DUK

Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Sukčiavimo būdai 2
    • 1.

      Užsitęsus pandemijai artimoje ateityje gali daugėti sukčiavimų (ypač elektroninėje erdvėje)

      Užsitęsus pandemijai artimoje ateityje gali daugėti sukčiavimų (ypač elektroninėje erdvėje)

      Tiek oficialiai, tiek neoficialiai platinama informacija apie grėsmes, rekomendacijas ir paslaugas dėl viruso ir karantino situacijos yra palanki sukčiavimo organizatoriams kurti naujas turto išviliojimo legendas. Karantino laikotarpiu rekomenduojama mažinti atsiskaitymą grynaisiais ir skatinti elektroninio atsiskaitymo būdus. Tikėtina, kad dėl to progresuos elektroninės bankininkystės duomenų išviliojimas tiek telefoninio sukčiavimo, tiek kitais socialinės inžinerijos būdais.

      Policijos patarimai:

      – Nesiųskite avanso asmenims, kurių nepažįstate, pirkite tik iš patikimų internetinių parduotuvių, atkreipkite dėmesį į pirkėjų įvertinimus.
      –  Neatsakykite į įtartinus pranešimus ir skambučius.
      – Sukčiai gali pasinaudoti ekstremalia padėtimi – neatidarykite durų nepažįstamiems asmenims, renkantiems aukas medikams, siūlantiems namų dezinfekavimo ar kitas paslaugas.
      – Atminkite: pareigūnai netikrina higienos normų, nesiūlo dezinfekavimo paslaugų, nerenka aukų dėl susidariusios situacijos.
      – Niekada elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėmis ar skambučiais neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu elektroniniu paštu ar telefonu atskleisti asmeninę informaciją (pvz., asmens kodą, kreditinės ar debetinės kortelės numerį, banko autentifikavimo kodą ir kita).

      Kenkėjiški elektroniniai laiškai ir svetainės

      Išnaudodami susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo, suaktyvėjo nusikaltėliai elektroninėje erdvėje: prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinami suklastotų svetainių adresai, nuorodos, socialinės inžinerijos metodais bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
      Žalingos nuorodos, vedančios į netikrus puslapius ar į naudotojo kompiuterį atsiunčiančios žalingo kodo programinę įrangą, dažnai būna siunčiamos kartu su žinute (el. laišku). Naudojami socialinės inžinerijos metodai: dominuoja skubos, svarbos, krizės ar nelaimės motyvai. Tokie laiškai taip pat dažnai būna siunčiami apsimetant kompetentingomis institucijomis.
      Viena iš paskutinių pasauliniu mastu plintančių su COVID-19 susijusių apgavysčių formų yra Pasaulio sveikatos organizacijos imitavimas, siunčiant melagingą informaciją elektroniniu paštu su kenkėjiškomis nuorodomis, paskelbtomis laiškuose ar jų prieduose.
      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gali būti siekiama suklastoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, savivaldybių ar kitų valstybės institucijų publikuojamą informaciją, kuriami fiktyvūs naujienų tinklalapiai, siunčiami kenksmingi elektroniniai laiškai.

      Policijos patarimai:

      – Kritiškai vertinkite elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas, susijusias su COVID-19 tematika ir ne tik! Nesidalykite įtartinomis socialiniuose tinkluose platinamomis žinutėmis, o dar geriau – jų apskritai neplatinkite!
      – Būtinai įvertinkite tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipdami dėmesį į pateiktas nuorodas ir pridedamus priedus. Įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu galite užvedę pelytę ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas.
      – Jokiu būdu neatidarykite gaunamų įtartinų laiškų, juose esančių nuorodų ar pridedamų failų! Gavę tokių laiškų, juos iškart ištrinkite. Jeigu paspaudėte ant įtartinos nuorodos – būtinai pasikeiskite elektroninio pašto slaptažodį!
      – Kritiškai vertinkite visas parduotuves (jų internetinius adresus), ypač tas, kurios prekes siūlo neįtikėtinai žemomis kainomis. Netikros elektroninės parduotuvės svetainės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų. Svetainės adresas ar pavadinimas gali būti panašus į žinomų elektroninių parduotuvių adresus, o pirkėjai viliojami didelėmis nuolaidomis. Netikra nuoroda (adresas) gali būti labai panaši į egzistuojančio ir gerai žinomo tinklapio adresą.
      – Svarbu atkreipti dėmesį, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL (TLS) sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas ar jis nėra patikimas. Paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“,  pvz.: https://www.nksc.lt.
      –  Apsipirkite tik žinomose, patikimose elektroninėse parduotuvėse!
      Policija primena: pagrindinis dalykas – nuolatos būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.

      Būk saugus elektroninėje erdvėje!

      Daugiau informacijos kaip atpažinti klastotas nuorodas skaitykite skaitykite Nacionalinio kibernetinio saugumo centro išleistame biuletenyje.

       

      Tiek oficialiai, tiek neoficialiai platinama informacija apie grėsmes, rekomendacijas ir paslaugas dėl viruso ir karantino situacijos yra palanki sukčiavimo organizatoriams kurti naujas turto išviliojimo legendas. Karantino laikotarpiu rekomenduojama mažinti atsiskaitymą grynaisiais ir skatinti elektroninio atsiskaitymo būdus. Tikėtina, kad dėl to progresuos elektroninės bankininkystės duomenų išviliojimas tiek telefoninio sukčiavimo, tiek kitais socialinės inžinerijos būdais.

      Policijos patarimai:

      – Nesiųskite avanso asmenims, kurių nepažįstate, pirkite tik iš patikimų internetinių parduotuvių, atkreipkite dėmesį į pirkėjų įvertinimus.
      –  Neatsakykite į įtartinus pranešimus ir skambučius.
      – Sukčiai gali pasinaudoti ekstremalia padėtimi – neatidarykite durų nepažįstamiems asmenims, renkantiems aukas medikams, siūlantiems namų dezinfekavimo ar kitas paslaugas.
      – Atminkite: pareigūnai netikrina higienos normų, nesiūlo dezinfekavimo paslaugų, nerenka aukų dėl susidariusios situacijos.
      – Niekada elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėmis ar skambučiais neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu elektroniniu paštu ar telefonu atskleisti asmeninę informaciją (pvz., asmens kodą, kreditinės ar debetinės kortelės numerį, banko autentifikavimo kodą ir kita).

      Kenkėjiški elektroniniai laiškai ir svetainės

      Išnaudodami susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo, suaktyvėjo nusikaltėliai elektroninėje erdvėje: prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinami suklastotų svetainių adresai, nuorodos, socialinės inžinerijos metodais bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
      Žalingos nuorodos, vedančios į netikrus puslapius ar į naudotojo kompiuterį atsiunčiančios žalingo kodo programinę įrangą, dažnai būna siunčiamos kartu su žinute (el. laišku). Naudojami socialinės inžinerijos metodai: dominuoja skubos, svarbos, krizės ar nelaimės motyvai. Tokie laiškai taip pat dažnai būna siunčiami apsimetant kompetentingomis institucijomis.
      Viena iš paskutinių pasauliniu mastu plintančių su COVID-19 susijusių apgavysčių formų yra Pasaulio sveikatos organizacijos imitavimas, siunčiant melagingą informaciją elektroniniu paštu su kenkėjiškomis nuorodomis, paskelbtomis laiškuose ar jų prieduose.
      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gali būti siekiama suklastoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, savivaldybių ar kitų valstybės institucijų publikuojamą informaciją, kuriami fiktyvūs naujienų tinklalapiai, siunčiami kenksmingi elektroniniai laiškai.

      Policijos patarimai:

      – Kritiškai vertinkite elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamas nuorodas, susijusias su COVID-19 tematika ir ne tik! Nesidalykite įtartinomis socialiniuose tinkluose platinamomis žinutėmis, o dar geriau – jų apskritai neplatinkite!
      – Būtinai įvertinkite tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipdami dėmesį į pateiktas nuorodas ir pridedamus priedus. Įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu galite užvedę pelytę ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas.
      – Jokiu būdu neatidarykite gaunamų įtartinų laiškų, juose esančių nuorodų ar pridedamų failų! Gavę tokių laiškų, juos iškart ištrinkite. Jeigu paspaudėte ant įtartinos nuorodos – būtinai pasikeiskite elektroninio pašto slaptažodį!
      – Kritiškai vertinkite visas parduotuves (jų internetinius adresus), ypač tas, kurios prekes siūlo neįtikėtinai žemomis kainomis. Netikros elektroninės parduotuvės svetainės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų. Svetainės adresas ar pavadinimas gali būti panašus į žinomų elektroninių parduotuvių adresus, o pirkėjai viliojami didelėmis nuolaidomis. Netikra nuoroda (adresas) gali būti labai panaši į egzistuojančio ir gerai žinomo tinklapio adresą.
      – Svarbu atkreipti dėmesį, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL (TLS) sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas ar jis nėra patikimas. Paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“,  pvz.: https://www.nksc.lt.
      –  Apsipirkite tik žinomose, patikimose elektroninėse parduotuvėse!
      Policija primena: pagrindinis dalykas – nuolatos būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.

      Būk saugus elektroninėje erdvėje!

      Daugiau informacijos kaip atpažinti klastotas nuorodas skaitykite skaitykite Nacionalinio kibernetinio saugumo centro išleistame biuletenyje.

      Atnaujinta: 2020 04 16

    • 2.

      Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai

      Labiausiai paplitę ir tapę aktualiausiais sukčiavimo būdai:

      1. Telefoninis sukčiavimas.
      2. Avansinis sukčiavimas.
      3. Pirkinių įgijimas sukčiavimo būdu (neatsiskaitymas už prekę).
      4. Lėšų išviliojimas prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.
      5. Kiti sukčiavimo būdai.

      1. Telefoninis sukčiavimas
      Netikėtu skambučiu sukčiai gvildena jautriausius klausimus: rūpestį dėl artimųjų ar finansinės gerovės troškimą. Jie manipuliuoja ir verčia Jus, apimtus streso, skubėti priimti atsakingus sprendimus.
      Kaip sukčiai veikia?
      – Sukčiai dažnai prisistato kaip asmenys, atstovaujantys autoritetingoms institucijoms ar organizacijoms (bankams, policijai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir kita), ir nurodo, kad tiria menamą nusikaltimą bei prašo asmens ar prisijungimo prie finansų įstaigos duomenų, kurie menamo tyrimo metu neva padės nustatyti tiesą.
          –  Sukčiai užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti itin privačią informaciją ir tuoj pat panaudoja ją prieš Jus, pavyzdžiui, prašo patikslinti artimojo vardą, nurodyti banką, kurio paslaugomis naudojatės, ir tada „sujungia“ būtent su Jūsų nurodyto banko atstovu ar pakartoja Jūsų anksčiau pasakytą artimojo vardą ir pavardę, nurodydami jo „padarytą žalą“.
          – Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir prašantys skubios pagalbos.
          – Naudodamiesi netikėtumu ir Jūsų susijaudinimu, sukčiai praneša apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su Jūsų artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti jiems reikiamų pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti. Jeigu taip atsitiktų, neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų – patys paskambinkite artimajam ar giminaičiui ir įsitikinkite, ar jam tikrai reikia Jūsų pagalbos.
      Kaip elgtis?
      – Sulaukę netikėto sukčių skambučio, nutraukite pokalbį!
      –  Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu pakėlėte ragelį ir supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.
      –  Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Kodėl? Pranešę policijai padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.
      Įsidėmėkite!
      – Kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau  atpažinti apgavystę.
      –  Nepriimkite žaibiškų sprendimų, nemokėkite grynųjų ir neperveskite į nurodytas banko sąskaitas pinigų nežinia kam.
      – Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita.
      – Jokiu būdu neperduokite pinigų per tarpininkus.
      – Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.

      2. Avansinis sukčiavimas
      Paprastai populiariuose skelbimų portaluose paskelbiami melagingi skelbimai apie pigiau už įprastą rinkos kainą parduodamą prekę ir prašoma pervesti išankstinį mokėjimą (avansą).
      Asmuo prekės negauna, o po kurio laiko skelbimas pašalinamas.
      Kitas avansinio sukčiavimo būdas. Nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus pardavėjui į sąskaitą už prekę. Nusikaltėlis paprašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir gudriai išvilioja prisijungimo slaptažodžius – nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą. Jei daikto pardavėjas atskleidžia nusikaltėliui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje, ne retai – ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei.
      Policijos patarimai:
      – Nesiųskite avanso asmenims, kurių nepažįstate, pirkite tik iš patikimų internetinių parduotuvių, atkreipkite dėmesį į pirkėjų įvertinimus.
      – Neatsakykite į įtartinus pranešimus ir skambučius.

      3. Pirkinių įgijimas sukčiavimo būdu (neatsiskaitymas už prekę)
      Dažniausiai pagal internete paskelbtus asmenų skelbimus apie kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų, įvairios vaizdo ir garso technikos ir kitų populiarių prekių pardavimą klientais prisistatantys sukčiai susitaria už prekę sumokėti pavedimu, suklastotą atlikto pavedimo patvirtinimą siunčia pardavėjui. Įtikinus pardavėją, kad pinigai jau greitai bus jo sąskaitoje, menamas pirkėjas atsiima prekę.

      4. Lėšų išviliojimas prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis
      Dažniausiai naudojama sukčiavimo, susijusio su investavimu, schema:
      nukentėjusiesiems į jų mobiliojo ryšio telefonus iš užsienio telefonų numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla (prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir kita).
      Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pirminį dažniausiai nedidelį įnašą. Vėliau „finansų brokeriai“ teikia konsultacijas, į kokias sritis ar akcijas investuoti.
      Vykdydama „finansų brokerių“ nurodymus, apgavystės auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai“ ir toliau siūlo plėtoti veiklą. Kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir gautą pelną, susilaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius – tik tuomet pinigai bus pervesti lengvatinio apmokestinimo (vadinamąją ofšorinę) bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo banko sąskaitą.
      Tokiu būdu pamažu išviliojama vis daugiau pinigų.

      Policijos patarimai:
      – Būkite atsargūs ir paskubomis nesusigundykite pasiūlymais!
      – Neverta skubėti priimti sprendimo, o prieš nusprendžiant investuoti reikėtų gerai įvertinti savo finansines galimybes ir galimą investavimo veiklos riziką bei išsamiai pasidomėti siūlomais finansiniais įrankiais.

      5. Kiti sukčiavimo būdai

      Pinigų išviliojimas iš įmonių finansininkų
      Nusikaltėlis apsimeta įmonės atstovu (dažniausiai direktoriumi) ir elektroniniu laišku kreipiasi į „savo“ finansų skyrių dėl skubaus tarptautinio pavedimo. Laiške dažniausiai nenurodo jokių rekvizitų pinigams pervesti, tačiau sumaniai klausia, kokių jo duomenų reikia šiam pavedimui atlikti – taip kuriama labai įtikinama iliuzija, kad bendraujama su tikruoju direktoriumi. Kai darbuotojas atsako į laišką, kitame laiške kibernetinis nusikaltėlis jau pateikia „reikalingus“ rekvizitus ir prašo atlikti skubų pavedimą. Toliau „direktorius“ ir finansų skyriaus darbuotojas susirašinėja tol, kol gaunami pinigai.
      Policijos patarimas. Labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie gaunami elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Atpažinę suklastotą laišką, informuokite kitus įmonės darbuotojus, ypač tuos, kurie turi teisę atlikti mokėjimo operacijas. Jeigu pavedimas į nusikaltėlių sąskaitą jau atliktas, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir mėginkite sustabdyti pinigų perlaidą.

      Perimtas verslo partnerių susirašinėjimas
      Sudarydamos verslo sutartis, informacija įmonės dažnai keičiasi elektroniniu paštu. Tuo gali pasinaudoti sukčiai – jie įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą. Vėliau nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose informuojama, kad pasikeitė įmonės duomenys ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas reikia pervedant pinigus į kitas apgaulinguose laiškuose nurodomas bankų sąskaitas.
      Policijos patarimas. Įvertinkite elektroninio laiško siuntėją – ar jį atpažįstate ankstesnio dalykinio susirašinėjimo kontekste, ar jo elektroninio pašto adresas (visi simboliai) sutampa su tuo, kuris yra nurodytas laiške. Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerio banko sąskaita ir pats bankas – papildomai (telefonu ar kitais būdais, bet ne atsakydami į atsiųstą laišką su pranešimu) susisiekite su verslo partneriais. Neskubėkite spausti elektroniniame laiške galinčių būti nuorodų.

      Investavimas Lietuvoje, bendro verslo kūrimas ir manipuliavimas jausmais (draugystė, meilė, pagalba ištikus bėdai)
      Nukentėjusieji (dažniausiai moterys) dažniausiai socialinių tinklų paskyrose, pažinčių svetainėse pradeda bendrauti su nepažįstamais asmenimis (dažniausiai užsieniečiais). Jie prisistato našliais, dirbančiais medikais, inžinieriais didelių objektų statybose ar tarnaujantys misijose ir kita. Sukčiai sakosi norintys visas savo santaupas investuoti Lietuvoje, siunčia fotografijas – žinoma, ne savo. Užmezgę kontaktą, jie siekia artimumo – susirašinėja el. paštu, taip pat – per mobiliųjų telefonų programėles („Viber“, „Messenger“ ir kitas). Balsu bendrauja su moterimis – rodo joms savo dėmesį, giria, atjaučia, patarinėja. Galiausiai prisipažįsta įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą susituokti ir gyventi laimingai ir turtingai. Įgavę pasitikėjimą, sukčiai prašo padėti tvarkant su pinigų atvežimu į Lietuvą susijusius reikalus: nurodo „diplomatų“, neva atsakingų už pinigų įvežimą (dokumentų tvarkymą) duomenis, ir siunčia užsienio numerius banko sąskaitų, į kurias prašo pervesti dideles pinigų sumas, žadėdami patirtas išlaidas kompensuoti su kaupu. Sutikus, nurodomos vis naujos priežastys, dėl kurių jų pinigai negali pasiekti Lietuvos, ir prašoma atlikti dar vieną (kiekvieną kartą – neva paskutinį) pavedimą. Sakoma, kad to nepadarius visi pinigai gali būti prarasti. Jau investavusios dideles pinigų sumas ir dar vis tikėdamos jas atgauti nukentėjusiosios toliau siunčia savo pinigus į nurodytas užsienio bankų sąskaitas nežinomiems asmenims, patiria didelių nuostolių, dažnai – prasiskolina.
      Policijos patarimas. Bendraujant elektroninėje erdvėje būtinas atsargumas ir netgi sveikas įtarumas. Apie žmogų daug sužinoma iš kūno kalbos, greitesnio grįžtamojo ryšio tiesiogiai kalbantis. Elektroninės priemonės suteikia daug mažiau galimybių pažinti, susidaryti objektyvesnę nuomonę apie kitą asmenį. Gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems, būtina be jokios skubos kritiškai ir atsakingai įvertinti didelę tokio poelgio riziką.

      Žmogaus sielos žinovas
      Apgavikas yra puikus žmogaus sielos žinovas, supranta, ko žmogus ieško, ko jam trūksta, ko jis nori. Atspėjęs slaptą troškimą, apgavikas sukuria iliuziją, kad iš tiesų yra tas žmogus, kuriuo verta pasitikėti. Jis gali tapti karininku ar didvyriu, mokslininku ar verslininku, kultūros veikėju, advokatu ar policininku. Viskas priklauso nuo situacijos, nuo aplinkybių. Apgavikas net pasirūpina dokumentais – būtinai su savo nuotrauka. Noras įsigyti trokštamą daiktą nustelbia visas abejones bei galimus prieštaravimus, kuriuos kitąkart padiktuoja žmogaus gyvenimo patirtis ar intuicija. Na, o jei vis yra abejonių, jis paskirs pasimatymą labai rimtos įstaigos laukiamajame ar priėmimo kambaryje, būtinai sudarys sandorį ar sutartį ir netgi pasiūlys, kad šie dokumentai būtų įforminti notaro kontoroje. Dažniausiai apgavikas niekada nepasitenkina viena auka. Jų neretai būna kelios, netgi dešimtys.

      Policijos patarimai:
      – Įsitikinkite, kas ir kaip nori Jums padėti. Neskubėkite įgyvendinti savo sumanymo. Įvertinkite situaciją, gerai apgalvokite, kaip ir kokiais būdais sieksite užsibrėžto tikslo.
      – Pasitarkite su žmonėmis, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite, dėl tokių geradarių. Išsiaiškinkite sandėrio ar sutarties sąlygas, stenkitės, kad sudarant sandėrį būtų liudininkų.
      – Neskubėkite atiduoti savo pinigų, tuo labiau – per tarpininkus.
      – Stenkitės kuo daugiau sužinoti apie savo geradarį: kas jis? iš kur? kuo verčiasi? kur dirba ir gyvena?
      – Būkite atsargūs su geradariais iš svetimų kraštų, apie juos surinkti informaciją sunkiau.
      – Visada atminkite, kad geradarių gali būti ne vienas, o keli.
      – Pagalvokite ir apie atsarginį variantą. Gal įmanoma kitaip pasiekti užsibrėžtą tikslą?

      Atnaujinta: 2020 04 16