar kitą situaciją.

      Policijos departamento išleistoje knygelėje pateikiama patarimų, kaip būti saugiems ir saugoti savo turtą.  Tikimės, kad knygelė padės Jums, mieli Lietuvos žmonės, ne tik geriau apsaugoti save ir artimuosius, bet ir drauge su mumis kurti saugesnę gyvenimo aplinką.

      Atnaujinta: 2017 08 23

  • Asmens saugumas 6
    • 1. Triukšmas

      Kokios leistinos triukšmo ribos daugiabučiuose ir kas jas gali išmatuoti?

      Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje": nuo 7-19 val. leidžiamas ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 19-22 val. - ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 22-7 val. - ne didesnis kaip 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso lygis.

      Triukšmo lygį gali išmatuoti savivaldybių įstaigų darbuotojai. Daugiau informacijos apie tai rasite LR Triukšmo valdymo įstatyme.

      Nuo kurios valandos negalima triukšmauti?

      LR Triukšmo valdymo įstatymas nurodo, kad vakaro metas yra nuo 19-22 val., nakties metas nuo 22-7 val. Vakaro metu negalima garsiai triukšmauti, o nakties metu turi būti visiškai tylu. Daugiau informacijos rasite LR Triukšmo valdymo įstatyme.

      Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?

      Dėl kaimynų keliamo triukšmo (garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, šūkavimo, bute atliekamų triukšmingų remonto darbų  ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos tel. 112. Jei kaimynai triukšmauja nuolatos, galima raštu kreiptis į apylinkės inspektorių, prižiūrintį tos gyvenamosios vietos teritoriją.

      Kokia atsakomybė gresia už keliamą triukšmą?

      Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje (Viešosios rimties trikdymas) nurodoma, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

      Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

      Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų, užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 2. Prekyba žmonėmis - ne juokai

      Ką vertėtų įsidėmėti, norint netapti prekybos žmonėmis auka?

      • Prekyba žmonėmis - tai labai sunkus nusikaltimas, kai asmuo parduodamas, nuperkamas ar kitaip perleidžiamas arba įgyjamas, arba verbuojamas, gabenamas ar laikomas nelaisvėje kito žmogaus naudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba sumokant pinigus ar suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkui žinoma arba jis siekia, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas. Dažniausios išnaudojimo formos - įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš šio asmens prostitucijos ir priverstinis darbas. Asmuo taip pat gali būti išnaudojamas pornografijai, organams ir pan.
      • Nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis dažnai tampa asmenys, patikėję pažadais apie galimybę greitai užsidirbti daug pinigų neturint išsilavinimo, atitinkamo darbo patirties, nemokant užsienio kalbos, nors siūlomas darbas yra kitoje valstybėje, ar susigundę galimybe „nemokamai“ pakeliauti po užsienį. Tyrimai rodo, kad prekeiviai žmonėmis dažniausiai yra pažįstami asmenys - kaimynai, klasės draugai bei jų artimieji ar pažįstami, net giminės. Iš pradžių įgyjamas pasitikėjimas, potencialios aukos vaišinamos, dovanojami įvairūs daiktai ar teikiamos paslaugos, vėliau pasisiūloma ir įdarbinti, rodomi jų pačių dirbant užsienyje įgyti brangūs daiktai, nuotraukos, net pinigai...
      • Nebūkite parduoti! Prieš patikėdami gražiais pažadais, pirmiausia sužinokite kaip galima daugiau informacijos apie „geradarį“, supažindinkite su juo savo artimuosius; jei tai įmonė (modelių, įdarbinimo agentūra ir pan.), reikalaukite sutarties ir įdėmiai su ja susipažinkite, pasidomėkite įmonės veiklos legalumu, paieškokite informacijos internete, kreipkitės į Lietuvos Respublikos atstovybę toje valstybėje ar Lietuvos kriminalinės policijos biure esantį Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių. Įvertinkite, ar siūlomas atlygis atitinka jūsų įgytą išsilavinimą bei profesines žinias ir ypač užsienio kalbos žinias, jei darbas siūlomas užsienyje. Vykdami neatiduokite savo dokumentų, artimiesiems palikite visą informaciją apie asmenis, su kuriuo ir pas kurį vykstate, jei abejojate dėl savo saugumo ir nenorite atsisakyti kelionės, šią informaciją palikite ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriuje.

      Jei per savo nerūpestingumą patekote į pinkles - esate uždarytas ir neturite galimybės paskambinti, kelkite triukšmą, kad atkreiptumėte aplinkinių dėmesį ir galėtumėte paprašyti pagalbos, jei galite judėti, bėkite ir kreipkitės pagalbos į praeivį gatvėje, vietos policiją, Lietuvos Respublikos atstovybę ar Tarptautinės migracijos organizacijos biurą toje valstybėje, Lietuvoje nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba į Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyrių tel.: 8 5 271 9901, arba el. paštu: prekybazmonemis@policija.lt.

      Prireikus šis skyrius nukreips jus ir į specializuotą nevyriausybinę organizaciją, kuri suteiks visą reikalingą pagalbą bei apgyvendinimą, bei suteiks pagalbą, jei jums bus grasinama ar jūs būsite šantažuojami.

      Saugokite save ir nebijokite kreiptis patarimo ar pagalbos!

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 3. Kur kreiptis be žinios dingus artimam žmogui?

      Dingus be žinios artimam žmogui, kuo skubiau reikėtų kreiptis į artimiausią policijos įstaigą - tai būtų besikreipiančio asmens gyvenamojoje vietoje esantis policijos komisariatas.

      Atvykus į policijos komisariatą raštu išdėstoma, dėl ko kreipiamasi: nurodoma dingusiojo asmens vardas ir pavardė, gimimo data, paskutinės gyvenamosios vietos adresas, giminystės ar kitokio pobūdžio ryšys, siejęs besikreipiantįjį su dingusiuoju, nurodomos aplinkybės, kada paskutinį kartą kas ir kur matė dingusįjį.

      Raštiškame pareiškime labai konkrečiai turi būti aprašoma, kaip atrodė dingusysis, ar turėjo ypatingų žymių, nurodomos ligos, kuriomis sirgo, kaip buvo apsirengęs paskutinį kartą.

      Prie pareiškimo apie dingimą turėtų būti pridedama kokybiška dingusiojo nuotrauka (jeigu tokia turima).

      Jeigu turima informacijos, kad dingusysis galėjo išvykti į užsienį, tai visa turima informacija apie tai turėtų būti pateikiama pareiškime: į kokią šalį, pas ką, kokiu tikslu, jeigu žinomas, turėtų būti pateikiamas adresas užsienyje.

      Pareiškime reikėtų nurodyti telefono abonentų, kuriais naudojosi dingusysis, numerius. Būtų naudinga nurodyti giminaičių, artimųjų ir kitų asmenų, su kuriais bendravo dingusysis, kontaktinius duomenis: adresus, telefonų abonentų numerius, darbovietes.

      Jeigu yra žinomi dingusiojo pomėgiai, vietos, kur dažnai lankydavosi dingusysis, tai turėtų būti nurodoma pareiškime. Jeigu yra žinoma, reikia nurodyti bankus, kuriuose dingusysis turėjo sąskaitas.

      Kuo daugiau informacijos apie dingusįjį pateiksite policijos pareigūnams, tuo efektyviau bus vykdoma jo paieška. Vėliau nepamirškite aktyviai teirautis apie pareigūnų vykdomą paiešką ir atliekamus paieškos veiksmus.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 4. Kaip elgtis žmogui, jei jį paėmė įkaitu
      • Vienintelis tavo tikslas yra išgyventi.
      • Nebūk didvyris, susitaikyk su situacija ir būk pasiruošęs laukti.
      • Pirmos 15-45 minutės yra pačios pavojingiausios, todėl vykdyk visas grobėjo instrukcijas, kuo jūs ilgiau esate kartu, tuo mažesnė tikimybė, kad grobėjas sužalos tave.
      • Baimė yra natūrali reakcija. Pasistenk nusiraminti, padaryk pauzę, giliai įkvėpk ir įvertink padėtį.
      • Nekalbėk be reikalo, tik jei būtina, stenkis būti draugiškas, bet nesukčiauk.
      • Pabandyk pailsėti, atsisėsk jei gali, jei situacija ilgai užsitęstų, pabandyk pamiegoti.
      • Jeigu tau siūlo pavalgyti, neatsisakyk, net jeigu nenori. Tai tau suteiks jėgų, o atsisakymas supriešins.
      • Nedaryk pastabų ir neduok pasiūlymų grobėjui, jei tavo patarimai bus blogi, grobėjas gali pagalvoti, kad tai ir numatei.
      • Nebandyk bėgti, kol nebūsi absoliučiai tikras, kad tau pasiseks ir, netgi jei taip yra, pagalvok dar kartą prieš bandydamas.
      • Jei kam nors iš įkaitų reikalinga medicininė pagalba, pranešk tai grobėjams.
      • Nesiginčyk su grobėjais ir kitais įkaitais, išreikškite bendrą požiūrį.
      • Nemaldauk, nesiteisink ir neverk.
      • Neatsuk į savo grobėjus nugaros, jeigu negausi tokio nurodymo, bet taip pat nespoksok į juos. Akių kontaktas gali būti geras dalykas, žmonės linkę mažiau žudyti, jei į juos žiūrima.
      • Pasistenk palaikyti gerus santykius su grobikais. Pakalbėk su jais apie šeimą ir vaikus.

      Jei tiki, kad gelbėjimo operacija tuoj įvyks ar girdi triukšmą ir susišaudymą, surask saugią vietą, gulk ant grindų, galvą uždenk rankomis ir nedaryk jokių staigių judesių.

      Patarimai parengti pagal Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" informaciją

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 5. Kaip elgtis išėjus iš banko

      Patarimai bankų paslaugomis besinaudojantiems asmenims, siekiant išvengti jų apiplėšimo tik išėjus iš bankų ar netoliese jų.

      • Nebūkite vienas, pasirūpinkite palyda – nusikaltėliai apiplėšimams dažnai pasirenka pagyvenusius žmones, kurie vieni ateina į bankus pasiimti ar prie bankomatų išsigryninti pinigų. Todėl rekomenduotume paprašyti savo šeimos narių, kaimynų, kitų pažįstamų žmonių, kuriais pasitikite, pagalbos palydint iki reikiamos vietos.
      • Eidami į banką ar prie bankomato apsižiūrėkite, gal esate sekamas, stebimas – kilus įtarimui informuokite banko apsaugą (kiekvienas bankas, jo padalinys turi apsaugos darbuotojus) ar pasirinkite kitą bankomatą ar banką. Banko darbuotojai gali suteikti palydos paslaugas, iškviesti taksi, esant reikalui pasitelkti policijos pagalbą.
      • Eidami į banką ar prie bankomato, neprašykite nepažįstamų asmenų pagalbos. Neprašykite nepažįstamų asmenų pagalbos banke ar prie bankomato, norėdami išsigryninti pinigų. Jokiu būdu neužrašinėkite, nesakykite savo PIN kodo. Neduokite savo kortelių į svetimas rankas, nerašykite ant kortelių savo PIN kodų.
      • Neikite į banką ar prie bankomatų nakties metu, stipriai lyjant ir pan. – tai aplinkybės, kurios itin palankios plėšikams.
      • Atkreipkite dėmesį į vaizdo kameras – patartina eiti į tuos bankus ar prie tų bankomatų, kurie stebimi vaizdo kameromis.
      • Būkite apdairūs su pinigais – ne(per)skaičiuokite pinigų gatvėje, išėjęs iš banko, pinigų (piniginių) nedėkite į polietileno maišelius ar kitas akivaizdžiai matomas vietas ir pan.
      • Naudokitės lustinėmis („čipinėmis“) kortelėmis, jos yra saugesnės kortelės praradimo atveju, kadangi kiekvienu atveju naudojant šias korteles turi būti reikalaujama suvesti PIN kodą.
      • Pasirūpinkite kredito įstaigų siūlomomis draudimo ir ssaugumo programomis – praradus kortelę kompensuojami patirti finansiniai nuostoliai.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 6. Kaip apsiginti nuo užpuolikų
      • Jeigu namo tenka grįžti tamsiu paros metu – venkite nuošalių, prastai apšviestų kiemų, gatvių. Geriausia būtų pasirūpinti, kad kas nors jus parvežtų arba išsikviesti taksi.
      • Nesinešiokite su savimi didelės pinigų sumos, dokumentų, jei tai nėra būtina, pridenkite drabužiais brangius papuošalus.
      • Rankinę nešiokitės priglaudę prie savęs taip, kad užsegimas būtų atsuktas į jus. Namų raktus stenkitės laikyti ne rankinėje, bet kišenėje. Jei kas bando išplėšti rankinę, geriau atiduokite – jūsų gyvybė ir sveikata brangesnė už bet kokią nuosavybę.
      • Jeigu jums atrodo, kad kažkas jus seka, pereikite į kitą gatvės pusę. Jeigu įtarimai pasitvirtino bėkite ten, kur šviesu ir gali būti žmonių bei šaukitės pagalbos.
      • Eikite šaligatviu veidu į gatvės judėjimą, toliau nuo kelkraščio kad plėšikas negalėtų nepastebėtas prie jūsų privažiuoti iš nugaros.
      • Niekada nevaikščiokite kalbėdami, rinkdami teksto žinutes mobiliuoju telefonu ar klausydamiesi muzikos per ausines – tai nukreipia Jūsų dėmesį nuo to, kas vyksta aplinkui, sulėtina reakciją, tampate lengva auka.
      • Jeigu naudojatės bankomato paslaugomis įsitikinkite ar šalia nėra įtartinų asmenų, ar niekas nestebi, kaip renkate savo mokėjimo kortelės kodą. Paėmę pinigus iš bankomato jų neskaičiuokite, o skubiai įsidėkite į kišenę, rankinę ar kitą saugią vietą.
      • Jei dažnai tenka vaikščioti nesaugiais maršrutais būtų gerai turėti dujų balionėlį ar net dujinį pistoletą. Svarbiausia – ne turėti apsisaugojimo priemonę, o mokėti ir spėti laiku ja pasinaudoti.
      • Garsus šauksmas – geriausia signalizacija, išgąsdinanti ar bent akimirkai sutrikdanti užpuoliką. Didelė tikimybė, kad netoliese bus žmonių, kurie suskubs Jums padėti.
      • Jeigu vis dėl to Jūs buvote apiplėštas, kuo skubiau kreipkitės į policiją. Bėkite į artimiausią namą, prašykite praeivių telefono paskambinti nemokamu policijos numeriu. Kuo greičiau pranešite apie įvykdytą nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė sulaikyti plėšikus ir rasti dar neparduotus Jūsų daiktus.

      Atnaujinta: 2017 08 23

  • Migracija 3
    • 1. Kokių dokumentų reikia mažyliui prieš kelionę? (video)
    • 2. Patarimai, ketinantiems vykti į kitą šalį

      Jei ketinate savarankiškai vykti į užsienio valstybę - neskubėkite priimti bet kokio pasiūlymo. Stenkitės surinkti kuo daugiau informacijos apie šalį, į kurią ketinate vykti (būtinai pasidomėkite, kokių perspėjimų apie ją yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje www.urm.lt), apie agentūrą, kurios pasiūlymu ketinate pasinaudoti (ar ji yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota, ar turi leidimą (licenciją) vykdyti tokią veiklą), taip pat kokius reikalavimus užsieniečiams nustato jūsų kelionės tikslo šalies ir šalių, per kurias vyksite tranzitu, teisės aktai (geriausiai šios informacijos ieškoti tų valstybių konsulinių įstaigų Lietuvos Respublikoje interneto tinklalapiuose ar tiesiogiai kreiptis į pačias konsulines įstaigas). Savo ketinimais išvykti pasidalinkite su savo artimaisiais, draugais, kitais asmenimis, kuriais pasitikite - jie gali taip pat turėti jus dominančios informacijos.

      Jei ketinate vykti į užsienį dirbti, geriau pasinaudokite Lietuvoje veikiančių agentūrų, siūlančių įdarbinti Lietuvos darbuotojus užsienyje, paslaugomis. (nepamirškite pasidomėti, ar tokios agentūros turi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą licenciją. Teisėtai įdarbinimo paslaugas teikiančių agentūrų sąrašą galima rasti internete: www.ldb.lt arba www.socmin.lt). Atsargiai vertinkite nepažįstamų (mažai pažįstamų) žmonių pasiūlymus padėti jums įsidarbinti užsienyje, tokio turinio telefono skambučius, žinutes, atsiųstas į jūsų mobiliojo ryšio telefoną ar elektroniniu paštu. Apie tokius pasiūlymus pasakykite savo artimiesiems ar draugams.

      Jei jau apsisprendėte išvykti į kitą valstybę, pasidomėkite, kokie dokumentai, būnant kitoje šalyje, jums bus reikalingi (jei ketinate dirbti, tikriausiai jums prireiks jūsų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų). Pasidarykite visų svarbiausių dokumentų kopijas, šių dokumentų kopijas palikite ir namie (arba duokite pasaugoti asmenims, kuriais pasitikite). Pasirūpinkite, kad jūsų kelionės dokumentas (pasas ar asmens tapatybės kortelė) galiotų ilgesnį laiką. Kai kurios užsienio valstybės reikalauja, kad kelionės dokumentas galiotų ne trumpiau nei šešis mėnesius iki planuojamos kelionės pabaigos. Informaciją apie dokumento pakeitimą jums gali suteikti jūsų gyvenamosios vietovės migracijos tarnyba (pasų poskyris). Informaciją, ar konkreti šalis pripažįsta asmens tapatybės kortelę tinkamu kelionės dokumentu, taip pat ar reikalinga vykstant į šią šalį (taip pat ir šalis, per kurias vyksite tranzitu) viza, kaip legalizuojami (pažymimi) Lietuvoje išduoti dokumentai, kad jie galiotų užsienio valstybėje, galima rasti interneto svetainėse: www.urm.lt, www.migracija.lt. Vykstant į užsienį ilgesniam laikui (ieškoti darbo, mokytis, gyventi) rekomenduojama turėti kelias asmens dokumentams tinkamas nuotraukas.

      Informaciją apie kelionės tikslą, maršrutą, transporto priemones, kuriomis vyksite, kartu vykstančius asmenis, viešbučių ar kitos numatomos gyvenamosios vietos užsienyje adresus, būsimos darbovietės pavadinimą, adresą, asmenis, su kuriais turėsite kontaktų užsienyje (reikalaukite, kad ši informacija jums būtų pateikta dar esant Lietuvoje), palikite artimiesiems, draugams ar kitiems žmonėms, kuriais pasitikite. Jei kelionės metu keičiasi jūsų maršrutas, gyvenamoji vieta užsienyje, darbovietė, kiti duomenys, būtinai nedelsdami apie tai informuokite asmenis, likusius Lietuvoje.

      Nepamirškite, kad išvykdami iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šeši mėnesiai laikotarpiui, jūs privalote užpildyti išvykimo deklaraciją, ir šią deklaraciją pateikti jūsų gyvenamosios vietos migracijos tarnybai, rekomenduojama iki išvykstant pasirūpinti savo sveikatos draudimu, galiojančiu užsienyje.

      Jei ketinate būti užsienio valstybėje ilgiau nei 3 mėn. (arba ilgiau, nei nurodyta tos valstybės išduotoje vizoje, arba ilgiau, nei nustatyta su ta valstybe pasirašytuose tarptautiniuose susitarimuose), jūs turite gauti leidimą gyventi toje šalyje, kitaip jūs būsite toje valstybėje nelegaliai.

      Žinokite, kad būdami Europos Sąjungos piliečiais jūs turite teisę vykti į kitą ES (EEE) valstybę ir 3 mėn. ieškoti darbo neturėdami leidimo gyventi.

      Žinokite, kad iškilus problemoms jums būnant užsienyje, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines ir konsulines įstaigas, esančias toje valstybėje. Jeigu tokių šioje valstybėje nėra, jūs turite teisę kreiptis pagalbos į kitos Europos Sąjungos valstybės narės diplomatinę ar konsulinę įstaigą, esančią toje šalyje. Išvykdami užsirašykite jų adresus, telefonus. Paieškokite informacijos apie toje valstybėje, į kurią vykstate, įsikūrusias lietuvių bendruomenės atstovybes ar kitas tautiečių įkurtas bendrijas. Iškilus problemai, galėsite prašyti jų pagalbos ar kreiptis patarimo.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 3. Asmens dokumentai

      Kokie asmens dokumento išdavimo ar keitimo įkainiai?

      Valstybės rinkliavos dydžius už asmens dokumento išdavimą ar keitimą rasite Vilniaus apskr. VPK interneto svetainėje.

      Kokių dokumentų reikia kreipiantis dėl asmens dokumento išdavimo?

      Kreipiantis dėl asmens tapatybės kortelės arba paso išdavimo, būtina pateikti:

      • asmens tapatybės kortelę arba pasą (jį keičiant);
      • gimimo liudijimą, jei pilietis asmens tapatybės kortelę arba pasą gauna pirmą kartą;
      • sumokėtos valstybės rinkliavos kvitą (šią rinkliavą taip pat galima sumokėti internetu ar banko kortele migracijos padalinyje) ar dokumentą, patvirtinantį atleidimo nuo valstybės rinkliavos aplinkybes;
      • prireikus, kitus dokumentus.
      • nuotraukų turėti nereikia, veido atvaizdas fiksuojamas vietoje asmens biometrinių duomenų skanavimo įranga.

      Ar reikia su savimi turėti nuotrauką keičiant asmens dokumentą?

      Keičiant asmens dokumentą nuotraukos turėti nereikia, veido atvaizdas fiksuojamas vietoje asmens biometrinių duomenų skanavimo įranga.

      Ar galima keisti asmens dokumentą bet kuriame mieste, ar tik ten, kur yra deklaruota gyvenamoji vieta?

      Dėl asmens tapatybės kortelės ar (ir) paso išdavimo (keitimo) pilietis gali kreiptis į bet kurią migracijos tarnybą, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos. Daugiau informacijos Lietuvos policijos interneto svetainėje.

      Ar galima asmens dokumentą pasikeisti anksčiau nei likus 6 mėn. iki galiojimo pabaigos?

      Taip, asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą) galite pasikeisti ir anksčiau nei likus 6 mėn. iki jo galiojimo pabaigos.

      Ką daryti ir kur kreiptis pametus asmens tapatybės kortelę, pasą?

      Pametus asmens tapatybės kortelę ar (ir) pasą, galite iš karto vykti į Jums teritoriniu požiūriu patogų policijos migracijos padalinį, kur pateikus pranešimą, prarasta asmens tapatybės kortelė ar (ir) pasas bus užblokuoti. Tuo pačiu, iš karto galėsite užsisakyti naują asmens dokumentą.

      Jei pageidaujate nedelsiant užblokuoti prarastą asmens dokumentą, galite tai padaryti internetu, prisijungę prie šios sistemos.

      Pilietis, praradęs asmens tapatybės kortelę ar (ir) pasą ir pageidaujantis naują asmens dokumentą gauti skubos tvarka, migracijos tarnybai turi pateikti laisvos formos rašytinį prašymą ir jame nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina gauti asmens dokumentą skubos tvarka. Taip pat pateikti šias priežastis patvirtinančius dokumentus (kelionės bilietus ir pan.). Sprendimą išduoti ar pakeisti asmens tapatybės kortelę ar (ir) pasą skubos tvarka priima migracijos tarnybos vadovas arba kitas įgaliotas valstybės tarnautojas. Nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad nauja asmens tapatybės kortelė ar (ir) pasas reikalingi skubos tvarka ar migracijos tarnybai kilus kitų klausimų, asmens dokumentas migracijos tarnybos vadovo sprendimu skubos tvarka gali būti neišduodamas.

      Daugiau Jus dominančios informacijos rasite Lietuvos policijos interneto svetainėje.

      Atnaujinta: 2017 08 23

  • Sukčiavimo būdai 2
    • 1. Kaip nepatekti į telefoninių sukčių pinkles
      Policija dar kartą primena kaip nepatekti į telefoninių sukčių pinkles

      Visuomenė nuolat informuojama, kad netikėtų gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl „laimėtų“ prizų ar pareigūnu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Dauguma gyventojų jau žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau į sukčių pinkles patenkančių ir nukentėjusių gyventojų nemažėja. Policija dar kartą atkreipia dėmesį, kad telefoniniai sukčiai aktyvėja ir vis suranda naujų apgaulės būdų.

      Pastaruoju metu sukčiai tampa vis išradingesni ir įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Primename, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.

      Didėjant nedarbui, padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojai į nusikaltėlių pinkles patenka norėdami susirasti darbą ar parduoti kokį nors daiktą.

      Sukčiai taikosi į tuos, kurie spaudoje ar interneto svetainėse pasiskelbia ieškantys bet kokio darbo. Dažnai telefonu paskambinęs asmuo teiraujasi, ar skelbimų autorius sutiktų padirbėti, pavyzdžiui, jo vaiko aukle ir, neragindamas skubėti, leidžia pagalvoti, apsvarstyti pasiūlymą. Pats pažada paskambinti po kelių dienų. Žmogus, ieškantis darbo, sutinka.

      Sukčius pasako pasirengęs tuoj pat sumokėti dalį atlyginimo, todėl paprašo banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenų. Jei darbo ieškantis žmogus tai atskleidžia, nusikaltėlis, pasinaudojęs šiais duomenimis, žaibiškai ištuština jo sąskaitą arba paima greituosius kreditus.

      Kitas atsiradęs naujas sukčiavimo būdas yra toks - nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus jam į sąskaitą už prekę ir prašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir prisijungimo slaptažodžius. Dažnai nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą. Jei daikto pardavėjas atskleidžia sukčiui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje ar dar ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei.

      Policija dar kartą prašo gyventojus būti atidesnius ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų, taip pat apie tokius sukčiavimo būdus informuoti giminaičius, pažįstamus, kaimynus (ypač garbaus amžiaus), kad šie, prieš sudarydami kokius nors sandorius, pasitartų su artimaisiais. 

      Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų ir nedelsdami skambinkite į policiją numeriu 112 arba 02.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 2. Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai

      Labiausiai paplitę ir tapę aktualiausiais sukčiavimo būdai:

      • Mobiliojo ryšio paslaugos „Labas“, „Extra“, „Pildyk“ pokalbių sąskaitos papildymo kodo pranešimas asmeniui, dažniausiai prisistatančiam loterijų organizatorių atstovu ir siūlančiam telefonu išlošti vertingus buitinės technikos ar namų elektronikos prizus. Taip pat skambučiai telefonu apie:
        • piniginio prizo laimėjimą;
        • mobiliojo telefono laimėjimą;
        • daiktinio prizo laimėjimą;
        • nusikaltimo padarymą ir nubaudimą;
        • eismo įvykį.
      • Kiti atvejai:
        • Skambinama ir reikalaujama sumokėti laimėto daiktinio prizo PVM, pranešama tapus atsitiktinai atrinktu pirkėju prekybos centre, skambina nukentėję verkiantys giminaičiai ar iš Lietuvos ambasados užsienyje dėl giminaičio susižalojimo.
      • Kaukazietiško gymio asmenys šalies tarpmiestiniuose keliuose stabdo automobilius ir sustojusiems asmenims siūlo pirkti gelsvos spalvos metalo dirbinius, kurie yra beverčiai. Paaiškinama, kad juos apvogė ar patys pametė pinigus ir šiuo metu neturi už ką įsigyti kuro ir negali tęsti savo kelionės. Neprašydami labdaros, siūlo pirkti savo auksinius žiedus, kurie yra iš paprasto gelsvo metalo ir yra beverčiai.
      • Asmenys važinėja po kaimo vietoves ir prisistato banko darbuotojais, už tam tikrą mokestį siūlo padėti susigrąžinti prarastus indėlius. Asmenys, prisistatę banko darbuotojais, už 10 procentų sumos ar kitą sutartą atlygį pasiūlo sutvarkyti dokumentus dėl prarastų indėlių susigrąžinimo. Surašomi tam tikri dokumentai, paimamas užmokestis, o bankininku prisistatęs asmuo dingsta.
      • Kaukazietiško gymio asmenys siūlo pirkti firmines prekes už aukštą kainą, tačiau įsigijus pastebima, kad jos bevertės. Mieste ar kaimo vietovėse kaukazietiško gymio asmenys, šiuo metu jau ir šviesaus gymio asmenys, siūlo pirkti įvairius firminius buitinius prietaisus už gerą kainą. Prekė labai gerai apibūdinama ir kuo skubiau siūloma ją įsigyti, o neatidus pirkėjas tik vėliau pastebi, kad prekė bevertė.

      Kaip reikėtų išvengti telefoninių sukčių?

      Būkite atsargūs - Jums gali paskambinti telefoniniai sukčiai!

      Vis dažniau žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefonais. Telefoniniai sukčiai pasinaudoja žmonių patiklumu ir išvilioja nemažas pinigų sumas.

      1. Dažniausiai naktį paskambinęs apgavikas prisistato artimu giminaičiu ar net vaiku ir praneša, kad pateko į bėdą (padarė eismo įvykį, nusikaltimą ar įvyko nelaimingas atsitikimas). Naudodamasis netikėtumu ir susijaudinimu, paprašo skubiai jam perduoti ar pervesti reikalingą pinigų sumą. Pinigus prašo pervesti į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.

      Sulaukę tokio skambučio:

      • Įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo (įtariamojo).
      • Neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų.
      • Patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitinkinkite, ar tikrai jam reikalinga Jūsų pagalba.
      • Jeigu tikrai Jūsų artimą ištiko nelaimė, susitikite su juo.
      • Jeigu Jūsų giminaitis kelionėje, neskubėkite skambinti į ambasadą nurodytu telefono numeriu, pasitikrinkite, ar šis numeris teisingas.
      • Neperduokite pinigų per tarpininkus.
      • Neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas.
      • Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus.
      • Reikalaukite, kad atvykę pareigūnai parodytų tarnybinį pažymėjimą.
      • Neatidarykite durų nepažįstamiems žmonėms, kurie prisistato įvairių tarnybų darbuotojais, agentais ar kitais specialistais, kol nepatikrinote jų dokumentų ir neįsitikinote, kas iš tiesų Jus aplankė.
      • Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, kad skambina sukčius, nedelsdami skambinkite į policiją trumpuoju numeriu 112 arba 02.
      1. Į mobiliojo ryšio telefoną apgavikas atsiunčia žinutę (pranešimą), kad laimėjote loterijoje, akcijoje ar žaidime. Toliau prašoma:
      • paskambinti nurodytu numeriu;
      • į nurodytą sąskaitą pervesti tam tikrą pinigų sumą;
      • papildyti mobiliojo ryšio telefono sąskaitą ar padiktuoti papildymo kortelių kodus.

      Gavę tokio pobūdžio pranešimą

      • Neskubėkite džiaugtis laimėjimu.
      • Įsidėmėkite, kad loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja perduoti pinigų per tarpininkus arba juos pervesti į banko sąskaitas.
      • Loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja padiktuoti papildymo kortelių kodų.
      • Pirmiausia susisiekite su savo mobiliojo ryšio operatoriumi ir patikrinkite, ar tikrai vyksta loterija, akcija ar žaidimas, kuriame Jūs laimėjote (Omnitel - 1533; Bitė - 1501; Tele2 - 8 800 40212).
      • Atminkite, kad iš laimėtojo nereikalaujama iš anksto sumokėti pridėtinės vertės mokesčio ar kito mokesčio.
      • Jeigu Jūs tikrai laimėjote, apie prizo atsiėmimo sąlygas ir mokesčius sužinosite nuvykęs pas loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorių.

      Reikėtų akcentuoti, kad senyvo amžiaus žmonės nelaikytų namuose didelių piniginių sumų, kad artimieji perspėtų savo pagyvenusius giminaičius apie galimus analogiškus sukčiavimo atvejus. Būtina informuoti prekybininkus, kad jie atkreiptų dėmesį, kai pagyvenę asmenys perka didesnį kiekį papildymo kortelių, ir perspėtų dėl galimo sukčiavimo atvejų.

      „Žavūs džentelmenai“

      Apgavikas yra puikus žmogaus sielos žinovas, supranta ko žmogus ieško, ko jam trūksta, ko jis nori. Atspėjęs slaptą troškimą, apgavikas sukuria iliuziją, kad iš tiesų yra tas žmogus, kuriuo verta pasitikėti. Jis gali tapti karininku ar didvyriu, mokslininku ar verslininku, kultūros veikėju, advokatu, policininku ar ministru. Viskas priklauso nuo situacijos, nuo aplinkybių. Apgavikas net pasirūpina dokumentais - būtinai su savo nuotrauka. Noras įsigyti trokštamą daiktą nustelbia visas abejones bei galimus prieštaravimus, kuriuos kitąkart padiktuoja žmogaus gyvenimo patirtis ar intuicija. Na, o jei vis yra abejonių, jis paskirs pasimatymą labai rimtos įstaigos laukiamajame ar priėmimo kambaryje, būtinai sudarys sandorį ar sutartį ir netgi pasiūlys, kad šie dokumentai būtų įforminti notaro kontoroje. Dažniausiai apgavikas niekada nepasitenkina viena auka. Jų neretai būna kelios, netgi dešimtys, todėl vertėtų neskubėti ir prisiminti keletą taisyklių:

      • Iš pradžių įsitikinkite, kas ir kaip nori Jums padėti. Neskubėkite įgyvendinti savo sumanymo. Įvertinkite situaciją, gerai apgalvokite, kaip ir kokiais būdais sieksite užsibrėžto tikslo.
      • Jei abejojate geradariu, pasitarkite su nuovokesniais žmonėmis. Išsiaiškinkite sandėrio ar sutarties sąlygas, stenkitės, kad sudarant sandėrį būtų liudininkų.
      • Neskubėkite atiduoti savo pinigų, tuo labiau per tarpininkus.
      • Stenkitės kuo daugiau sužinoti apie savo geradarį, kas jis, iš kur, kuo verčiasi, kur dirba ir gyvena.
      • Būkite atsargūs su geradariais iš svetimų kraštų, apie juos surinkti informaciją sunkiau.
      • Visada atminkite, kad geradarių gali būti ne vienas, o keli.
      • Pagalvokite ir apie atsarginį variantą, gal įmanoma kitaip pasiekti užsibrėžtą tikslą.

      Trumpi telefoninių sukčių scenarijai

      • Piniginio prizo laimėjimas. Siuntėjas nukentėjusiesiems praneša džiugią naujieną - XXX prekybos centre surengtoje akcijoje kiekvienas laimėjo po tris tūkstančius litų. Laimėtojų prašoma paskambinti nurodytu numeriu - jie bus informuoti apie tolesnius veiksmus. Žinutės tekstas:  „INFORMUOJAME. Naujųjų metų (gali būti bet kokios šventės) akcijoje jūsų abonentinis Nr. totalizatoriuje laimėjo 3000 Lt. Reg. tel. 8 6XX XX XXX. Laukiame skambučio! XXX PREKYBOS CENTRAS“. Paskambinus atsiliepia solidus vyriškas balsas. Paklausia, kokiu reikalu skambinama. Kai pasakoma, kad dėl laimėjimo, vyriškis praneša, kad paskambinta į XXX prekybos centro registracijos skyrių, ir dar kartą pasiteirauja, kokiu klausimu kreipiamasi. Paaiškinama, kad skambinama dėl laimėjimo ir neaišku, ką toliau daryti. Vyriškis atsako, kad asmuo turi pas juos atvykti, pasiteirauja, iš kokio miesto skambinama. Po to laimėtojas turi padiktuoti telefono numerį ir vėl paskambinti po penkių minučių. Po penkių minučių jis jau pripažįstamas laimėtoju - loterijos organizatoriai nustatė, kad laimėtojo pasakytu numeriu tikrai buvo išsiųstas pranešimas apie laimėjimą. Loterijos organizatorius informuoja, kad laimėtoją apdovanos ne tik 3 tūkstančių litų premija, bet ir nauju mobiliuoju telefonu. Kad visa tai laimėtojas galėtų atsiimti, turėti važiuoti į XXX prekybos centro būstinę Vilniuje, Gedimino prospekte (ar kitokiu adresu), ir prisistatyti į 310 kabinetą vadybininkui ar direktoriui XXXX. Laimėtojas turi atvykti per dešimt dienų. Pašnekovas pataria pasiimti kartu ir laimingąjį telefoną ir pasą, bet perspėja, kad yra viena smulkmena - prieš tai laimėtojas turi nusipirkti telefono papildymo kortelę už 99 litus (kortelės nominalas gali būti įvairus) ir XXX prekybos centro registratūrai pranešti jos serijos numerį. Pinigai už kortelę bus grąžinti Vilniuje. Svarbiausia, kad tą kortelę laimėtojas nusipirktų nedelsdamas ir per valandą vėl jiems paskambintų. Tolesnius įvykius jau galima numatyti.
      • Mobiliojo telefono laimėjimas. Paprastai gaunamos tokios žinutės: „Sveikiname, Jūsų numeris tapo laimingas. XXX firma (ar bendrovė) dovanoja Jums 1000 litų čekį ir naują telefoną Samsung E-720. Dėl prizų prašome registruotis telefonu...“. Vilnietė Guda (vardas pakeistas), nors ir nesanti patikli ir apie telefoninius sukčius ne kartą skaitė laikraščiuose, gavusi tokią žinutę apsidžiaugė ir net neįtarė, kad pati gali tapti aferistų auka. Paskambinusi nurodytu numeriu, mergina išgirdo malonų vyrišką balsą. Vyras kalbėjo užtikrintai ir mandagiai, todėl jai įtarimų nekilę. Kaip ir paprašyta, už kelis šimtus litų ji nupirko mobiliojo ryšio sąskaitų papildymo kortelių ir padiktavo jų numerius nepažįstamajam. Sumojusi, kad buvo apgauta, ji vėl bandė prisiskambinti nurodytu numeriu, tačiau jis jau buvo išjungtas. Tariamas prizų dalintojas mandagiai kalba tik iš pradžių. Ne kartą pasitaikė, kad laimėtojas, paprašęs sukčiaus atvažiuoti ir korteles pasiimti pačiam, buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais. O bendrovė XXX savo interneto svetainėje skelbia nevykdanti jokių akcijų, per kurias dovanojami piniginiai prizai, ir nepraneša apie tai SMS žinutėmis.
      • Daiktinio prizo laimėjimas. 29 metų vyras, sulaukęs mobiliuoju telefonu sukčių pasiųstos žinutės ir patikėjęs laimėjimu loterijoje, prarado 1090 litų, taip ir nesulaukęs žadėto mobiliojo ryšio telefono, 1000 litų ir automobilio „Peugeot 206CL“. Žinutės vyriškis sulaukė sausio 19-osios rytą. Prekybos centras XXX jam pranešė, kad šio prekybos centro 10-ojo gimtadienio proga buvo surengta loterija ir kompiuteriu išrinkti trys laimingieji, kurie laimėjo po mobilųjį telefoną ir po 1000 litų. Minėtas asmuo pateko į laimingųjų trijulę. Norint atsiimti prizą, reikėjo registruotis nurodytu telefonu. Paskambinęs telefonu, šiaulietis iš operatoriaus Mariaus (vardas pakeistas) sužinojo, kad prizas jam gali būti atvežtas į namus. Tereikia 90-čia litų „Teleloto“ terminale papildyti telefoninių pokalbių sąskaitą. Vyras taip ir padarė. Paskambinęs Mariui, jis padiktavo papildymo kvito numerį ir sužinojo, kad pateko į superfinalą, kuriame yra galimybė laimėti automobilį „Peugeot 206CL“. O žaidimo tvarka būsianti tokia: reikia laukti, kol telefonu bus duotas signalas, tada skubiai skambinti nurodytu numeriu ir atsakinėti į pateiktus klausimus. Jei atsakys teisingai, laimės automobilį. Lauktas telefoninis signalas pasigirdo už 10 minučių. Vyriškis puolė skambinti ir labai nudžiugo, kai išgirdo, kad būtent jis prisiskambino pirmasis. Klausimas buvo tik vienas: kiek kainuoja automobilis „Peugeot 206CL“. Ir tuoj pat buvo padiktuoti atsakymai: 54 tūkstančiai, 56 tūkstančiai, 59 tūkstančiai. Vyras spėjo, kad automobilio kaina esanti 56 tūkstančiai litų. Ir sužinojo, kad atspėjo! Jei būtų pasakęs ir kitą skaičių, jis tikrai būtų išgirdęs tokį pat džiaugsmingą Mariaus šūktelėjimą. Tačiau, pasirodo, yra viena bėda: už laimėtą automobilį reikia sumokėti 7 tūkstančius litų mokesčių. Bet kadangi jau XXX prekybos centro gimtadienis, tai tuos mokesčius sumokės pats prekybos centras XXX. Taigi žmogui ir vėl pasisekė! Nors 2000 litų už dokumentų įforminimą teks sumokėti jau jam pačiam. Vyriškis teturėjo 500 litų. Juos pervedė į nurodytą „Snoro“ banko sąskaitą. Paskambinęs operatorius Marius apgailestavo, kad mokesčių inspektorius nesutinka duoti automobilio, kol laimėtojas nesumokės dar 500 litų. Kai ir šiuos pinigus vyras pervedė į „Snoro“ banko sąskaitą, jis sužinojo, kad mokesčių inspektorius yra negailestingas ir laimėtojas automobilio negaus, kol nesumokės likusių 1000 litų. Nevilties apimtas jis paskambino į prekybos centrą XXX ir sužinojo, kad jokių loterijų jis neorganizuoja, jokių telefonų ir automobilių nedalija ir kad jokios LNK televizijos, kuri filmuotų automobilio įteikimą laimėtojui, nesiuntė. Ir tik tada šiaulietis suprato patekęs į sukčių pinkles ir iš viso praradęs 1090 litų.
      • Nusikaltimo padarymas ir nubaudimas. Į policijos komisariato pareigūnus kreipėsi sukčiaus apgautas asmuo. Vyras  policininkams sakė, kad jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pranešė, kad jo sūnus padarė nusikaltimą ir bus teisiamas. Jis labai įtikinamai papasakojo, neva jo sūnus jam padarė didelę žalą ir už tai gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jei jis nori, gali padėti sūnui. Tereikia sumokėti 1550 litų ir jis nerašys pareiškimo policijai. Linkėdamas sūnui tik gero, tėvas sutiko atiduoti pinigus. Į jo namus atvykęs vyras paėmė minėtą sumą ir dingo. Tik tuomet vyras sugalvojo paskambinti sūnui. Išgirdęs apie kažkokį tariamai jo padarytą nusikaltimą, sūnus labai nustebo. Jis paaiškino tėvui, kad šis pateko į sukčiaus pinkles, iš tikrųjų jis nieko blogo nėra padaręs. Tuomet apgautas vyras  kreipėsi pagalbos į pareigūnus.
      • Eismo įvykis. Garbaus amžiaus asmeniui paskambino telefoninis sukčius ir pranešė, kad jo sūnus padarė eismo įvykį. Išklausęs vieno apgaviko, apytiksliai po 15 minučių garbaus amžiaus žmogus sulaukia dar vieno skambučio. Paskambinęs vyras buto savininkui prisistato esantis policijos pareigūnas. Jis teigė, neva jo sūnus padarė avariją, sužaloti žmonės. Norint, kad nebūtų pradedamas ikiteisminis tyrimas, reikia atsilyginti nukentėjusiesiems ir sumokėti 6 tūkstančius litų. Išklausęs tokios kalbos vyras sutiko mokėti. Po to sutariamas laikas, kada šis ateis į jo butą pasiimti pinigų.
      • Reikalaujama sumokėti laimėto daiktinio prizo PVM. Asmuo į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę apie neva laimėtą XXX mobiliojo ryšio operatoriaus organizuotą loteriją, kurios pagrindinį prizą - didžiulį televizorių - privalėsiantis atsiimti prekybos ir laisvalaikio centre XXX. Pranešime vyriškiui nurodoma paskambinti prekybos centro vadybininkui ir susitarti dėl papildomų sąlygų atsiimant tariamą vertingą dovaną. Naujutėlaitis plazminis televizorius už penkis tūkstančius litų - viliojantis prizas, kurį telefoniniai sukčiai siūlo gauti dovanų vos už kelis šimtus litų. Pasirodo, tereikia į nurodytą sąskaitą pervesti pridėtinės vertės mokestį (PVM) - 460 litų. Tiesa, paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs vyriškis prisistato jau nebe vadybininku, o pačiu generaliniu direktoriumi. Perdėtas mandagus kalbančiojo tonas, su dažnai pasikartojančiais kreipiniais "Mielas, gerbiamas pone" turėtų būti įtartinas ir lyg skaitomas iš specialiai tam parengto rašto. Tačiau tai ne visiems suprantama. Mat kartkartėmis melagiui išsprūsta ir ne itin inteligentiškos frazės: "Nu, jo, tai jūs ten primeskit, kaip geriau išeina". Pakankamai keistai atrodo telefoninių sukčių tiksliai nurodyti sąskaitos duomenys. Vadybininkai, direktoriai tiksliai nurodo, į kokio asmens sąskaitą turi būti pervesti pinigai, ir skrupulingai padiktuoja jos numerį.
      • Atsitiktinio pirkėjo atrinkimas prekybos centre. Šiuo metu pasitaiko dar įžūlesnių sukčiavimo atvejų. Gyventojams įrodinėjama, neva jie tapo laimėtojais, nes apsipirko didžiuliame prekybos centre XXX. Tačiau, jei paaiškėdavo, kad asmenys ten net nebuvo apsilankę, sukčiai pakeisdavo savo kalbą ir imdavo įrodinėti, esą laimėtojas atrinktas visiškai atsitiktinai.
      • Nukentėję verkiantys giminaičiai. Telefoniniai sukčiai keičia taktiką - pradeda skambinti ne kaip į avarijas patekusių sūnų ir dukterų pažįstami, o nukentėję verkiantys giminaičiai. Raudančio žmogaus balsą sunku atskirti. Taip iš senyvo amžiaus asmens sukčiai telefonu išviliojo daugiau kaip 10 tūkstančių litų. Vyras paaiškino, kad jam paskambino moteris ir tvirtino, kad jinai yra jo dukra (kitais atvejais brolienė ar anyta) ir guodėsi padariusi eismo įvykį ar nusikaltimą ir kad reikia atlyginti žalą. Vyrui pasakius adresą, netrukus į namus atvažiavo vyriškis, kuriam šis perdavė visas savo santaupas. Tik atidavęs savo santaupas vyriškis paskambino savo dukrai ir suprato esantis apgautas.
      • Skambutis iš Lietuvos ambasados užsienyje dėl giminaičio susižalojimo. Paskambina į užsienį tariamai ar į kelionę išvykęs artimas giminaitis ir verksmingu balsu praneša, kad atsitiko nelaimė ir reikalingi pinigai gydytis bei sugrįžti namo. Kadangi pinigų pervesti giminaičiui tiesiogiai negalima, todėl duodamas tariamas Lietuvos ambasados toje šalyje mobiliojo ryšio telefono numeris. Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepia tariama ambasados darbuotoja, kuri pasiteirauja, kokiu klausimu skambinama ir kuo galėtų padėti. Paaiškinus situaciją, darbuotoja patvirtina, kad tikrai giminaičiui atsitiko nelaimė ir jam reikalinga finansinė parama. Tariama ambasados darbuotoja pasisiūlo padėti ir nurodo tos šalies banko sąskaitą, į kurią bus galima pervesti pinigus. Taip pasisavinami pinigai. Atkreipiamas dėmesys, kad kitoje šalyje įsigijus mobiliojo ryšio paslaugos kortelę ir ją naudojant Lietuvoje, telefono ekrane rodomas užsienio šalies tarptautinis kodas.

      Atnaujinta: 2017 08 23

  • Įtartini daiktai ir sprogimo grėsmė 4
    • 1. Kaip elgtis, jei radote įtartiną daiktą

      Įtartinu daiktu gali būti bet kuris be priežiūros paliktas lagaminas, portfelis, krepšys, ar paketas, taip pat bet kuris į sprogmenį panašus įtaisas arba netipiškas daiktas, turintis neaiškią, nesuprantamą ir įtartiną konstrukciją. Taigi kiekvienas daiktas, sukėlęs Jūsų įtarimą, laikomas įtartinu. Jūsų intuicija yra geriausia priemonė, padėsianti aptikti sprogstamąjį užtaisą ir užkirsti kelią nelaimei.

      Atminkite, tegul Jus geriau apgauna intuicija nei Jūs apsiriksite, jos nepaklausęs.

      Aptikę įtartiną daiktą:

      • nelieskite jo, jokiu būdu nemėginkite patys išsiaiškinti jo turinio ir sudėties, nesistenkite šio daikto pernešti ar kitais būdais pakeisti jo padėtį;
      • įsidėmėkite tikslią daikto buvimo vietą, esant galimybei, šią vietą pažymėkite ryškios spalvos orientyru, įsidėmėkite daikto išvaizdą ir kitus požymius;
      • praneškite apie rastą daiktą atsakingam įstaigos pareigūnui ir pasirūpinkite, kad būtų iškviesta policija;
      • užtikrinkite įtartino daikto apsaugą, pasirūpinkite, kad niekas jo neliestų. Nesukeldami panikos evakuokite iš pavojingos vietos žmones (50 – 100 metrų atstumu);
      • imkitės priemonių, kad niekas negalėtų patekti į pavojingą zoną. Perimetrui apsaugoti panaudokite įstaigos darbuotojus bei įstaigoje esančius specialius ženklus ar užtvaras;
      • pasitikite atvykstančius policijos pareigūnus ir suteikite jiems reikiamą informaciją;
      • vykdykite visus policijos pareigūnų reikalavimus.
      Mums rūpi Jūsų saugumas. Jeigu radote įtartiną daiktą, praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 2. Kaip elgtis sprogimo vietoje (arba po sprogimo)

      Kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą, jei yra galimybė pasinaudokite priedanga. Priedangą šiuo atveju teks rinktis iš arčiausiai esančių daiktų, tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bordiūras.

      Nugriaudėjus sprogimui neskubėkite palikti priedangos, kai kurios skeveldros išsilanksto kaip bumerangai ir nukrenta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti (antriniai) sprogstamieji užtaisai.

      Įsitikinę, kad skeveldros daugiau nekrenta, nedelsiant pasišalinkite saugiu atstumu. Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais griežtai draudžiama.

      Jei yra sužeistų asmenų padėkite jiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją medicininę pagalbą. Pasirenkant saugią vietą, atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas, nes pastatas ar jo dalis gali sugriūti.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 3. Kaip elgtis gavus grasinimą apie padėtus sprogmenis

      Įdėmiai išklausykite pranešimą ir pasistenkite išsiaiškinti:

      • Kur padėtas sprogmuo?
      • Kada sprogmuo sprogs?
      • Kaip atrodo sprogmuo?
      • Atkreipkite dėmesį į kalbėjimo manierą, akcentą, kalbos defektus, foninius garsus.
      • Pasistenkite užsirašyti tikslų pranešimo  tekstą.
      • Praneškite policijai.
      • Praneškite įstaigos administracijai ir/ar saugos tarnybai, bei esant būtinumui evakuokite įstaigos darbuotojus į saugią vietą.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 4. Kaip elgtis radus įtartiną daiktą ar sprogmenį
      • Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
      • Įsidėmėkite - kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
      • Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
      • Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą - bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
      • Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite POLICIJAI.
      • Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma - jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra - baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
      • Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
      • Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
      • Būtinai sulaukite POLICIJOS pareigūnų.
      • Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.

      Atnaujinta: 2017 08 23

  • Teroras 4
    • 1. Galimi terorizmo požymiai

      Jūs galite turėti svarbios informacijos, kuri padėtų išaiškinti pasiruošimą teroro aktams.

      Teroristams reikalinga:

      • gyvenamoji vieta. Ar jums sukelia įtarimą nuomininkai ar svečiai?
      • planas. Ar jūs stebite neįprastą pašalinių asmenų dėmesį objekto ar vietos apsaugos priemonėms?
      • piniginės lėšos. Gal pastebėjote, kad įtartini asmenys bando susikurti fiktyvias sąskaitas, turi netikras kreditines korteles ir pan.
      • įranga. Jei jūs esate pardavėjas, ar jums kyla įtarimų dėl prekių, kurias iš jūsų perka?

      Papildomą informaciją, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, galima rasti šiose specialiųjų tarnybų interneto svetainėse:

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 2. Kaip aš galiu padėti kovojant prieš terorizmą

      Kiekvienas pilietis, darbuotojas ar pareigūnas, gali padėti kovojant prieš terorizmą. Jūs galite geriausiai pastebėti, kas neįprasto vyksta aplink jus ir sukelia jums įtarimą, jog rengiamasi įvykdyti ar vykdomas teroro aktas. Pastebėję tokią veiklą, nedelsiant skambinkite policijai telefonu 112.

      Būkite pasiruošę teroro išpuoliams. Būkite atidūs masinio žmonių susibūrimo vietose, populiariose pramogų ir pasilinksminimo vietose.

      Atkreipkite dėmesį į įtartinus žmones, daiktus, į bet kokias įtartinas smulkmenas. Praneškite apie įtartinus daiktus apsaugos ar teisėsaugos pareigūnams.

      Niekada neimkite iš nepažįstamų žmonių paketų ir krepšių, nepalikite savo bagažo be priežiūros. Jokiu būdu neimkite iš nepažįstamų žmonių dovanų, neimkite daiktų, kuriuos prašo kažkam perduoti.

      Būkite budrūs ir saugokitės žmonių, kurie apsirengę ne pagal metų laiką. Jeigu jūs matote vasarą žmogų, apsirengusį paltu arba šilta striuke, būkite atsargūs - po šiais drabužiais teroristai dažnai slepia sprogmenis. Geriau laikykitės nuo šio žmogaus atokiau ir atkreipkite į jį teisėsaugos pareigūnų dėmesį.

      Standartinės rekomendacijos, kurių paprastai, deja, niekas nesilaiko - nelieskite daiktų, kuriuos kažkas paliko: kuprinių, mobiliųjų telefonų, piniginių.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 3. Kaip elgtis teroro akto metu
      • Įvykus teroro aktui, jei jums ar kitiems reikia pagalbos, nedelsiant skambinkite pagalbos telefonu 112.
      • Vykdykite specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus.
      • Pasitraukite iš pavojaus vietos ir perspėkite kitus apie pavojų.
      • Išlikite ramūs, nepanikuokite, elkitės apgalvotai.
      • Jei esate sužeistas, pirmiausia pasirūpinkite savimi, po to įvertinkite, ar galite padėti kitiems. 
      • Šeimai patartina turėti veiksmų ekstremaliose situacijose planą. Kiekvienas šeimos narys privalo žinoti specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų telefonų numerius. Žinokite, kaip namie atjungti vandens, dujų ir elektros tiekimą.
      • Patartina susitarti dėl vietos, kurioje jūs galėsite susitikti su savo šeimos nariais ekstremalios situacijos metu.
      • Evakuacijos atveju pasiimkite pirmo būtinumo daiktus, asmens dokumentus, geriamo vandens ir truputį maisto, tinkamus drabužius, mobilųjį telefoną. 
      • Visada žinokite, kur yra atsarginiai išėjimai iš patalpos. Jeigu įvyko sprogimas, kilo gaisras ar pažeista pastato konstrukcija, niekada nesinaudokite liftu.

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 4. Kaip elgtis išgirdus pranešimą apie teroro aktą

      Išgirdę pranešimą apie vykdomą ar įvykdytą teroro aktą, stenkitės išlikti ramūs, vykdykite specialiųjų tarnybų nurodymus.

      Jei nesate įvykio vietoje, bet galvojate, kad teroro aktas gali jums sukelti pavojų, eikite namo. Būdami namie, įsijunkite radiją ir televizorių, kur transliuojama svarbi informacija.

      Stenkitės nepasiduoti panikai. Atsiminkite, kad panika gali išprovokuoti teroristus ir paspartinti teroro aktą, taip pat gali sukliudyti pareigūnams sustabdyti nusikaltimą arba sumažinti jo pasekmes. Jei jūs esate įvykio vietoje, netrukdykite specialiosioms tarnyboms.

      Atnaujinta: 2017 08 23

  • Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema 1