DUK

Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Patarimai tėvams ir vaikams 3
    • 1. Patarimai tėvams, kaip užtikrinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje

      Kartais tėvai mano, jeigu vaikas leidžia laiką namie ir naudojasi kompiuteriu neišeidamas iš savo kambario, jis yra saugus ir nieko negali jam atsitikti. Tačiau vaikas gali patirti patyčias net neišeidamas iš namų. Todėl pateikiame kelis būdus, kaip galima įsitraukti į virtualų savo vaikų gyvenimą ir siekti užtikrinti jų saugumą.

      • Laikykite kompiuterį bendroje patalpoje ir periodiškai tikrinkite, ką jūsų vaikas su juo veikia.
      • Padėkite vaikui atskirti, ką jam galima skelbti virtualioje erdvėje, o ko nevertėtų viešinti. Svarbu vaikui paaiškinti, kokią informaciją apie save rizikinga atskleisti viešoje erdvėje.
      • Pabrėžkite slaptažodžių parinkimo ir saugojimo svarbą. Vaikai savo prisijungimo duomenis gali atskleisti artimam draugui, tačiau paaiškinkite jiems, kad to daryti nevertėtų, nes padidėja rizika, kad šie duomenys bus prieinami ir kitiems žmonėms.
      • Kalbėkite su vaiku apie bendravimo su nepažįstamaisiais galimą riziką.
      • Tėvai gali domėtis ir apsilankyti interneto erdvėse, kur dažniausiai lankosi vaikai ir paaugliai, t. y. žinoti apie tai, kokie socialiniai tinklai yra populiarūs, kodėl jie yra įdomūs vaikams, kuo gali užsiimti virtualioje erdvėje.
      • Patikrinkite, kokia informacija apie jūsų vaiką prieinama virtualioje erdvėje. Kartais užtenka suvesti vaiko vardą, pavardę į naršyklę ir pasižiūrėti, kokių duomenų rasite: kaip vaikas save pateikia internete, kur lankosi, kokius komentarus rašo ir kt. Vaikai gali neigiamai reaguoti į tokius tėvų veiksmus, tačiau jeigu šią informaciją galėjo pamatyti tėvai, vadinasi ji prieinama daugumai žmonių.
      • Įdėkite į savo namų kompiuterį filtravimo ir stebėjimo programas.

      Požymiai, galintys rodyti, kad vaikas patiria elektronines patyčias

      • Vaikui pasinaudojus kompiuteriu dažnai kyla nemalonūs jausmai (pyktis, liūdesys ir kt.).
      • Vaikas vengia kalbėti apie tai, ką veikia internete, su kuo bendrauja ir kt.
      • Dažnai kinta vaiko nuotaika.
      • Vaikas visiškai nustoja naudotis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.

      Patarimai tėvams, kurių vaikai patiria elektronines patyčias:

      • Kalbėkite su savo vaiku ir išklausykite jį. Stenkitės bendrauti nekritikuodami ir nekaltindami, net jei jums atrodo, kad patyčios prasidėjo po vaiko neatsargaus ir neapgalvoto poelgio. 
      • Identifikuokite skriaudėjus. Skriaudėjai gali stengtis išlikti anonimiški, naudotis slapyvardžiu. Tokiu atveju kreipkitės į interneto paslaugų teikėją arba į policiją.
      • Išsaugokite įrodymus, t. y. skriaudėjo laiškus ir žinutes, kad vėliau šią informaciją galima būtų parodyti tretiesiems asmenims. Ši informacija gali būti išspausdinta, bet saugoma taip, kad vaikas jos nematytų. Išsaugojus įrodymus, žeidžianti informacija gali būti pašalinama iš elektroninės erdvės.
      • Ignoruokite skriaudėją  arba parašykite jam trumpą žinutę, įspėkite - jeigu jis nenustos tyčiotis, kreipkitės į atitinkamas institucijas.
      • Paaiškinkite vaikui, kaip jis galėtų išvengti patyčių: blokuoti siuntėją, pranešti apie netinkamą kitų elgesį ir įžeidinėjimus svetainės administratoriui ar karštajai linijai (www.draugiskasinternetas.lt).
      • Jeigu skriaudėjai yra vaiko bendraklasiai ar tos pačios mokyklos mokiniai, kreipkitės į ugdymo įstaigos personalą: klasės auklėtoją, administraciją ar mokykloje dirbančius specialistus. Vaiko negalima palikti vieno spręsti elektroninių patyčių problemos, jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Todėl stebėkite savo vaikus, bendraukite su jais - tik taip sužinosite, ką vaikas išgyvena ir pastebėsite pasikeitimus jo elgesyje.
      • Taip pat kreipkitės į psichologą - jis padės susitvarkyti su patiriamais išgyvenimais ir leis vaikui išsikalbėti. Jei tokios galimybės neturite, skambinkite į nemokamas psichologinės pagalbos linijas.
      • Skatinkite vaiką būti su šeima, domėtis realaus gyvenimo pramogomis.
      • Padėkite vaikui užmegzti draugiškus santykius su bendraamžiais. Įtraukite jį į veiklas, kad vaikas galėtų susirasti naujų draugų, jaustis priimamas ir saugus. Tai padėtų atkurti vaiko savivertę, paskatintų labiau pasitikėti savimi.

      Atsakingos institucijos:

      Jei manote, kad paskelbta žeminanti informacija, patyčios žeidžia vaiko garbę ir orumą ar kyla grėsmė vaiko saugumui, kreipkitės ir į policiją. Išsiuntus informaciją šiuo elektroninio pašto adresu - info@policija.lt - ji patenka į Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybą. Ši institucija atlieka elektroninę tinklų žvalgybą ir užsiima sukčiavimo, grasinimo bei kitų sričių ikiteisminiais tyrimais.

      Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija užtikrina asmens duomenų apsaugą.

      Ryšių reguliavimo tarnyboje veikianti karštoji linija priima ir nagrinėja pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį ir (arba) neteisėtą veiklą internete. Pranešimo formą galima užpildyti apsilankius interneto puslapyje www.draugiskasinternetas.lt

      Atnaujinta: 2017 08 23

    • 2.

      Patarimai tėvams

      Kaip saugoti vaikus nuo tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo?

      Vaikai ir jaunimas dėl savo amžiaus ypatumų, pomėgio rizikuoti ir smalsumo neretai pradeda bandyti ar vartoti narkotikus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ar net užsiima su narkotikais susijusia rizikinga veikla. Kas gi daro lemiamą įtaką vaikams?

      Tai Jūs - Tėvai. Tačiau narkotinių medžiagų vartojimo prevencija retai yra instinktyvi, netgi pačiose geriausiose šeimoje.

      Tam reikia turėti žinių. Todėl policijos pareigūnai pataria: Suraskite laiko pabūti su vaiku, suteikti jam kokį nors malonumą.

      • Visada žinokite vaiko dienotvarkę, jo dienos planus. Stenkitės, kad tai atrodytų ne kaip kontrolė, o kaip saugumo priemonė arba noras sužinoti, ką vaikas ketina veikti. Nebijokite paklausti vaikų, kur, su kuo jie eina ir ką veiks. Pažinkite savo vaikų draugus ir jų tėvus, žinokite, kuo jie užsiima.
      • Stenkitės, kad kas nors iš suaugusiųjų būtų namuose, kai vaikai grįžta iš mokyklos.
      • Pavojingiausias yra laikas, kai vaikai būna vieni.
      • Stenkitės valgyti kartu su vaiku. Tai puiki proga pasikalbėti, aptarti įsipareigojimus, sustiprinti savo ryšius su vaiku.
      • Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, svajonėmis.
      • Turėkite aiškią poziciją tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo atžvilgiu. Aiškiai pareikškite, kad Jūs nenorite, jog Jūsų vaikai vartotų narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. Nepalikite vietos abejonėms.
      • Kalbėkite apie buityje vartojamas kenksmingas medžiagas, kurių net vienkartinis uostymas gali sukelti smegenų pažeidimą ar mirtį.
      • Būkite aktyvus vaikų klausytojas. Klausinėkite, skatinkite juos išsipasakoti, prisidėti prie šeimos sprendimų.
      • Nuoširdžiai gilinkitės į vaiko problemas ir bandykite jas spręsti drauge. Nesakykite, kad tai smulkmenos, nesąmonės ar kvailystės.
      • Niekada nekritikuokite vaiko asmenybės. Jei jis pasielgė netinkamai, neprotingai, neapgalvotai, kritikuokite tik jo poelgį. Nesakykite, kad jis kvailas, nemokša, tinginys. Nemoralizuokite, negąsdinkite, o paaiškinkite, kodėl jo elgesys nepriimtinas, pavojingas ar nepageidautinas. Kalbėdami kreipkite dėmesį į tai, ką sakote ir kaip, kokiu tonu kalbate.
      • Į klausimus atsakyti sąžiningai, atvirai ir teisingai. Jei ko nors nežinote, prisipažinkite ir pasiūlykite kartu ieškoti atsakymo.
      • Išnaudokite kiekvieną progą pasikalbėti apie neigiamus alkoholio ar rūkymo padarinius.
      • Ugdykite vaikų gyvenimo įgūdžius, gebėjimą priimti tinkamus sprendimus, spręsti problemas, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti emocijas, įveikti stresus, pažinti save, atjausti kitą. Jie padės vaikams išvengti daugelio problemų, o susidūrus su jomis, lengviau jas spręsti.

      Patarkite vaikams, kad:

      • Nesigirtų draugams, juo labiau mažai pažįstamiems žmonėms apie brangius, vertingus daiktus, pinigus laikomus namuose.
      • Nepasakotų, kada išeina ir grįžta tėvai, ar šeima ilgesniam laikui išvyksta.
      • Nepaliktų raktų kišenėje, jei drabužius kabina rūbinėse.
      • Grįžę namo, tuoj pat užrakintų duris.
      • Jei namuose vieni, nieko neįsileistų į namus.
      • Savo daiktų neduotų mažai pažįstamiems bendraamžiams.
      • Nepaliktų be priežiūros mobiliųjų telefonų, dviračių ir kitų daiktų.
      • Jie privalo Jums papasakoti apie kiekvieną įvykį, atsitikusį gatvėje, mokykloje ir kitur.

      Paaiškinkite vaikams, kad leidžiate jiems pažeisti elgesio taisykles dėl savigynos ir visada pritarsite, kai kilus pavojui, jis kalbės netiesą ar smogs užpuolikui.

      Atnaujinta: 2019 07 03

    • 3. Patarimai vaikams

      Kai būni kieme:

      • Išeidamas iš namų pasakyk tėvams, kur išeini, kada ketini grįžti, kur prireikus tavęs ieškoti. Jei tėvų namie nėra – palik raštelį.
      • Nekalbėk su nepažįstamu žmogumi.
      • Nesėsk į nepažįstamojo automobilį.
      • Nežaisk gatvėje sutemus, venk nuošalių ir tamsių vietų.
      • Nesikalbėk gatvėje su neblaiviais žmonėmis, netgi jeigu jie tau ir pažįstami. Neblaivus asmuo dažnai labai pasikeičia, jo poelgiai gali būti žiaurūs ir nenusakomi.
      • Niekada neimk pinigų, saldainių ar kitų dovanų iš žmogaus, kurio nepažįsti. Kai kurie žmonės bando prisivilioti vaikus, prašydami, ką nors padaryti. Atmink, kad tokiu būdu nusikaltėlis gali priversti tave daryti tai, ko jis nori.
      • Niekam nesigirk brangiais, vertingais daiktais, pinigais, laikomais namie.
      • Jei kokio asmens žodžiai ar veiksmai tave baugina – bėk šalin ir mėgink ieškotis pagalbos. Skubėk ten, kur yra žmonių, kad ir prie parduotuvės. Jei yra galimybė, paskambink tėvams.

      Kai vienas esi namie:

      • Jeigu namuose likai vienas, jokiam svetimam ar mažai pažįstamam žmogui neatidaryk durų, kad ir kuo jis prisistatytų.
      • Jei būdamas namuose išgirsi, kad kažkas bando atidaryti lauko duris, nesutrik. Garsiai paklausk: „Kas ten?“
      • Jeigu nepažįstamieji vis tiek bando atidaryti duris, iškart skambink telefonu „02“ arba nemokama mobiliąja linija „112“ į policiją ir tiksliai nurodyk adresą, po to, išėjęs į balkoną arba pradaręs langą, šaukis kaimynų, praeivių pagalbos.
      • Nesikviesk į namus nepažįstamų arba mažai pažįstamų vaikų.
      • Į telefono skambučius, kai klausiama, ar yra namuose tavo mama ar tėtis, atsakyk, jog jie dabar užsiėmę, ir paklausk, kam ir kada paskambinti.

      Niekada:

      • Netylėk. Jei kada kas tave skriaus – rėk.
      • Nepasakok, kada išeina ir grįžta tavo tėvai, ar kai šeima ilgesniam laikui išvyksta.
      • Nepalik raktų kišenėje, jei drabužius kabini rūbinėse.

      Būk saugus:

      • Kai tamsiu paros metu grįžti į namus, stenkis išvengti nuošalesnių vietų, apsidairyk, ar niekas neseka iš paskos.
      • Jeigu grįžti į neapšviestą namo laiptinę, būk pasiruošęs bet kokiam netikėtumui. Nesikelk liftu su nepažįstamais asmenimis.
      • Bėk šalin ir bandyk ieškoti pagalbos, jei nepažįstamas ar kitas asmuo bandys tave gąsdinti. Bėk ten, kur yra žmonių, pavyzdžiui, prie parduotuvės, autobusų ar troleibusų stotelės ir kt.
      • Būtinai pasakyk tėvams apie žmones, kurie tave gąsdina, muša, reketuoja, bando liesti. Jei taip atsitiko, kad tave apkabino, bučiavo, glamonėjo koks nors asmuo, netylėk. Tai ne tavo kaltė.

      Eidamas per gatvę:

      • Per gatvę eik stačiu kampu, o ne įstrižai.
      • Šaligatviu eik toliau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto, kad pravažiuojančios mašinos ar iš sunkvežimio krentantys daiktai neužgautų.
      • Būtinai praleisk artėjantį automobilį, nes ir prieš perėją jis gali nesustoti, be to, sunku staigiai sustabdyti greitai važiuojantį automobilį.
      • Kai sankryžoje švyti žalia šviesoforo spalva, įsitikink, ar visi automobiliai pravažiavo.
      • Kartais mašinos važiuoja ir kai dega geltona ar net raudona šviesoforo šviesa.
      • Sankryžoje pėstieji privalo praleisti tiesiai važiuojantį automobilį, o sukančio automobilio vairuotojas – pėsčiuosius, jei jis kartais nepažeidžia šios taisyklės.
      • Laukiant žalio šviesoforo signalo, reikia stebėti ne tik šviesoforą, bet ir sankryžoje susikertančius kelius, pamatyti besiruošiančius sukti automobilius.
      • Užsidegus žaliai šviesoforo spalvai, įsitikink, ar jau visi automobiliai pravažiavo, o gal dar važiuoja net švytint raudonai spalvai.
      • Reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kur šviesoforas įjungiamas mygtuku, kartais vairuotojai nepastebi jiems skirto signalo, todėl eik per gatvę tik visiškai sustojus artėjančiam automobiliui (kaip ir nereguliuojamoje perėjoje).
      • Kitoje gatvės pusėje pamatęs draugą, nebėk, užmiršus visas atsargumo taisykles, o atsiliepk ir, jei galima, garsiai susitarus, susitik prie perėjos ar sankryžos, neleidžiant draugui bėgti per gatvę.
      • Būtinai surask tinkamą vietą gatvei pereiti. Jeigu nėra arti pėsčiųjų perėjos ar sankryžos, rask tokią vietą, kur niekas netrukdytų žiūrėti į abi puses.
      • Kai kelio pakraštyje stovi automobilis arba auga krūmai, kurie trukdo matyti atvažiuojančias mašinas, nueik toliau nuo kliūties, apsidairyk ir įsitikink, ar nėra artėjančių automobilių.
      • Pastebėjus autoavariją, naudinga prisiminti automobilio numerį, nes yra nemažai vairuotojų, kurie palieka sužalotus žmones ir pasišalina iš įvykio vietos.

      Atnaujinta: 2017 08 23