Lietuva – tai mano namai, nuo pat mažens mano širdyje užimantys svarbią vietą

Data

2020 02 14

Įvertinimas
2

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Šiaulių apskrities ir visos Lietuvos žmones sveikina Šiaulių apskrities policijos rėmėja Aistė Černiauskaitė: „Linkiu būti aktyviais visuomenės nariais, drąsiai reikšti savo nuomonę, kovoti už tiesą ir geresnį rytojų. Nepriklausomybės akto signatarai nuėjo ilgą kelią, kol buvo pasirašytas mums visiems svarbus dokumentas, atvėręs kelią į laisvesnius pasirinkimus gyvenime. Mes, lietuviai, turime būti vieningi ir kartu kurti saugesnį, mielesnį rytojų sau ir ateities kartoms.“

22 metų Šiaulių rajono, Ginkūnų k., gyventoja Aistė Černiauskaitė policijos rėmėjos kelią pradėjo nuo paauglystės. Ji buvo aktyvi jaunoji policijos rėmėja, kartu su broliu dalyvaudavo rėmėjų veiklose, važiuodavo į sąskrydžius. Baigusi mokyklą, policijos rėmėjos veiklą tęsė ir iki šiol joje dalyvauja. Mergina savo laisvalaikį aukoja ne policijai, o Tėvynės, kuriai meilę įskiepijo jos tėvai, labui.

Lietuva nuo pat mažens Aistės širdyje užima svarbią vietą, nes nuo gimimo tėveliai puoselėjo meilę Tėvynei. Jie abu tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tėtis tebetarnauja iki šiol.

Aistė prisimena savo vaikystę: „buvau visai maža, bet akyse išlikęs vaizdas, kaip abu tėveliai, apsivilkę uniformą, atsidaro spintos duris, išsitraukia sunkius juodus kerzus (batus), apsiauna juos, pabučiuoja mane, mano vyresnįjį brolį ir išeina tarnauti Lietuvai. Kartu su mus prižiūrėjusia močiute likdavome namie laukti jų. Jau tada žinojau, kad ir aš užaugusi noriu būti panaši į tėvus ir tarnauti savo šaliai, visada domėjausi tuo. Su tėčiu mane sieja labai artimas ryšys, jis man labai daug pasakoja apie savo darbą ir ten patirtus išgyvenimus. Vienas jų – dalyvavimas sausio 13-osios įvykiuose. Nors tada dar nebuvau gimusi, apie tėčio didvyrišką poelgį pasakoja jo pažymėjimas“.

Tarnauti savo šalia mergina pradėjo, jau būdama 14-kos. Policijos rėmėju buvęs jos vyresnis brolis šia veikla sudomino ir seserį.

„Nuo pat pirmos dienos susidomėjau viskuo, kas susiję su policija, pradėjau nuolat domėtis šiuo darbu, o ateityje matau save dirbančią policijos pareigūne. Šiuo metu studijuoju Kazimiero Simonaičio universitete magistrantūros studijose, labai laukiu, kada gausiu teisės mokslų diplomą. Policijos rėmėjos veikla pažadina manyje pilietiškumą, norą padėti kitiems, ištiesti pagalbos ranką ar sudrausminti netinkamai besielgiančius. Negaliu pakęsti neteisybės, visada stengiuosi ieškoti teisingumo ir už jį kovoti, o kuo daugiau pilietiškų ir teisybės siekiančių žmonių, tuo lengviau stoti į kovą prieš neteisybę. Aš tikiu, kad ateis diena, kai žmonės supras, kaip svarbu daugiau galvoti apie kitus nei apie save. Šiandien dažnas jaunuolis žiūri tik į savo daržą, taip apsunkindamas mūsų visų gyvenimą. Jei būtume atviresni, draugiškesni ir dažniau ištiestume pagalbos ranką, išsispręstų nemažai visuomenėje kylančių problemų“, - šypsosi Aistė.

Į klausimą, kas jai yra Lietuva, mergina atsako: „Tai yra mano namai. Čia mano šaknys, brangiausi žmonės, be kurių neįsivaizduoju savo gyvenimo. Tai - gamta, pavasarį grįžtantys paukščiai, ežerai, derlinga žemė. Lietuva nuo pat mažens mano širdyje užima svarbią vietą.“