Dvynių projekto sėkmė. Kroatiškos kriminalistikos ir lietuviškos energijos ypatumai

Data

2018 12 04

Įvertinimas
1

Europos Sąjungos oficialiame leidinyje 2018 11 22 paskelbtas Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Kroatijoje pradžios. Kiek anksčiau, 2018 07 23, tame pačiame leidinyje paskelbtas Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Kroatijoje pradžios.

Visi šie svarbūs sprendimai padaryti Kroatijoje įgyvendinus Dvynių projektą Nr.  HR 13 IPA JH 02 16 „Vidaus reikalų ministerijos gebėjimų organizuoti automatinį apsikeitimą DNR ir daktiloskopiniais duomenimis stiprinimas“. Šio projekto, kurį įgyvendino Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras ir Centrinė projektų valdymo agentūra, veiklos  pradėtos vykdyti 2017 m. rugsėjo 28 d., baigtos – 2018 m. lapkričio 27 d. Projekto, kurio finansinę dalį sudarė 600 000 eurų, naudos gavėjas buvo Kroatijos vidaus reikalų ministerijos Ivano Vučetičiaus (Ivan Vučetić) ekspertizės centras. Šiame centre daugiau kaip metus nuolatinio patarėjo pareigas ėjo ir projekto įgyvendinimą užtikrino Giedrius Birmontas. Dabar šis pareigūnas jau yra grįžęs į pareigas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (KTC) ir pasidalijo informacija apie sėkmingai įgyvendintą projektą. 

Kodėl šis projektas buvo reikalingas ir svarbus Kroatijai?

Tikrai, projektas buvo labai svarbus kroatams, nes 2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo Europos Sąjungos nare ir visas ES teisynas turėjo būti integruotas į Kroatijos teisinę sistemą. Kaip žinome, Priumo sutartis (Tarybos sprendimas 2008/615/TVR ir Tarybos sprendimas 2008/616/TVR) įpareigoja nares suteikti prieigą prie savo kaupiamų ir tvarkomų trijų rūšių, labai svarbių nusikaltimų tyrimui ir kovai su terorizmu duomenų: DNR, daktiloskopinių ir automobilių registracijos. Sutartyje šiam reikalavimui įvykdyti numatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Taigi šalys narės, tarp jų ir Lietuva, turėjo įsipareigojimus įvykdyti iki 2011 metų (tą mes ir esame padarę). Kadangi Kroatija nare tapo 2013 m., 2016 m. turėjo įvykdyti šiuos įsipareigojimus. Vis dėlto 2016 m. pabaigoje Europos Komisija  iniciavo baudos skyrimo procedūrą Kroatijai dėl neįvykdytų įsipareigojimų.

Todėl 2016 m. paskelbtoje Dvynių projekto „Vidaus reikalų ministerijos gebėjimų organizuoti automatinį apsikeitimą DNR ir daktiloskopiniais duomenimis stiprinimas“ fiche nurodytas siekiamas tikslas – sudaryti prielaidas keistis DNR ir daktiloskopiniais duomenimis, vykdant Priumo susitarimą.

KTC, siekdamas tapti Dvynių projekto partneriu, parengė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad bus pasiekti trigubai ambicingesni tikslai, t. y. ne tik sudarytos prielaidos vykdyti Priumo reikalavimus, bet ir keitimąsi duomenimis įgyvendinti de jure ir de facto, kad, pasibaigus projektui, Kroatija keistųsi DNR duomenimis bent su 10 šalių, o daktiloskopiniais su penkiomis. KTC pasiūlymas turėjo labai rimtus konkurentus – dviejų konsorciumų pasiūlymus: vienas, Suomijos ir Švedijos, kitas – Didžiosios Britanijos ir Austrijos kriminalistinių tyrimų tarnybų. Vis dėlto Kroatijos buvo pasirinktas KTC pasiūlymas, kuriame nurodyti gerokai ambicingesni tikslai.

Sėkmingai įgyvendinus projektą, Europos Sąjungos šalių teisėsaugos institucijos dabar turi galimybę atlikti automatinę paiešką Kroatijos policijos DNR ir daktiloskopinių duomenų bazėse ir atvirkščiai – Kroatijos policijai tapo pasiekiamos praktiškai visų ES šalių dviejų rūšių biometrinių duomenų bazės. Beje, Kroatijai tai ypač svarbu siekiant integruotis į Šengeno erdvę.

Ar sudėtingos buvo projekto veiklos ir apskritai ar pats projektas nekėlė iššūkių?

Projektą sudarė du komponentai po dvi dalis ir keturias veiklas, iš viso 16 veiklų: 1-as komponentas daktiloskopijos ir 2-as komponentas DNR. Tikslas buvo parengti standartinių veiklos procedūrų aprašus dėl automatinio duomenų tyrimo (tiek DNR, tiek daktiloskopijos) ir automatinio keitimosi duomenimis (taip pat tiek DNR, tiek daktiloskopijos).

Vis dėlto, kad tikslas būtų pasiektas, reikėjo atlikti daug daugiau veiklų dėl DNR tyrimų nei buvo planuota, nes, pasirodo, Ivano Vučetičiaus ekspertizės centras įsigijo naujos DNR tyrimų įrangos (6 prietaisus) ir ji daugiau kaip metus stovėjo nenaudojama. Noriu tik pasidžiaugti, kad KTC Biologinių tyrimų skyriaus ekspertai pasirūpino naujos įrangos išbandymo ir metodo įteisinimo (validacijos) darbais, darbuotojų mokymu ir todėl projekto pabaigoje tyrimai buvo pilnai atliekami su nauja įranga.

Per paskutinius penkis projekto mėnesius Ivano Vučetičiaus ekspertizės centro biologai pradėjo keistis DNR duomenimis su 10 ES šalių. Buvo gauta apie 400 DNR sutapimų. Buvo nustatyti 186 asmenys, kurių DNR duomenys įtraukti į kitų šalių duomenų bazes, palikę DNR pėdsakus neatskleistų nusikaltimų vietose Kroatijoje; pagal DNR sutapimus identifikuota daugiau kaip 140 Kroatijos piliečių,  padariusių nusikaltimus Europos valstybėse; nustatyta daugiau kaip 130 atvejų, kai neatskleistų nusikaltimų Kroatijoje ir kitose valstybėse DNR analitės sutapo, o tai reiškia, kad nusikaltimus padarė tie patys, kol kas nenustatyti, asmenys.

Pats projektas vyko, kaip aš vadinau, trijose žaidimų aikštelėse: pirma – Kroatija, antra – Briuselis, trečia – valstybės narės. Iš tiesų, Kroatijos aikštelėje šiokių tokių nesklandumų buvo dėl jau minėtos naujos DNR tyrimų įrangos įteisinimo. Dar didesnių nesklandumų sukėlė naujos daktiloskopinės sistemos, įsigytos Kroatijos ir kainavusios 22 mln. kunų, pritaikymas keistis duomenimis tarptautiniu lygiu. 2016 m. pasirašytoje sutartyje Vokietijos įmonė DERMALOG, sistemos tiekėja, įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 30 d. paleisti daktiloskopinę sistemą. Kiek žinau, ir dabar ji dar neveikia pilnai. Nors Kroatijos VRM pratęsė sutarties įvykdymą iki metų pabaigos, abejoju, ar tas įvyks. Priežastis – DERMALOG yra naujokas kriminalistinių automatizuotų daktiloskopijos sistemų rinkoje, anksčiau kūręs ir palaikęs tik civiliniams tikslams pritaikytas sistemas.

Kitoje aikštelėje, Briuselyje, mano nuostabai, viskas vyko labai sklandžiai. Gavau nemažą ir labai vertingą pagalbą iš policijos atašė Briuselyje, iš pradžių iš Tomo Antulio, paskui Artūro Šimelionio. O ypač vertinga buvo pagalba Georgo Biekiotterio (Georg Biekötter), Europos Tarybos Generalinio sekretoriato padalinio, atsakingo už DAPIX‘o (Working Party on Information Exchange and Data Protection) darbo grupės veiklą, vadovo. Jis tiesiogiai atsakingas už Priumo įgyvendinimą ir man teikė neįkainojamą pagalbą. Briuselyje kas 2–3 mėnesius vyksta DAPIX pasitarimai ir beveik visuose per tuos 14 projekto vykdymo mėnesių buvo svarstomi Kroatijai aktualūs klausimai. Šiuose pasitarimuose labai dažnai tekdavo kalbėti mano kolegėms Adelai Makar ir Tinai Smoljanovič. Čia jos įgijo puikios patirties, kuri tikrai bus reikalinga, kai 2020 m. Kroatija pirmininkaus Europos Tarybai.

Trečia aikštelė – valstybės narės, su kuriomis reikėjo atlikti bandomuosius duomenų keitimosi testus. Bandomieji keitimosi DNR duomenimis testai buvo atlikti su Lietuvos ir Lenkijos, daktiloskopinių – su Lietuvos ir Slovakijos policijos kriminalistinių tyrimų tarnybomis. Reikia pasakyti, kad dar visos ES šalys turi problemų dėl kai kurių techninių ir komunikacinių nesklandumų keičiantis daktiloskopiniais duomenimis, kurių čia nenurodysiu.

Ar įdomi Kroatija kriminalistui?

Iš tiesų Kroatija didžiuojasi dviem kroatais – mokslininkais. Pirmasis – Nikola Tesla – pasaulyje žinomas išradėjas, fizikas, matematikas, elektros inžinierius. Kroatijoje išvysime nemažai paminklų šiam mokslininkui, nors dėl jo tautybės ginčijamasi, ar jis serbas ar kroatas. Antrasis – Ivan (kirčiuojamas pirmas skiemuo) Vučetičius – kroatų kilmės kriminalistas Lotynų Amerikoje. Jis 19 amžiaus pabaigoje, dirbdamas Argentinos policijoje, sukūrė pasaulinio garso kriminalistinę pirštų atspaudų klasifikavimo sistemą, pritaikė patogią dešimties pirštų formulę greitai paieškai, kuri buvo plačiai naudojama pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, kol neatsirado elektroninėmis technologijomis pagrįstų paieškos sistemų. Ir dabar Kroatijoje, Zagrebe, yra gausu grafičių, vaizduojančių pirštų atspaudus, taip pat įvairių suvenyrų su pirštų atspaudais. Kroatai didžiuojasi šiais asmenimis, o kiekvienas kroatas, man taip pasirodė, širdyje yra šiek tiek kriminalistas.

Sakoma, kad Dvynių projekto šalis, ypač nuolatiniam patarėjui, tampa tarsi antrąja gimtine, ar tikrai taip?

Antrąja gimtine, ko gero, netampa, bet draugų tikrai palieka. Kaip geriausius draugus galiu nurodyti ne tik kolegas, kurie tikri žodžio žmonės, darbštūs, pareigingi: Draženas Mayka, biologijos komponento vadovė Adela Makar, daktiloskopijos – Tina Smoljanovič, vyriausioji ekspertė, bet ir kasdieną sutiktus žmones, pavyzdžiui, buto, kurį nuomojausi, šeimininkus.

Kitas dalykas, Vučetičiaus ekspertizės centras labai panašus į KTC, ir darbuotojų skaičiumi (150), ir atliekamų tyrimų pobūdžiu, duomenų bazėmis, kurias tvarko. Panašiu laiku tampome ENFSI nariais, Vučetičiaus ekspertizės centre pirmieji metodai akredituoti 2005, KTC – 2007 m.

Veikla ateičiai?

2018 m. lapkričio 23 d. surengtas projekto uždarymas, kuriame dalyvavo Donatas Žiugžda, laikinasis įgaliotinis Lietuvos ambasadoje Kroatijoje. Jis teigė, kad Lietuvos ambasada užtikrins bet kokią politinę pagalbą, jei Lietuvos ir Kroatijos tarnybos nuspręs toliau dalyvauti projektuose. Jau esama žinių, kad ES Komisija Balkanų šalims, dar nesančioms ES narėmis, žada suteikti teisę jungtis prie Priumo. Taigi veiklos ateičiai tikrai neturėtų trūkti.